Konstitucinis Teismas pirmadienį, gruodžio 22 dieną, nurodė, kad valstybė per protingą laikotarpį turi išmokėti kompensacijas aukštiems prokurorams, kurių atlyginimai per krizę buvo sumažinti nesilaikant proporcijų.
Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą pagal dvidešimt vieną Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar teisiniu reguliavimu, kuriuo, kaip teigė pareiškėjas, dėl ekonomikos krizės buvo neproporcingai sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, nepažeista Konstitucijoje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniai lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principai.
Remdamasis savo ankstesnių nutarimų nuostatomis, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus atlyginimų teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų.
Nutarime pažymėta, kad jau nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai sumažinti vienodu mastu, vertinant procentais, ir tam pačiam laikotarpiui, o teisinis reguliavimas, kuriuo buvo
sumažintas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažintas neprieštaravusiu Konstitucijai. Tuo tarpu ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo nustatyta papildoma prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų atlyginimų mažinimo priemonė – pareiginės
algos koeficientų sumažinimas.
Priimant šios dienos nutarimą remtasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, kuriame tirta įstatymų nuostatų, kuriomis dėl ekonomikos krizės nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai, atitiktis Konstitucijai, pateiktu Konstitucijos ir įstatymų aiškinimu, be kita ko, jame
atskleistais konstituciniais reikalavimais įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu kai kurių valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti neproporcingai: pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų jų atlyginimų dydžių proporcijos, o
prokuroro, atliekančio sudėtingą aukštos kvalifikacijos darbą, kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo dydžio. Nutarime pažymėta ir tai, kad galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti
valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, buvo išskirta tam tikra jų grupė, kuriai pareiginės algos koeficientas ne tik padidintas, bet ir nustatytas didesnis net už tą, kuris buvo nustatytas iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo; be to, pakeistu teisiniu reguliavimu nurodytiems valstybės pareigūnams
iš viso nebetaikytos papildomos atlyginimų mažinimo priemonės, nors galiojo teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai. Vadinasi, taip prisidėta prie iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo buvusių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio proporcijų
iškreipimo.
Taigi, nors įstatymų leidėjas galėjo pakeisti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyti atlyginimai prokurorams ir kai kuriems kitiems valstybės pareigūnams, ginčijamas teisinis reguliavimas buvo nustatytas nepaisant konstitucinių reikalavimų, todėl prieštaravo Konstitucijai. Šis teisinis reguliavimas, kuriuo buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų ir kai
kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, nebegalioja nuo 2014 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo nesumažinti šių valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas, šiandien priimtame nutarime taip pat pažymėta, kad, Konstituciniam Teismui ginčijamą teisinį reguliavimą dėl neproporcingo prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientų mažinimo
pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuotų. Konstitucinis Teismas priminė savo 2014 m.
balandžio 16 d. sprendime išdėstytą poziciją, kad įstatymų leidėjas gali atidėti nurodyto kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, tačiau valstybėje nebelikus ypatingos situacijos jis turi būti nustatytas nedelsiant.
