Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių parengtam Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektui.
Pritariant įstatymo projekto nuostatoms atnaujinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo modelį, didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, jo atvirumą, kartu teikiami pasiūlymai dėl įstatymo projekto galimo teisinio reguliavimo tobulinimo.
Vyriausybės išvadoje siūloma tobulinti įstatymo projektu numatytą Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyseną, aiškiau atskiriant visuomeninio transliuotojo valdymo ir priežiūros funkcijas. Siūlomos svarstyti trys LRT valdysenos alternatyvos: įtvirtinti Valdybą kaip valdymo organą, atsisakant nuostatų, kuriomis jai priskiriamos priežiūros funkcijos; tobulinti Administracinės komisijos įgaliojimus (nesteigiant Valdybos); steigti specializuotus Tarybos komitetus (nesteigiant Valdybos ir panaikinant Administracinę komisiją).
Išvadoje pritariama siūlymui sumažinti Seimo ir Prezidento skiriamų asmenų skaičių į LRT Tarybą. Tačiau siūloma keisti nuostatas, kurios numato, kad 4 Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai ir pagal kurias šiems asmenims taikomi kvalifikaciniai reikalavimai turėti žurnalistikos mokslo srities daktaro laipsnį ir 5 metų pedagoginio darbo patirtį. Tai pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių, nulemtų vienos visuomenės grupės neproporcingai didelį atstovavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas, teisę skirti Tarybos narį rekomenduojama suteikti ne Lietuvos vyskupų konferencijai, bet kitoms organizacijoms: Tautinių mažumų departamentui, Nevyriausybinių organizacijų tarybai, Tautinių bendrijų tarybai ar kuriai nors skėtinei negalią turinčių asmenų organizacijai.
Vertinant įstatymo projektu siūlomą įsteigti LRT Ombudsmeno pareigybę, Vyriausybė siūlo atsisakyti nuostatų, kuriomis LRT Ombudsmenui būtų priskiriamos priežiūros funkcijos, nes šios funkcijos iš esmės dubliuotų LRT Tarybos funkcijas.
Vyriausybės išvadoje taip pat atkreipiamas dėmesys į LRT finansavimą, kurio didėjimas dėl mokestinės reformos per ateinančius metus nepagrįstai augtų. Nuo 2021 m. pagal galiojantį teisinį reguliavimą LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Atsižvelgiant į tai, siūloma nuo 1,5 iki 1 procento mažinti GPM dydį, nuo kurio skaičiuojamas LRT biudžetas.
