M. Kundrotas. Kas atleistina agitatoriui – gėda politologui (11)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atsakymas Vytautui Sinicai

Ilgametis kolega, o dabar – pilietinio karo dalyvis Vytautas Sinica atsakė į mano straipsnį apie patriotus skaldančią ir juodinančią Vytauto Radžvilo komiteto propagandą. Kaip ir reikėjo tikėtis, atsakyme „užmiršta“ pakomentuoti tendencingus savo komandos išpuolius prieš tautininkus ir tautinius konservatorius, kaip Laurynas Kasčiūnas ar Audronius Ažubalis. Pašnekovui bandomi priskirti emociniai argumentai, kas matyti iš sąvokų „išjausta“ ir „pasipiktinimas“. Taip pašnekovas deracionalizuojamas, o jo pozicija – nureikšminama.

Kam jau kam, o politikos mokslus baigusiam žmogui turėtų būti žinoma, kad apie partijų pozicijas sprendžiama pagal jų programas, o taip pat – pagal jų atstovų veiksmus, jeigu jie buvo ar tebėra valdžios institucijose. V. Sinica, apsiribodamas atsakymu į mano teiginius apie Centro partijos vertinimus V. Radžvilo komiteto agitacinėje medžiagoje, tarsi problema būtų tik subjektyvus oponento interesas, viską redukuoja į šios partijos Europos Parlamento rinkimų sąrašo lyderio Antano Guogos Nojaus tvano laikais pareikštas pozicijas.

Žinia, jog net šiuo metu – vis dar tęsiantis senajai Europos Parlamento kadencijai – A. Guoga veikia kaip Liberalų sąjūdžio delegatas. Taigi, vargu, ar Centro partija atsakinga už šios kadencijos Europos Parlamento nario veiksmus. Va, jeigu A. Guoga bus išrinktas per Centro partijos sąrašą, pastaroji taps atsakinga. Įdomu, jog V. Sinica prapliupo emocijų lietumi, kai jam primintos anksčiau pareikštos V. Radžvilo komiteto kandidatės Jurgos Lago pozicijos. Pasak šių pozicijų homoseksualai – geriausi tėvai ar įtėviai.

Ar tai sutrukdė jai tapti „konservatyviausio“ rinkimų sąrašo dalyve? Ne. Pozicijas keisti leistina tik „teisingos“ stovyklos atstovams ar į ją atsivertusiems. Maža to. „Užmiršta“ pakomentuoti paties V. Radžvilo ir jo komandos pozicijų kaitą rinkiminės politikos atžvilgiu, išsamiai išdėstytą ankstesniame mano straipsnyje. Ilgus metus rinkiminė politika šios komandos buvo smerkiama, o jos dalyviai vadinti arba labai abejotino intelekto, arba labai abejotinos moralės žmonėmis. Ir staiga – bingo: atsivertimas. Mes žengiame į rinkimus. Mes.

Po tokių viražų keistokos pretenzijos dabartiniam Centro partijos vadovui Nagliui Puteikiui, kad jis vienoje ar kitoje vietoje, po apmąstymų ir pasitarimų su kolegomis, keičia pozicijas. Pirmiausiai reiktų pasakyti, dėl ko V. Radžvilo komanda išvertė kailinius. To ligšiol tenka pasigesti.

Dar vienas V. Sinicos naivumo, aklo rinkiminio fanatizmo, o gal ir sąmoningo melo įrodymas – teiginys, jog Centro partija tik šiaip sau „skalbiama“ įvairiuose komentaruose, be jokios konkurencijos su V. Radžvilo sąrašu, nes šiedu sąrašai – tiesiog skirtingose platformose. Sekantys Feisbuką seniai pastebėjo, kad Centro partijai „radžvilininkų“ pranešimuose skiriamas ypatingas dėmesys, daug didesnis, nei idėjiškai tolimesnėms stovykloms – liberalams ar socialdemokratams. Taigi, taršomi konkurentai dėl tos pačios politinės nišos.

Pagaliau, ilgametis kolega, daugelį kartų atsiribojęs nuo sąvokos „tautininkas“, bijodamas reklamuoti varžovus dėl tautiškosios visuomenės dalies protų ir širdžių, susirūpino mano santykiu su tautininkais. Mielas Vytautai, „tautininko“ sąvoka yra Tavo mėgiamo žodžio „nacionalistas“ lietuviškas vertimas, ką patvirtina ir Lietuvių kalbos žodynas. Bet tautininkas gali būti ir viduramžiuose paskendęs klerofašistas, atmetantis demokratiją, kaip Tavo propaguojama katalikų schizmatikų lefebristų srovė, ir komunistas, kaip Ho Ši Minas.

Aš lieku tautininku, regėdamas šios pozicijos atspindžius įvairiose partijose. Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungoje – Gintaro Songailos asmenyje, „Tvarkoje ir teisingume“ – Juliaus Pankos asmenyje, Tėvynės sąjungoje – Audroniaus Ažubalio, Rimanto Dagio ir Lauryno Kasčiūno asmenyse, Centro partijoje – Naglio Puteikio ir kitų kolegų asmenyse.

Tautiškumas ir nacionalizmas – daug platesnės ir gilesnės kategorijos, nei vieno rinkimų sąrašo interesai ar lojalumas jam. Labai norėčiau tikėti, jog ir Tau, Vytautai. Nors dar buvai tėvų įsčiose, kai aš jau rašiau antisovietinius tekstus, vis dar esi man autoritetas. Negadink gero savo įvaizdžio primityvia, tendencinga ir net melaginga agitacija. Labai to linkiu. Taika.