Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija!

www.alkas.lt
2019-05-02 17:34:54
2
Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija!

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.
Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Vikipedija (Wikipedia) – bene plačiausiai paplitusi informacijos telkimo platforma. Pastaroji sukurta kaip laisvoji enciklopedija. Ilgainiui, iniciatyvos pradininkams nesusidorojant su dideliais informacijos srautais, Vikipedia informacijos redagavimui ir pildymui tapo prieinama visiems, kas tik to nori.

To pasekoje mes turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, naudojant klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes.

Nėra visuomet patikimas informacijos šaltinis

Vikipedia įkurta 2001-aisiais metais ir per savo gyvavimo metus ji tapo prieinama 299-iomis kalbomis. Šia platforma naudojasi apie 36 milijonai žmonių. Vikipedia talpinama informacija daugelis remiasi lyg pilnai patikimu informacijos resursu, net nesigilindami kas ir kodėl sukūrė tam tikrą „paskyrą“, tačiau akademinė bendruomenė ir profesionali medija į tai visuomet žiūri atsargiai. Dezinformacijos ir vandalizmo atvejų mastą iliustruoja 2018-ųjų metų duomenys, pasak kurių Vikipedijoje kasdieną buvo pašalinama iki 1000 puslapių.

VSD Lietuvos partizaninio karo niekinimą ir faktų iškraipymą vertina kaip grėsmę nacionaliam saugumui.

Remiantis Valstybės Saugumo departamento duomenimis, 2018-aisiais vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis karas. Panašu, kad diskusijos apie jį ir toliau bus aktyviai naudojamos nesantaikai kurstyti. Štai Rusiškoji Vikipedia po pastarųjų dienų įvykių Vilniuje, kuomet buvo sudaužyta atminimo lenta partizanui Jonui Noreikai – Generoliui Vėtrai, žaibiškai reagavo į įvykusį incidentą ir jau dabar yra papildyta atminimo lentos sunaikinimo faktu.

Atsivertus vieno garsiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos – Daumanto rusiškąjį aprašymą, pamatytumėte, kad partizanas yra kaltinamas tiesioginiu prisidėjimu prie žydų žudynių Kaune 1941 m. birželio mėnesį. Esą būsimasis partizanas savomis rankomis nupjovė rabinui galvą. Šis melagingas teiginys nuolat kartojamas ir kai kurių Rusijos propagandistų įvairiose pokalbių laidose.

Wikipedia – laisvoji encikopedija kur iškraipoma Lietuvos istorija! | Asociatyvinė nuotr.
Vikipedia – laisvoji encikopedija kurioje iškraipoma Lietuvos istorija! | Asociatyvinė nuotr.

Rusija manipuliuoja faktais ir falsifikuoja istoriją

Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė atkreipia dėmesį, kad Rusija tokiu būdu stengiasi argumentuoti savo skleidžiamą naratyvą neva okupacijos Lietuvoje nebuvo, o partizanai buvę paprasčiausi banditai, žudę niekuo dėtus civilius gyventojus, ir apskritai Lietuvoje vykęs pilietinis karas. Panašių diskusijų ir iškraipytų faktų apstu Rusijos televizijos laidose, žiniose karštai reaguojama į kiekvieną su partizanų pagerbimu susijusį įvykį.

Anot Auksės Ūsienės, Rusijos ir jos sąjungininkių manipuliavimo istoriniais naratyvais reikėtų ieškoti žymiai ankstesniuose laikotarpiuose, pradedant net pačia valstybingumo idėja. Pavyzdžiui, atidžiau įsiskaičius į baltarusiškoje Vikipedijoje patalpintą straipsnį apie Mindaugą, nė su žiburiu nerasime šios istorinės asmenybėmis įvardijimo karaliumi. Tas pats yra pastebima kalbant apie garsesnius mūšius, kuriais Lietuva didžiuojasi. Oršos mūšis rusiškoje Vikipedijoje yra vertinamas kaip nereikšmingas, karinių vienetų apimtys yra žymiai sumažintos (nuo keliasdešimt tūkstančių iki 12 tūkstančių tiek vienoje, tiek kitoje kariaujančioje pusėje).

2014-aisiais metais, minint Oršos mūšio metines ir Lietuvos Respublikos Seimui metus paskelbus Oršos mūšio metais, pasirodė Rusijos ambasadoriaus komentaras apie šio mūšio sėkmės hiperbolizavimą, esą kiekvienam istorikui aišku, kad šis įvykis nevertas tokio didelio dėmesio. Todėl nenuostabu, kad atsiranda ir tokiems teiginiams pritariančių asmenų, kurie tikrai ne geriausių paskatų vedini puola redaguoti ir laisvąją enciklopediją. Tačiau tokie piktnaudžiavimai, anot Auksės Ūsienės, pačių Vikipedia platformos administratorių irgi nelieka nepastebėti ir itin dažnus redagavimus imasi riboti pati Vikipedia. (pvz., 2014 metais minint 300 – uosius Kristijono Donelaičio gimimo metus).

Kaip atskirti klaidingą informaciją?

Kovojant su dideliais tempais augančiu dezinformacijos ir melagingų žinučių srautu informacinio karo fronte, reikėtų kelti klausimą ko siekiama klaidinančia ar melaginga informacija. O siekiama dažniausiai visuomenės sukiršinimo, sėti abejones ir nepasitikėti tikrais faktais. Todėl šiuo atveju patarimas būtų neapsiriboti vienu šaltiniu, tikrinti informaciją skirtinguose šaltiniuose.

Kalbant apie informacijos tikrinimą laisvojoje enciklopedijoje Vikipedia, pravartu ją pasitikrinti keliomis kalbomis, pažiūrėti ar faktai sutampa, pasitikrinti netgi išnašose skelbiamus šaltinius, atkreipiant dėmesį kas jų autoriai. Itin pravartu paanalizuoti puslapio redagavimo istoriją: sekti, kokiu dažnumu ir kas redagavo informaciją.

Neretai pasitaiko atvejų, kad informacijos redaktorius įvardija save kaip anonimą. Kartais tokių anonimų redaguotą informaciją pati Vikipedia įvardija kaip nepatikimą. Tačiau ir pateikiamoje bibliografijoje galima rasti itin nepatikimų šaltinių, pavyzdžiui, jau minėtoje rusiškoje versijoje apie Juozą Lukšą Daumantą remiamasi partizanų budelio, NKVD darbuotojo Nachmano Dušanskio atsiminimais, kurie, bet to, kad yra itin tendencingi, daugeliu atvejų dar ir melagingi.

Manipuliacijos apie Joną Noreiką – Generolą Vėtrą

Daugumą lietuviškoje Vikipedijos apie Joną Noreiką redakcijų yra atlikęs VGTU universiteto dėstytojas Andrius Kulikauskas, kurį kaip straipsnių autorių galime rasti Defending History interneto puslapyje, kuriame yra ir daugiau minčių apie tikrus ir tariamus lietuvių nusikaltimus Holokausto istorijoje. Šiame puslapyje, įkurtame 2009-aisiais metais, publikuojami švelniai tariant prieštaringi straipsniai apie Lietuvos istoriją. Žinoma, kad vienas iš Defending History pagrindinių įkūrėjų ir redaktorių buvo „Мир без нацизма“ („Pasaulis be nacizmo“ – Kremliaus įkurta organizacija) narys.

Akivazdu, jog puslapio kūrėjų tikslas yra ne tik atskleisti tikruosius Holokausto nusikaltimus, bet ir sistemingas kaltės primetimas atskiriems asmenims, tautai ir net valstybei. Viename iš straipsnių jo autorius Andrius Kulikauskas be skrupulų klijuoja etiketes tiek mirusiems, tiek ir gyviems asmenims, įvardindami juos naciais ar Hitlerio fanais, taip pat piktinasi Lietuvos teismo sprendimu dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros. Kadangi šis ir kiti straipsniai publikuojami anglų kalba, kyla pagrįsta mintis, jog tokiu būdu siekiama juodinti Lietuvą Vakaruose, esą čia atgimsta nacizmas, tokiu būdu padedant Kremliui įgyvendinti vieną iš savo tikslų – mesti šešėlį ant Lietuvos, kaip nepatikimos NATO sąjungininkės ir Europos Sąjungos narės bei partnerės.

Pačioje Vikipedijoje panagrinėjus A. Noreikos – Generolo Vėtros redagavimo istoriją, akivaizdu, jog labai skubama pildyti informaciją. Tiek lietuviškai, tiek ir angliškai bei rusiškai. Tačiau vėlgi į akis krenta šaltinių vienpusiškumas bei nepatikimumas. Pavyzdžiui rusiškoje versijoje kaip šaltinis nurodomas 1984 m. straipsnis, skelbtas vokiškame žurnale Der Spiegel, kurį parašė ne kas kitas, o buvęs KGB darbuotojas Leonidas Olšvangas (Leonid Olschwang). Ir apskritai pažiūrėjus į išnašų sąrašą galima kraupti nuo antraščių – didžioji dalis šaltinių iš Rusijos propagandinių portalų.

Noreika straipsnio pradžioje pristatomas kaip antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis, tačiau čia pat, remiantis jo anūkės pereiškimais, kuri nėra istorikė, teigiama, kad jam pavaldūs daliniai žudė žydus arba jis bendravo su asmenimis, kurie tai darė, tuo tarsi nuteisiant patį J. Noreiką ar bent jau primetant jam kolektyvinės kaltės atsakomybę. Galima pagrįstai teigti, kad tai vienas iš manipuliacijų pavyzdžių, kokius Kremliaus propagandistai naudoja tam, kad sukeltų abejonę, nes tai gali būti paveiku visame propagandos rutuliojamame kompromitavimo procese.

Nuo 2012–ųjų iki 2019–ųjų anksčiau jau minėtas doc. Andrius Kulikauskas Jono Noreikos paskyrą Vikipedia platformoje redagavo 11 kartų. Dažnesni, vienas po kito daryti redagavimai pastebimi 2012–aisiais, 2014–aisiais, 2019–aisiais metais. Pastarieji faktai tik įrodo, kaip seniai ir kryptingai mėginamas diskredituoti Jono Noreikos vardas.

J. Noreikos paskyros taisymas | Vilnius Lifestyle nuotr.
J. Noreikos paskyros taisymas | Vilnius Lifestyle nuotr.

Kaip ir ar bus dirbama su Vikipedia?

Įdomu, ar Lietuvoje bus įgyvendinta Ukrainoje jau veikiančios institucijos idėja? Ta institucija yra atsakinga už Vikipedijos platformos informacijos turinio stebėjimą. Tai yra prevencija sustabdyti melagingos informacijos plitimui. „Kurkime Lietuvai“ iniciatyva jau vykdė panašaus tikslo idėją, nes identifikavo šalies istoriją kaip pagrindinį priešiškai prieš Lietuvą nusiteikusių valstybių taikinį.

Dezinformacijos sklaidos mažinimo projektu buvo siekiama sustiprinti Lietuvos įvaizdžio atsparumą užsienyje bei susilpninti prieš Lietuvą nukreiptas istorijos politikos kampanijas. Bet tai viso labo vienas iš būdų, būtina ieškoti ir kitų alternatyvų viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos skaidrumui ir patikimumui išsaugoti. Šiuo metu „Kurk Lietuvai“ programa vykdo „Atsakingą kibernetinio saugumo spragų atskleidimą“.

„Pakeisti aiškius ir nusistovėjusius įsitikinimus turinčių žmonių nuomonę nėra taip lengva. Čia susiduriame su visuomenės raštingumu ir gebėjimu analizuoti turinį. Bet deja, dar daugelis Vikipedia suvokia lyg savaime patikimą informacijos šaltinį. Visumoje informacijos srautai yra miližiniški, čia vyksta nuožmi kova, ir net išsilavinę žmonės yra nesunkiai suklaidinami.“ – kalba komunikacijų agentūros vadovas Alkas Paltarokas.

Europos komiteto pareiškimas

„Saviraiškos laisvė yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sudaranti sąlygas piliečiams dalyvauti demokratiniuose procesuose, kuriuos vis labiau apsunkina sąmoningas didelio masto ir sistemingas dezinformacijos skleidimas.

Komiteto pareiškime pabrėžiamas įsitikinimas, kad dezinformacijos kampanijomis siekiama pakenkti ne tik demokratijai bet kurioje valstybėje narėje, bet ir pačiam Europos projektui: atkreipiamas dėmesys į dezinformacijos šaltinius, pabrėžiamas pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus (visų pirma, socialinių tinklų platformų) vaidmuo sprendžiant dezinformacijos problemą; pažymima specialių ekonominių ir socialinių strategijų, kurios didintų labiausiai dezinformacijai imlių, nusivylusių ir nepasitikinčių valstybe piliečių grupių, pasiduodančių populistiniam supriešinimui ir hibridinėms įtakoms, pasitikėjimą valstybe svarba“ – praneša Europos reikalų komiteto biuras prie LRS.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  2. Įkvepiantis filmas vėl atgaivins partizanų vado J. Lukšos-Daumanto meilės ir pasiaukojimo istoriją (video)
  3. Lietuvos piliečiai, kurie atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, raginami nevykti į ne ES ar NATO valstybes
  4. V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas
  5. A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės
  6. Meno ir muzikos festivalis „Verpetai“ Varėnoje prisimins Lietuvos partizanus
  7. E. Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…
  8. Jaunimas pasistengė, kad Dainavos partizanų žeminę Kasčiūnuose saugotų nauja stoginė
  9. LRT taryba aptarė savo indėlį atsveriant Kremliaus propagandą
  10. ES vadovai aptarė energetinio, ekonominio ir informacinio saugumo klausimus
  11. A. Anušauskas: „Visais laikais turėjome rinktis – kovoti ar išduoti“
  12. Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video)
  13. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  14. M. Šerna. Istorijos nektaras
  15. G. Martišius. Šviesos žmonės tamsoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Albinas Vaškevičius says:
    6 metai ago

    VGTU universiteto dėstytojas Andrius Kulikauskas dirba valstybinėje įstaigoje ir dar kenkia valstybei.
    „Nuo 2012–ųjų iki 2019–ųjų anksčiau jau minėtas doc. Andrius Kulikauskas Jono Noreikos paskyrą Vikipedia platformoje redagavo 11 kartų.“
    Tai kiek dar metų mūsų valstybė taikstysis su vidaus priešais? Peršasi išvada, kad kontroliuojančioms valstybinėms institucijoms neleidžiama nieko daryti arba pačiose kontroliuojančiose valstybės institucijose sėdi valstybės priešai.

    Atsakyti
    • Andrius Kulikauskas says:
      6 metai ago

      Gerbiamas Albinai, Jus gerbiu kadangi jūs pasirašote savo vardu, kaip ir aš pasirašau savo vardu.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų
  • 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

Kiti Straipsniai

Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Ministerijų susitarimas

Ministerijos stiprina ryšius atsparumo dezinformacijai srityje

2025 06 13
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais

2025 06 13
Aurimas Navys

A. Navys: Taika Lietuvoje – regimybė Rusijos hibridinių veiksmų akivaizdoje

2025 06 10
LŠS vadas Linas Idzelis | Rengėjų nuotr.

Iš mokytojo – į partizanus. Ko mokina A. Ramanausko-Vanago pasirinkimas?

2025 06 05
Sukilėliai. Gardinaas 1863 m.

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)

2025 06 04
1863–1864 metų sukilimo herbas

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

2025 05 31
Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga | voruta.lt nuotr.

Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga

2025 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pernai atliktas pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas į Lietuvą – sėkmingas!

Pernai atliktas pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas į Lietuvą – sėkmingas!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai