A. Navys: Taika Lietuvoje – regimybė Rusijos hibridinių veiksmų akivaizdoje

Aurimas Navys, buvęs Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karininkas ir dabartinis Lietuvos viešosios informacijos saugumo agentūros vadovas, interviu paskelbtame birželio 10 d. „Ukrinform“ aptarė Rusijos keliamas hibridines grėsmes Lietuvai, Baltijos valstybėms ir platesniam Vakarų pasauliui.

A. Navys, turintis daugiau nei 17 metų patirties specialiosiose operacijose ir dirbęs NATO SHAPE štabe, pabrėžia, kad taikos metas Lietuvoje yra iliuzija, nes Rusija nuolat vykdo hibridines operacijas, siekdama destabilizuoti šalį.

Rusijos hibridinės operacijos

A. Navys pabrėžia, kad Rusija naudoja įvairias hibridinio karo taktikas, įskaitant sabotažą, dezinformaciją ir psichologines operacijas. Pastaraisiais metais Lietuvoje užfiksuoti gaisrai atliekų perdirbimo gamyklose ir išpuolis prieš „Ikea“ parduotuvę – tai galimi sabotažo aktai.

Be to, Rusija skleidžia melagingas istorijas, tokias kaip „ukrainiečiai kryžiuoja vaikus Donbase“, siekdama kurstyti jausmus ir baimes. Navys atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija naudoja „rusiškojo pasaulio“ („Russkiy Mir“) naratyvą, o rusų mokyklos Lietuvoje, turinčios atskiras istorijos programas, gali tapti „penktosios kolonos“ formavimo įrankiu.

Lietuvos, kaip mažos šalies, riboti žvalgybos ištekliai sunkina galimybes patikrinti visus atvykėlius iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos – tai sudaro sąlygas diversinėms grupėms veikti. A. Navys taip pat pažymi, kad Rusija nuolat kišasi į Lietuvos rinkimus, naudodama psichologines operacijas ir bandydama paveikti visuomenės nuomonę.

Karinės grėsmės ir pasirengimas

A. Navys teigia, kad tiesioginė Rusijos karinė agresija prieš Lietuvą šiuo metu mažai tikėtina, nes Rusijos pajėgos yra sutelktos Ukrainoje. Tačiau jis pabrėžia hibridinių grėsmių pavojų, ypač informacinių ir psichologinių operacijų, kurios gali sukelti paniką ar destabilizuoti visuomenę.

Pasak jo Lietuva, kaip NATO narė, yra geriau apsaugota nuo tiesioginių karinių veiksmų, tačiau hibridinės operacijos išlieka pagrindiniu iššūkiu.

Kalbėdamas apie Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“, A. Navys jas laiko informacine operacija, skirta bauginti Baltijos šalis. Anot jo, Rusija neturi pakankamai resursų didelio masto kariniams veiksmams regione, nes jos pajėgos yra įsitraukusios į karą Ukrainoje.

Vis dėlto jis ragina Lietuvą stiprinti organizuotą rezervą, sekant Izraelio ar Suomijos pavyzdžiu, nes jo teigimu dabartinės Lietuvos pajėgos yra „vieno mūšio kariuomenė“.

Lietuvos sprendimai ir parama Ukrainai

A. Navys palankiai vertina Lietuvos sprendimą atsisakyti Otavos konvencijos dėl prieštankinių minų ir klasterinių ginklų draudimo, pabrėždamas, kad mažos šalys, tokios kaip Lietuva, turi turėti visus įmanomus gynybos įrankius. Jis taip pat pabrėžia būtinybę mokytis iš Ukrainos patirties, ypač naudojant dronus ir mažas mobilias grupes.

Kalbėdamas apie taikos derybas su Rusija, A. Navys yra skeptiškas. Anot jo, Rusija, kaip teroristinė šalis, turinti branduolinių ginklų, nesutiks kapituliuoti, o taika įmanoma tik po Rusijos pralaimėjimo mūšio lauke ir visiško embargo įvedimo. Jis kritikuoja Vakarų šalis už tai, kad jos ir toliau perka Rusijos išteklius, taip finansuodamos karą prieš Ukrainą.

Taikos regimybė ir būtinybė veikti

A. Navys pabrėžia, kad Lietuvoje vis dar vyrauja taikos regimybė, nepaisant akivaizdžių grėsmių iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis ragina visuomenę ir politikus atsibusti ir pripažinti tikrovę, stiprinant ne tik karinius pajėgumus, bet ir piliečių pasirengimą gynybai.

Anot jo, jei pusė Baltijos šalių gyventojų turėtų ginklus namuose, kaip Šveicarijoje, tai reikšmingai pakeistų saugumo situaciją.

Interviu Navys išreiškia solidarumą su Ukraina, pabrėždamas, kad ukrainiečių kova saugo visą Europą. Jis ragina Vakarus ne tik sankcionuoti, bet ir embarguoti Rusiją, kad būtų pasiektas realus rezultatas kovoje su šia „paskutine kolonijine imperija“.

Visą pokalbį, kurį parengė Ana Kostiušenko, skaitykite „Ukrinform“.