Antradienis, 26 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Atidaryta paroda „Idalija Giunterytė (1813–1888): neregėti aristokratės piešiniai“

www.alkas.lt
2019 04 27 15:07
0
0
SHARES
Atidaryta paroda „Idalija Giunterytė (1813–1888): neregėti aristokratės piešiniai“

Lietuvaitės | mab.lt nuotr.

Lietuvaitės | mab.lt nuotr.
Lietuvaitės | mab.lt nuotr.

Balandžio 25 – birželio 21 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia garsių vokiečių kilmės aristokratų giminių – Giunterių ir Tyzenhauzų – palikuonės grafaitės Idalijos Giunterytės (Idalia z Güntherów Mostowska) piešinių paroda „Idalija Giunterytė (1813–1888): neregėti aristokratės piešiniai“. Nedidelėje keturių stendų ekspozicijoje pristatomas Bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas mažai žinomas įspūdingos apimties (lyginant su daugelio kitų to meto mūsų šalies dailininkų mėgėjų palikimu) dailės kūrinių rinkinys – 4 sąsiuviniai su 75 piešiniais ir 7 ant atskirų popieriaus lakštų grafito ir anglies pieštukais, kreida, tušu, akvarele Vilniuje ir Dabraulėnų dvare (Baltarusija) 1827–1832 m. atlikti darbai. Šiuos piešinius I. Giunterytė padovanojo pusseserei Klarai Vainilavičiūtei-Mežejevskienei (Klara z Wojniłłowiczów Mierzejewska, 1815–1867) – tėvo sesers Fortunatos ir Slucko pakamario Jono Vainilavičiaus (Jan Wojniłłowicz) dukteriai, vėliau ištekėjusiai už Mykolo Mežejevskio (Michał Mierzejewski, 1795–1884). Jos palikuonys I. Giunterytės piešinius kartu su visu Gasčionių dvare (Šalčininkų r.) buvusiu Mežejevskių archyvu 1934 m. perdavė kolekcininkui kunigui Pranciškui Tičkovskiui (Franciszek Tyczkowski, 1891–1982), kuris 1935 m. balandžio 18 d. juos padovanojo tuometei Valstybinei Vrublevskių bibliotekai (dabar LMA Vrublevskių biblioteka).

Parodoje pristatomas rinkinys įgyja ypatingos svarbos, žinant, kad beveik visi kiti grafaitės piešiniai žuvo liepsnose per Varšuvos sukilimą 1944 m. sudegus Pšezdeckių ordinacijos bibliotekos pastatui, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo buvo saugomos Giunterių sukauptos vertybės. Iki šiol literatūroje buvo minima vos keletas išlikusių I. Giunterytės kūrybos pavyzdžių: Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje ir Lenkijos MA bibliotekoje Krokuvoje saugomos akvarelės „Vaikai, einantys į mokyklą“ (1831) ir „Peizažas su tvenkiniu ir raiteliu“ (1834) bei pavienės litografijos technika atliktos jos piešinių reprodukcijos, 1928 m. panaudotos sesers Gabrielės Puzinienės (Gabriela z Güntherów Puzynina, 1815–1869) atsiminimų knygai „W Wilnie i w dworach litewskich“ („Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“) iliustruoti. Minėtieji memuarai yra svarbus šaltinis ne tik I. Giunterytės kūrybai tyrinėti, bet ir jos biografijai rekonstruoti. 

I. Giunterytė gimė 1813 m. aistringo kolekcininko ir dailės mecenato, masono Adomo Giunterio (Adam Günther, 1782–1854) ir tapytojos mėgėjos Aleksandros Tyzenhauzaitės-Giunterienės (Aleksandra z Tyzenhauzów Güntherowa, apie 1780–1843) šeimoje. Pirmuosius ketverius metus su tėvais gyveno Pokrašavos dvare (dabar Slucko r., Baltarusija). 1818-aisiais Giunteriai persikraustė į jų socialinį statusą labiau atitikusį vos 10 mylių atstumu nuo Vilniaus nutolusį Dabraulėnų dvarą (dabar Smurgainių r., Baltarusija). Čia prabėgo gražiausi Idalijos ir jos seserų – vyresniosios Matildos ir jaunesniosios Gabrielės – gyvenimo metai. Siekdami tinkamai paruošti dukteris aukštuomenės gyvenimui, suteikti joms kuo geresnį išsilavinimą, beveik kasmet atėjus žiemai Giunteriai išvykdavo į Vilnių. Įsikurdavo išsinuomotuose prabangiuose apartamentuose vadinamuosiuose Olizaro, Miulerio, Pliaterio rūmuose, dalyvaudavo kultūriniuose renginiuose ir pokyliuose.

Kaip tuomet aristokratų šeimoms buvo įprasta, išsilavinimą grafaitės įgijo namuose. Jų gebėjimus ugdė tėvų samdyti gramatikos, kaligrafijos, muzikos, dailės mokytojai. Piešimo iš pradžių jas mokė Vilniaus meno mokyklos auklėtinis Titas Bičkauskas (Tytus Byczkowski, 1800–1843), o vėliau, nuo 1828 metų, – Kazimieras Bachmatavičius (Kazimierz Bachmatowicz, 1803 ar 1808–1837). Nors dailės pradmenų buvo mokomos visos trys seserys, atrodo, kad būtent Idalija daugiausiai dėmesio ir laiko skyrė šiam užsiėmimui: Gabrielė nuo mažens pirmenybę teikė literatūrai, o Matilda mieliau sėsdavosi prie fortepijono. Visgi aukštų rezultatų dailėje, specialistų vertinimu, jos taip ir nepasiekė: išmoko komponuoti vaizdą, o su figūrų proporcijomis susitvarkyti nepajėgė.

1846 m. I. Giunterytė ištekėjo už buvusio ilgamečio Užnerio apskrities (1812–1840) ir Vilniaus gubernijos (1840–1843) bajorų maršalo grafo Edvardo Mostovskio (Edward Mostowski, 1790–1855), kuriam ši santuoka buvo jau antroji. Su dvidešimt trejais metais vyresniu vyru apsigyveno jam priklausiusiame Cirkliškio dvare (Švenčionių r.) netoli Vilniaus. Nepaisant poros amžiaus skirtumo, santuoka buvo darni, tačiau truko vos keletą metų: 1855-aisiais E. Mostovskis iškeliavo iš šio pasaulio. Idalija vaikų nesusilaukė, tačiau turėjo tris posūnius. Po vyro mirties Cirkliškio dvarą paveldėjo jo sūnus Vladislovas (Władysław Mostowski, 1836–1863), o Idalija nusprendė išvykti į Varšuvą. Ten ir mirė 1888 m. Palaidota Povonzkų kapinėse.

Ledi Smit | mab.lt nuotr.
Ledi Smit | mab.lt nuotr.

Išlikę I. Giunterytės piešiniai yra vertingi praeities artefaktai, įvaizdinantys vieną gražiausių jos gyvenimo tarpsnių. Atidžiai į juos įsižiūrėję, galime geriau pažinti grafaitę kaip asmenybę, suprasti, kokioje aplinkoje ji gyveno, kokių menininkų kūryba žavėjosi, iš kur sėmėsi įkvėpimo, o svarbiausia – kaip jai sekėsi atlikti piešimo mokytojo skirtas užduotis ir kokią pažangą ji padarė per labai trumpą penkerių metų laikotarpį. Kopijuodama kitų autorių kūrinius (pavyzdinių darbų kopijavimas buvo įsišaknijęs to meto dailės švietimo sistemoje), grafaitė stengėsi perprasti peizažo, portreto, natiurmorto ir kitų žanrų subtilybes. Ją domino įvairiausios temos: nuo Šventojo Rašto, Antikos mitologijos ir rytietiškų motyvų iki kasdienės buities scenų ir kaimo idilę perteikiančių animalistinių kompozicijų. 

Jaunoji piešėja kopijavo ne tik pasaulinio garso menininkų, bet ir vietos įžymybių, taip pat ir savo giminaičių bei draugių darbus. Jos dėmesį patraukė Renesanso epochos genijaus Rafaelio paveikslo „Madona su mėlyna diadema“ (apie 1512) grafinė reprodukcija; raižinys pagal italų baroko tapytojo Lorenco Pazinelio (Lorenzo Pasinelli, 1629–1700) paveikslą „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“; garsiojo XVIII a. II pusės anglų portretisto Džošua Reinoldso (Joshua Reynolds, 1723−1792) paveikslo „Ledi Smit“ (1787) kompoziciją kartojantis Frančesko Bartolocio (Francesco Bartolozzi, 1727–1815) raižinys; Elizabetės Luizos Vižė-Lebren (Élisabeth-Louise Vigée-Le Brun, 1755–1842) – tragiško likimo Prancūzijos karalienės Marijos Antuanetės portretistės, vienos iš nedaugelio to meto moterų, sulaukusių dailės profesionalų pripažinimo – paveikslas; prancūzų tapytojo ir litografo Lui Diuprė (Louis Dupré 1789–1837) albumo „Voyage à Athènes et à Constantinople…“ („Kelionė į Atėnus ir į Konstantinopolį…“, 1825) iliustracijos ir kt.

Išliko keletas piešinių, kartojančių grafaitės motinos dailės mokytojų – Aleksandro Orlovskio (Aleksander Orłowski, 1777–1832) ir Jono Rustemo (Jan Rustem, apie 1762–1835) – kūrinius. Ypač vertingos pastarojo dailininko darbų „Lietuvaitės“ (1831) ir „Peizažas su karvėmis ir seniu“ (1831) kopijos, nes jų pirmavaizdžiai nėra išlikę. Tik iš I. Giunterytės kopijų šiandien galime spręsti ir apie kai kurių kitų autorių kūrybą. Dviejuose I. Giunterytės piešiniuose matyti Valkavisko apskrities bajorų maršalo (1817–1823) Petro Bispingo (Piotr Bisping) atžalų – Rozalijos ir Natalijos – kūrybos atspindžių. Net aštuoniuose piešiniuose pasikartojantis įrašas prancūzų kalba „d’après Pelagia“ rodo, kad jie sukurti pagal Pelagija įvardintos piešėjos kompozicijas. Yra pagrindo manyti, kad ši piešėja – tai I. Giunterytės motinos pusseserė Pelagija Kosakovskytė (Pelagia Korwin-Kossakowska Bower Saint Clair, 1797–1881). Yra žinoma, kad Pelagija neblogai piešė ir tapė paveikslus, savo įgūdžius tobulino Italijoje, kur susipažino su būsimuoju vyru škotu Aleksandru Baueriu Senkleru (Aleksander Bower Saint Clair, 1800–1880), kaip ir ji, turėjusiu menininko gyslelę.

Štai tokias nepaprastas istorijas pasakoja iš pirmo žvilgsnio gana blankūs, neįgudusia jaunos aristokratės ranka piešti piešiniai. Šiandien, prabėgus bemaž dviem šimtams metų nuo jų sukūrimo, atsirado reta galimybė juos pamatyti parodoje.

Susiję straipsniai:

  1. Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  2. Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta A.H.Kirkoro 200 metų sukaktuvėms
  3. Vrublevskių bibliotekoje – paroda „Mano vilnietiška biografija“
  4. Kviečia Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  5. Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta literatei P.U. Radvilienei
  6. Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300
  7. Rastas dokumentas, kurio ieškota 100 metų
  8. Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai draugijai – 100 metų
  9. Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?
  10. Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas
  11. Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“
  12. Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“
  13. Vrublevskių bibliotekoje bus pristatyta knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“
  14. Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Arnionių dvaro koplyčių istoriją
  15. Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Žemaitiją ir Dubysos mūšį Didžiajame kare
  16. Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą
  17. Tautinių mažumų namuose – pažintis su Pranciškumi Skorina (video)
  18. Vyks mokslinis-praktinis seminaras – „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“
  19. Nepažįstamo Vilniaus scenos Konstantino Kukevičiaus litografijose

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Vilius Gaigalaitis | lt.wikipedija.org nuotr.

Kviečia paroda, skirta filosofijos mokslų daktarui Viliui Gaigalaičiui

2020 09 07
1914–1945 m. Istoriniai žemėlapiai jau pasiekiami internete

1914–1945 m. Istoriniai žemėlapiai jau pasiekiami internete

2020 02 11
Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaitą apie bičių išskirtinumą

Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaitą apie bičių išskirtinumą

2020 01 26
Bus pristatyta romantinė barono Eugenijaus Renė poezija

Bus pristatyta romantinė barono Eugenijaus Renė poezija

2020 01 15
Bus pristatyta knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“

Bus pristatyta knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“

2020 01 06
T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Lietuvą ir lietuvius mylėjau…“

T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Lietuvą ir lietuvius mylėjau…“

2019 10 18
Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė | R. Bacevičiaus nuotr.

F. Kavoliutė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams.

2019 10 12
Leonas Kerosierius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

L. Kerosierius. Paminėkime Jono Noreikos-Generolo Vėtros gimtadienį

2019 10 06
Ornitologas Gediminas Petkus | Asmeninė nuotr.

Kviečia vieša paskaita ir ekskursija „Migruojantys paukščiai“

2019 10 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?
Lietuvoje

Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?

2021 01 26
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 26
Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.
Lietuvoje

Aplinkos ministras sudarė komisiją dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aciu Baugai apie Sudie, svajonių Amerika
  • Kuo toliau, tuo gražiau apie Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti
  • Is Cikagos apie Sudie, svajonių Amerika
  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?
  • ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
  • Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų
  • Petrui Vileišiui – 170

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2455; komentarų: 19
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 888; komentarų: 6
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą peržiūrėta: 871; komentarų: 3
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis peržiūrėta: 868; komentarų: 2
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis peržiūrėta: 858; komentarų: 0
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą peržiūrėta: 791; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 16
0
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

Sausio 16 dieną minime Lietuvoje įkurtos Mokslų akademijos 80-ąjį gimtadienį.  Ši data žinoma iš Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Liaudies Komisarų...

Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta filosofijos mokslų daktarui Viliui Gaigalaičiui

by daiva
2020 09 07
0
Vilius Gaigalaitis | lt.wikipedija.org nuotr.

Vilius Gaigalaitis | lt.wikipedija.org nuotr. ...Nes man lietuvystė brangiausias dalykas šiame pasaulyje Vilius Gaigalaitis (1870–1945) Rugsėjo...

Skaityti toliau

1914–1945 m. Istoriniai žemėlapiai jau pasiekiami internete

by Kristina Aleknaitė
2020 02 11
0
1914–1945 m. Istoriniai žemėlapiai jau pasiekiami internete

J. Basanavičiaus g.,Vilnius | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr. LMA Vrublevskių bibliotekos skaitmeninio projekto „Lietuva topografiniuose žemėlapiuose...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Aciu Baugai apie Sudie, svajonių Amerika
  • Kuo toliau, tuo gražiau apie Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti
  • Is Cikagos apie Sudie, svajonių Amerika
  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Prostatos simptomus atpažinti lengva, svarbu tik nesigėdyti

Prostatos simptomus atpažinti lengva, svarbu tik nesigėdyti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai