Spalio 27 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, (Žygimantų g. 1), vyks menotyrininkės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės vieša paskaita„Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais“, atskleisianti dar vieną iki šiol nepažintą Lietuvos dvarų kultūros puslapį.
„… o mano nuodėmingą kūną, kuris Aukščiausiojo Kūrėjo valia iš žemės dulkių paimtas ir vėl į tokias pat dulkes privalo būti paverstas, mano mielas sūnus ponas Steponas Šveikovskis su mano mielais žentais ir dukterimis yra įpareigoti ir paprašyti, kad su atlaikytomis Dieviškosios Garbės šventosiomis mišiomis ir visuotinio tinkamo evangelijos tikėjimo pamaldomis mano dvare Arnionyse, esančiame Vilniaus vaivadijoje, toje kriptoje ir koplyčioje, iš pamaldumo mano pastatytoje, negailint lėšų amžinajam poilsiui, palaidoti.“
Vargu ar Dovydas Šveikovskis, 1643 m. įrašydamas šias eilutes savo testamente, tikėjosi kada nors užminsiąs mįslę, juolab tokią, kuri neduotų ramybės net ir prabėgus keletui šimtų metų po jo mirties. Kur buvo Arnionių dvaro koplyčia? Kada ji buvo pastatyta? Ir ar įpėdiniai įvykdė paskutinę mirštančiojo valią?
Apie tai, kad dvare būta maldos namų, dar XIX a. pabaigoje užsiminė muziejininkas, kultūros veikėjas Liucijonas Uzembla. Jis teigė, kad šie iškilo gerokai anksčiau, nei čia apsigyveno protestantai Šveikovskiai – apie 1498 m. ir buvo pastatyti paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro iniciatyva. Vėlesni Arnionių gyventojai taip pat rūpinosi savųjų maldų buveine – XVIII a. čia rezidavę Špirkos, amžiaus pabaigoje juos pakeitę Kostrovickiai bei iki pat II Pasaulinio karo dvarą valdę garsieji Tiškevičiai – visi jie dvare turėjo Dievo namus. Tuo abejoti neleidžia mūsų dienas pasiekę dokumentai. Šaltiniai taip pat rodo, kad kaskart į Arnionis atsikėlus naujiems šeimininkams, pasikeisdavo ir koplyčios vieta: tai ji įrengiama toliau nuo rūmų, tai perkeliama į vidų, galiausiai tam pasitarnauja nedidelis medinukas prie tvenkinio…
Tad kiek iš viso koplyčių buvo Arnionyse? Ir koks gi vaidmuo šioje istorijoje tenka dabartiniams, Čenstakavos Dievo motinos vardą turintiems maldos namams? Į šiuos ir kitus klausimus bus bandoma atsakyti viešos paskaitos metu.
Lietuvoje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas dvarų praeičiai pažinti,ypač dvarų kultūros tyrinėjimams.Tai keistas žavėsys ir polinkis.Juk daugelį amžių absoliuti dauguma Lietuvos dvarų buveinės- užsienietiškos kultūros,ypač lenkiškos,centrai ir skleidėjai,su panieka žiūrintys į viską kas lietuviška,lietuvių kalbą.Dabar,jau atstatytuose dvaruose, vėl skamba užsienietiška,bet nelietuviška, muzikinė kūryba,dažnai vengiama pristatyti kokybišką lietuvišką kultūrą:ypač muzikinę.Išties,užsienietiška muzikinė kūryba reikalinga ir būtina,bet labiausiai pageidautina lietuviška.Tad,į atkurtų dvarų erdves pristatykime ir savąsias kultūrines vertybes.