Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta A.H.Kirkoro 200 metų sukaktuvėms

www.alkas.lt
2018-01-23 01:17:04
0
Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta A.H.Kirkoro 200 metų sukaktuvėms

Kultūros ir mokslo veikėjas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas, istorikas – Adomas Honoris Kirkoras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kultūros ir mokslo veikėjas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas, istorikas – Adomas Honoris Kirkoras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Kultūros ir mokslo veikėjas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas, istorikas – Adomas Honoris Kirkoras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Sausio 18 – vasario 15 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia mažoji paroda – „Mano vieta čia, Lietuvos širdy…“, skirta kultūros ir mokslo veikėjo, leidėjo, publicisto, archeologo, etnografo, istoriko Adomo Honorio Kirkoro 200 metų jubiliejui paminėti.

Parodoje, pristatomi A. H. Kirkoro istorijos, etnografijos, statistikos, bibliografijos, archeologijos darbai, fiksuojantys besikeičiančios Lietuvos kultūrinį ir etnografinį palikimą, bei dokumentai, atspindintys jo leidybinę veiklą. Galima paminėti ir Adomo Kirkoro laiškus, rašytus Adomui Zavadskiui, Julijonui Ticijui, bei Adomo Zavadskio laišką Kirkorui. Parodą puošia „Vilniaus vaizdas“ (dail. Vincentas Dmachauskas, 1807–1862; Polio Pti litografijos dirbtuvės Paryžiuje). „Šis

kūrinys puošė Adomo Honorijaus Kirkoro knygą „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“ (Vilnius, 1856). (Iliustracijos lakštas būdavo sulankstomas į keturias dalis ir įklijuojamas prieš antraštinį lapą). Lietuvos atminties institucijose toks pilnas knygos egzempliorius neišliko: tekstas gyvena savo gyvenimą, o  V. Dmachausko iliustracija – savo“ (Reda Griškaitė). Iki gyvenimo pabaigos A. Kirkorą skaudinusi Vilniaus albumo istorija, susijusi su straipsnių, eilių rinkiniu, įteiktu carui Vilniuje, tikintis lengvatų kultūriniame gyvenime. Šį albumą galima pamatyti parodoje.

Adomas Honoris Kirkoras gimė 1818 m., sausio 21 d., buv. Mogiliavo gubernijos Mstislavo apskr. Slivino dvare. Adomo Honorio tėvai – Karolis ir Teklė Volodkevičiūtė – buvo bajorai.

1832 m., A. H. Kirkoras pradėjo lankyti Mogiliavo gimnaziją. Baigęs tris klases, 1834 m., rudenį buvo perkeltas į Vilniaus 2-ąją gimnaziją, kurios kursą baigė 1838 m.

1834–1864 m., tarnavo Vilniaus gubernijos įstaigose. Atsirado proga susipažinti su Vilniaus krašte likusiais mokslininkais bei rašytojais: E. ir K. Tiškevičiais, kurie nuo 1837 m., rengė archeologų ekspedicijas Lietuvoje, istorikais T. Narbutu, M. Homolickiu, J. I. Kraševskiu, M. Malinovskiu, J. Jaroševičiumi, rašytoju L. Kondratavičiumi (V. Sirokomle), astronomu M. Gusevu ir kt. Palaikė ryšius ir su lietuviškai rašančiais: S. Daukantu, M. Valančiumi, M. Akelaičiu bei kitais.

Vilniaus gubernijos Statistikos komitetas 1845–1915 m. leido metraštį „Памятная книжка Виленской губернии“ („Vilniaus gubernijos informacijos knyga“). A. H. Kirkoras 4 metus (1850–1854) ją redagavo. Joje buvo skelbiami valdžios potvarkiai ir įvairūs Lietuvos istorijos, etnografijos, tautosakos duomenys ir pan. Ši metraščio dalis buvo ypač turininga, kai leidinį redagavo A. H. Kirkoras. Į 1854 metų numerį jis įdėjo kelias lietuvių liaudies dainas, papročių bei legendų.

Uždarius Universitetą, Vilniaus krašto švietėjai ne kartą svarstė, kaip užpildyti atsiradusią tuštumą, ir nutarė steigti kultūrinio pobūdžio draugiją. Pagrindinis jos iniciatorius buvo istorikas ir archeologas Eustachijus Tiškevičius. Jis kreipėsi į carą Aleksandrą II su prašymu leisti steigti Vilniuje Archeologijos komisiją ir Senienų muziejų.

1885 m., balandžio 29 d., buvo patvirtinti Laikinosios archeologijos komisijos bei Senienų muziejaus įstatai. Komisijos pirmininku ir muziejaus kuratoriumi buvo paskirtas E. Tiškevičius. Istorijos ir archeologijos skyriui vadovavo A. H. Kirkoras. Jis sudarė Komisijos rinkinių katalogą, kurį 1858 m., išspausdino J. Zavadskio spaustuvė.

Kirkoras pats tyrė piliakalnius, pilkapius ir kapinynus arba talkino kitiems. Ypač intensyviai jis tai darė 1854–1856 m., Lietuvoje ir Baltarusijoje, o vėliau Lenkijoje. Lietuvoje, A. H. Kirkoras kasinėjo Bražuolėje (Trakų apskr.), Drucminų ir Mantotų (Varėnos apskr.), Šventos (Švenčionių apskr.) ir kitose vietovėse. Savo tyrimų rezultatus jis skelbė vietos spaudoje, Peterburgo, Maskvos ir Lenkijos žurnaluose. Šie tyrimai ir publikacijos išgarsino A. H. Kirkoro vardą. 1856 m., gruodžio 22 d., jis buvo patvirtintas Rusijos Imperatoriškosios archeologijos draugijos nariu korespondentu, 1857 m., vasario 27 d. – Rusijos geografijos draugijos tikruoju nariu, o tų metų balandžio 24 d. – Peterburgo viešosios bibliotekos garbės korespondentu. 1860 m., buvo apdovanotas šv. Stanislavo ordinu.

Kirkoro publicistinė veikla prasidėjo 1842 m. Jo straipsnis apie Vilniaus spaudinius bei teatrą buvo įdėtas į laikraščio „Tygodnik Petersburski“ („Peterburgo savaitraštis“) 84 nr. Kirkoras mėgo ir rašyti, ir redaktoriauti. 1843 m., ėmėsi pats leisti Vilniuje visuomeninį ir literatūrinį almanachą „Radegast“. Laikraštį spausdino T. Gliuksbergo spaustuvė. Redaktorius turėjo kilnų tikslą pelno dalį skirti visuomenės reikalams, svarbiausia – paremti Vilniaus lenkų teatrą, kurio finansinė būklė buvo sunki.

1844–1845 m., Peterburge, A. H. Kirkoras parengė ir 300 egz. tiražu išleido 5 sąsiuvinius rinkinio „Śpiewnik Wiktora Każyńskiego“ („Viktoro Kažinskio dainynas“).

Grįžęs į Vilnių, 1845–1846 m., leido literatūrinio pobūdžio straipsnių rinkinį „Pamiętniki umysłowe“ („Intelektualiniai atsiminimai“).

Apie savo archeologinius darbus A. H. Kirkoras nuo 1850 m., siųsdavo pranešimus daugiausia į Peterburgo žurnalus.

1857 m., kovo pradžioje, buvo žadama leisti savaitraštį „Tygodnik Literacki Wileński“ („Vilniaus literatūros savaitraštis“), tačiau jį uždraudus, bandyta leisti kitu pavadinimu – „Teka Wileńska“ („Vilniaus aplankas“). Laikraštis ėjo 1857–1858 m., pasirodė 6 jo tomai. Jame buvo spausdinami straipsniai iš Lietuvos istorijos, archeologijos, meno ir kitų sričių.

A. H. Kirkoras išspausdino lenkiškai parašytus Antano Baranausko, Karolinos Praniauskaitės, Mikalojaus Akelaičio eilėraščius. Be to, trečiajame tome, jis paskelbė M. Akelaičio kreipimąsi į visuomenę, raginantį kurti kaime lietuviškas mokyklas, leisti knygas, laikraščius lietuvių kalba. Po pusantrų metų „Teką“ leisti buvo uždrausta. Rusų administracija A. H. Kirkorui nebuvo palanki. Neglostė jo ir lenkų šovinistai.

Lietuvybės idėjų skleidimas ir lojalumas valdžiai – tai dvi tarpusavy susijusios A. H. Kirkoro gyvenimo ir veiklos kryptys.

Dirbdamas valdininku įvairiose oficialiose įstaigose, jis, be abejo, turėjo būti ištikimas valdžiai. Be to, to meto visuomeninės sąlygos ir asmeninio pobūdžio aplinkybės neretai vertė A. H. Kirkorą eiti į kompromisus su carizmu (1874 m., Poznanėje, išleistuose atsiminimuose jis nedviprasmiškai pasisakė prieš carizmą). Tačiau laiškai J. I. Kraševskiui ir žmonai, pagaliau jo darbai rodo didelę meilę Lietuvai. Viename laiške žmonai jis rašė: „Esu lietuvis, ir niekada tas jausmas manyje nebus sunaikintas […]. Mano vieta čia, Lietuvos širdy, čia yra mano veiklos sritis, tik čia galiu būti naudingas […].“

1858 m., rugsėjo 6 d., į Vilnių turėjo atvykti neseniai pradėjęs valdyti caras Aleksandras II. Ta proga Vilniaus archeologijos komisija nutarė pasveikinti svečią įteikdama menišką albumą su dedikacija: „Šviesiausiojo caro Aleksandro II buvimo Vilniuje, 1858 rugsėjo 6 ir 7 d. proga“. Jį rengiant, daugiausia padirbėjo A. H. Kirkoras. Į albumą buvo įdėtas straipsnis, „Vilniaus miesto istorijos ir statistikos bruožai“. Trečioje albumo dalyje, buvo straipsnis rusų kalba „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, kuris jau 1856 m., buvo išleistas lenkiškai atskira knyga. Tai buvo pirmas vadovas po Vilnių rusų kalba. Tokiu caro priėmimu labai pasipiktino dalis lenkų visuomenės, ypač emigrantai. Jie kaltino albumo rengėjus pataikavimu carui ir jo administracijai, tėvynės išdavyste ir pan. A. H. Kirkoras bandė teisintis to meto sąlygomis, bet ne visus pavyko įtikinti. Pataikavimas carui turėjo kilnų tikslą – tikėtasi lengvatų Vilniaus kultūriniam gyvenimui, svajota net apie universiteto atgaivinimą. Iki gyvenimo pabaigos A. H. Kirkorą šios istorijos prisiminimai labai skaudino.

Adomui H. Kirkorui teko rašyti ir apie ekonomiką, nes artėjo baudžiavos panaikinimo dienos. Baudžiavos panaikinimo manifestą ir nuostatus apie valstiečių santykius su dvarininkais caras Aleksandras II paskelbė 1861 m., vasario 19 d. Ne iš karto valstiečiai juos suprato, todėl reikėjo spaudoje daugiau paaiškinti. Tai padarė nuo 1761 m., Vilniuje ėjęs savaitraštis „Kurier Litewski“ („Lietuvos kurjeris“), kurį 1859 m. pabaigoje, ėmė redaguoti A. H. Kirkoras. Jis sugebėjo suburti žymius Vilniaus krašto mokslininkus bei literatus.

Vienas iš svarbiausių to meto A. H. Kirkoro darbų – 1856 m., išleisti minėtieji „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“. Autorius aprašė Vilniaus geografinę padėtį, jo praeitį ir memorialines vietas. 1859 m., knyga buvo išleista pakartotinai. Lietuvių kalba ši knyga pasirodė 1991 m. (pakartotinas jos leidimas išėjo 2012-aisiais).

1862 m., A. H. Kirkoras išleido dar vieną knygą apie Vilnių, kurią pats pavadino vadovu – „Przewodnik. Wilno i koleje żelazne z Wilna do Dyneburga i Rygi oraz do granic na Kowno i Warszawy“ („Vadovas. Vilnius ir geležinkeliai iš Vilniaus į Dinaburgą ir Rygą bei iki sienos, į Kauną ir Varšuvą“). Jis spausdintas A. H. Kirkoro spaustuvėje. Antroji papildyta vadovo laida išėjo 1880 m., truputį pakeistu pavadinimu. Ji spausdinta Vilniuje, žymiojoje J. Zavadskio spaustuvėje.

1862 m., A. H. Kirkoro gyvenimo ir darbo sąlygos pablogėjo. Artėjo sukilimas. Cenzoriai ėmė griežčiau kontroliuoti spaudą. 1864 m., birželio 5 d., Muravjovas įsakė uždrausti spausdinti lietuviškus raštus lotyniškomis raidėmis. Tas draudimas, galiojęs 40 metų, padarė Lietuvos kultūrai labai daug žalos, pagreitino lietuvių nutautėjimą, ypač Vilniaus krašte.

1865 m., pabaigoje A. H. Kirkoras neteko teisės toliau leisti laikraštį.
Vienu metu A. H. Kirkoras Vilniuje turėjo savo spaustuvę, kuri 1859 m., liepos 1 d., buvo iškilmingai atidaryta ir pavadinta A. H. „Kirkoro ir bendrovės spaustuve“. Jos uždavinys – leisti mokslo ir beletristikos darbus, bet svarbiausia – lengvo turinio knygeles Lietuvos žmonėms. Per pirmuosius 5 mėnesius už M. Akelaičio surinktus pinigus šioje spaustuvėje, buvo išspausdintos 5 brošiūros lietuvių kalba (26 000 egz.). Per visą veikimo laikotarpį (1859–1867) A. H. Kirkoro spaustuvė išleido nedaug leidinių – iš viso apie 120 knygų ir brošiūrų, tarp jų apie 10 lietuvių kalba.

1867 m., A. H. Kirkoras iš Vilniaus, kuriame išgyveno su pertraukomis 34 m., išvyko į Peterburgą. Ten ėmė leisti dienraštį „Novoje vremia“ („Nauji laikai“).

Perleidęs spaustuvę kitiems, A. H. Kirkoras išvyko į Krokuvą, kurioje praleido 15 metų. Ten ėmė dirbti Mokslų akademijoje (Akademia Umiejętności), kurios nariu buvo nuo 1873 m., vėl ėmėsi archeologinių tyrinėjimų Krokuvos apylinkėse, Podolėje ir kitur. Savo tyrimų rezultatus skelbė įvairiuose laikraščiuose. Nenutraukė ir leidybinio darbo. 1872 m., pradėjo leisti tęstinį spaudinį („Šiai dienai“), kurį pasirašinėjo slapyvardžiu „Jan Waligórski“, ketino jį padaryti mėnraščiu. Deja, išleido tik 3 sąsiuvinius.

1882 m., pasirodė didžiulio puošnaus, iliustruoto leidinio „Живописная Россия“ apie Rusijos imperiją trečias tomas, išspausdintas M. Volfo spaustuvėje. Jame buvo pasakojama apie tuometinės Rusijos imperijos dalį – Lietuvą ir Baltarusiją. Aštuoniolika šio tomo apybraižų parašė A. H. Kirkoras.

Lietuvių kalba buvo išleisti du A. H. Kirkoro darbai: 1885 m. – „Vytautas, didis Lietuvos kunigaikštis“ ir 1898 m. – „Kapai didžiųjų kunigaikščių ir karalių Vilniuje“.

Gyvenimo pabaigoje, A. H. Kirkoras parašė „Wspomnienia z lat 1860–1863 (1860–1863 metų atsiminimai)“.

Mirė Krokuvoje, 1886 m., lapkričio 23 d., nepalikęs įpėdinių, išgyvenęs 68 metus. Palaidotas vienose Krokuvos kapinėse. Mačiusieji jo kapą pasakoja, jog antkapyje, be biografinių žinių, įrašyta, kad čia ilsisi Lietuvos praeities tyrėjas.

Maceika J. Adomas Honoris Kirkoras. Jo gyvenimas ir darbai. In: Kirkoras A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Vilnius, 1991.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta literatei P.U. Radvilienei
  2. Vrublevskių bibliotekoje bus pristatyta knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“
  3. Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“
  4. LMA Vrublevskių bibliotekoje reta galimybė susipažinti su didingu leidiniu (video)
  5. Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“
  6. Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą
  7. Vrublevskių bibliotekoje vyks vakaras „Antano Poškos pėdsakais“
  8. Klaipėdos universiteto meno ir mokslo parodos atidarymas LMA Vrublevskių bibliotekoje
  9. Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  10. Kviečia Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  11. Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Arnionių dvaro koplyčių istoriją
  12. Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą
  13. Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Žemaitiją ir Dubysos mūšį Didžiajame kare
  14. Rastas dokumentas, kurio ieškota 100 metų
  15. Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai draugijai – 100 metų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

P. Butkevičius Kauno universiteto Medicinos fakulteto studentas. Kaunas, XX a. 5 deš. pr. | Butkevičių šeimos archyvo nuotr.

Minime buvusio politinio kalinio, pogrindžio spaudos leidėjo, gydytojo Povilo Butkevičiaus gimimo 100-etį

2023 05 27
Česlovas Juršėnas dėkoja už apdovanojimą Aleksandro Stulginskio žvaigžde | lrs.lt, I. Šilenkovos nuotr.

85-metį švenčiančiam Č. Juršėnui įteikta A. Stulginskio žvaigždė

2023 05 18
Laimutis Vasilevičius | V. Daraškevičiaus nuotr.

Etnologas, Romuvos vaidila Laimutis Vasilevičius švenčia 70-metį

2023 04 24
Pas Henriką | F. Žemulio nuotr.

F. Žemulis. Henrikas Gudavičius: ėjimas pasroviui yra ėjimas į niekur

2023 04 10
Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

2023 04 02
Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

2023 03 12
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Partizano Jono Kadžionio-Bėdos 95-metis | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

2023 02 04
Eismo ribojimai | vilnius.lt nuotr.

Minint Vilniaus vardo paminėjimą – eismo pokyčiai

2023 01 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05
Klaipėdos paplūdimys | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje prasidėjo vasaros sezonas

2023 06 05
Cigaretės | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti

2023 06 05
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Žodžio laisvė apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Ir... apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Zigmas Valančius apie Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?
  • Klaipėdoje prasidėjo vasaros sezonas
  • Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti
  • Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Minime buvusio politinio kalinio, pogrindžio spaudos leidėjo, gydytojo Povilo Butkevičiaus gimimo 100-etį

by Kristina Aleknaitė
2023 05 27
0
P. Butkevičius Kauno universiteto Medicinos fakulteto studentas. Kaunas, XX a. 5 deš. pr. | Butkevičių šeimos archyvo nuotr.

Povilas Butkevičius gimė 1923 m. gegužės 26 d. Kaune, Lietuvos kariuomenės karininko Prano Butkevičiaus ir gydytojos Marijos Butkevičienės šeimoje. 1940...

Skaityti toliau

85-metį švenčiančiam Č. Juršėnui įteikta A. Stulginskio žvaigždė

by Ditė Česėkaitė
2023 05 18
4
Česlovas Juršėnas dėkoja už apdovanojimą Aleksandro Stulginskio žvaigžde | lrs.lt, I. Šilenkovos nuotr.

Gegužės 18 d. Seimo posėdyje buvusiam Seimo Pirmininkui, Nepriklausomybės Akto signatarui Česlovui Juršėnui, šiandien švenčiančiam 85-ąjį sukaktį, įteiktas Seimo apdovanojimas...

Skaityti toliau

Etnologas, Romuvos vaidila Laimutis Vasilevičius švenčia 70-metį

by Jonas Vaiškūnas
2023 04 24
0
Laimutis Vasilevičius | V. Daraškevičiaus nuotr.

Etnologas, Romuvos vaidila Laimutis Vasilevičius balandžio 23 d. pasitiko 70-ties metų sukaktį.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Žodžio laisvė apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Ir... apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Zigmas Valančius apie Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar
  • Ar taip? apie Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
Kitas straipsnis
Tarptautinėje Triesto kino šventėje bus pristatyti trys lietuviški ir bendros gamybos su Lietuva filmai (video)

Tarptautinėje Triesto kino šventėje bus pristatyti trys lietuviški ir bendros gamybos su Lietuva filmai (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai