Pirmadienis, 27 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta A.H.Kirkoro 200 metų sukaktuvėms

www.alkas.lt
2018 01 23 01:17
0
Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta A.H.Kirkoro 200 metų sukaktuvėms

Kultūros ir mokslo veikėjas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas, istorikas – Adomas Honoris Kirkoras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kultūros ir mokslo veikėjas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas, istorikas – Adomas Honoris Kirkoras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Kultūros ir mokslo veikėjas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas, istorikas – Adomas Honoris Kirkoras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Sausio 18 – vasario 15 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia mažoji paroda – „Mano vieta čia, Lietuvos širdy…“, skirta kultūros ir mokslo veikėjo, leidėjo, publicisto, archeologo, etnografo, istoriko Adomo Honorio Kirkoro 200 metų jubiliejui paminėti.

Parodoje, pristatomi A. H. Kirkoro istorijos, etnografijos, statistikos, bibliografijos, archeologijos darbai, fiksuojantys besikeičiančios Lietuvos kultūrinį ir etnografinį palikimą, bei dokumentai, atspindintys jo leidybinę veiklą. Galima paminėti ir Adomo Kirkoro laiškus, rašytus Adomui Zavadskiui, Julijonui Ticijui, bei Adomo Zavadskio laišką Kirkorui. Parodą puošia „Vilniaus vaizdas“ (dail. Vincentas Dmachauskas, 1807–1862; Polio Pti litografijos dirbtuvės Paryžiuje). „Šis

kūrinys puošė Adomo Honorijaus Kirkoro knygą „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“ (Vilnius, 1856). (Iliustracijos lakštas būdavo sulankstomas į keturias dalis ir įklijuojamas prieš antraštinį lapą). Lietuvos atminties institucijose toks pilnas knygos egzempliorius neišliko: tekstas gyvena savo gyvenimą, o  V. Dmachausko iliustracija – savo“ (Reda Griškaitė). Iki gyvenimo pabaigos A. Kirkorą skaudinusi Vilniaus albumo istorija, susijusi su straipsnių, eilių rinkiniu, įteiktu carui Vilniuje, tikintis lengvatų kultūriniame gyvenime. Šį albumą galima pamatyti parodoje.

Adomas Honoris Kirkoras gimė 1818 m., sausio 21 d., buv. Mogiliavo gubernijos Mstislavo apskr. Slivino dvare. Adomo Honorio tėvai – Karolis ir Teklė Volodkevičiūtė – buvo bajorai.

1832 m., A. H. Kirkoras pradėjo lankyti Mogiliavo gimnaziją. Baigęs tris klases, 1834 m., rudenį buvo perkeltas į Vilniaus 2-ąją gimnaziją, kurios kursą baigė 1838 m.

1834–1864 m., tarnavo Vilniaus gubernijos įstaigose. Atsirado proga susipažinti su Vilniaus krašte likusiais mokslininkais bei rašytojais: E. ir K. Tiškevičiais, kurie nuo 1837 m., rengė archeologų ekspedicijas Lietuvoje, istorikais T. Narbutu, M. Homolickiu, J. I. Kraševskiu, M. Malinovskiu, J. Jaroševičiumi, rašytoju L. Kondratavičiumi (V. Sirokomle), astronomu M. Gusevu ir kt. Palaikė ryšius ir su lietuviškai rašančiais: S. Daukantu, M. Valančiumi, M. Akelaičiu bei kitais.

Vilniaus gubernijos Statistikos komitetas 1845–1915 m. leido metraštį „Памятная книжка Виленской губернии“ („Vilniaus gubernijos informacijos knyga“). A. H. Kirkoras 4 metus (1850–1854) ją redagavo. Joje buvo skelbiami valdžios potvarkiai ir įvairūs Lietuvos istorijos, etnografijos, tautosakos duomenys ir pan. Ši metraščio dalis buvo ypač turininga, kai leidinį redagavo A. H. Kirkoras. Į 1854 metų numerį jis įdėjo kelias lietuvių liaudies dainas, papročių bei legendų.

Uždarius Universitetą, Vilniaus krašto švietėjai ne kartą svarstė, kaip užpildyti atsiradusią tuštumą, ir nutarė steigti kultūrinio pobūdžio draugiją. Pagrindinis jos iniciatorius buvo istorikas ir archeologas Eustachijus Tiškevičius. Jis kreipėsi į carą Aleksandrą II su prašymu leisti steigti Vilniuje Archeologijos komisiją ir Senienų muziejų.

1885 m., balandžio 29 d., buvo patvirtinti Laikinosios archeologijos komisijos bei Senienų muziejaus įstatai. Komisijos pirmininku ir muziejaus kuratoriumi buvo paskirtas E. Tiškevičius. Istorijos ir archeologijos skyriui vadovavo A. H. Kirkoras. Jis sudarė Komisijos rinkinių katalogą, kurį 1858 m., išspausdino J. Zavadskio spaustuvė.

Kirkoras pats tyrė piliakalnius, pilkapius ir kapinynus arba talkino kitiems. Ypač intensyviai jis tai darė 1854–1856 m., Lietuvoje ir Baltarusijoje, o vėliau Lenkijoje. Lietuvoje, A. H. Kirkoras kasinėjo Bražuolėje (Trakų apskr.), Drucminų ir Mantotų (Varėnos apskr.), Šventos (Švenčionių apskr.) ir kitose vietovėse. Savo tyrimų rezultatus jis skelbė vietos spaudoje, Peterburgo, Maskvos ir Lenkijos žurnaluose. Šie tyrimai ir publikacijos išgarsino A. H. Kirkoro vardą. 1856 m., gruodžio 22 d., jis buvo patvirtintas Rusijos Imperatoriškosios archeologijos draugijos nariu korespondentu, 1857 m., vasario 27 d. – Rusijos geografijos draugijos tikruoju nariu, o tų metų balandžio 24 d. – Peterburgo viešosios bibliotekos garbės korespondentu. 1860 m., buvo apdovanotas šv. Stanislavo ordinu.

Kirkoro publicistinė veikla prasidėjo 1842 m. Jo straipsnis apie Vilniaus spaudinius bei teatrą buvo įdėtas į laikraščio „Tygodnik Petersburski“ („Peterburgo savaitraštis“) 84 nr. Kirkoras mėgo ir rašyti, ir redaktoriauti. 1843 m., ėmėsi pats leisti Vilniuje visuomeninį ir literatūrinį almanachą „Radegast“. Laikraštį spausdino T. Gliuksbergo spaustuvė. Redaktorius turėjo kilnų tikslą pelno dalį skirti visuomenės reikalams, svarbiausia – paremti Vilniaus lenkų teatrą, kurio finansinė būklė buvo sunki.

1844–1845 m., Peterburge, A. H. Kirkoras parengė ir 300 egz. tiražu išleido 5 sąsiuvinius rinkinio „Śpiewnik Wiktora Każyńskiego“ („Viktoro Kažinskio dainynas“).

Grįžęs į Vilnių, 1845–1846 m., leido literatūrinio pobūdžio straipsnių rinkinį „Pamiętniki umysłowe“ („Intelektualiniai atsiminimai“).

Apie savo archeologinius darbus A. H. Kirkoras nuo 1850 m., siųsdavo pranešimus daugiausia į Peterburgo žurnalus.

1857 m., kovo pradžioje, buvo žadama leisti savaitraštį „Tygodnik Literacki Wileński“ („Vilniaus literatūros savaitraštis“), tačiau jį uždraudus, bandyta leisti kitu pavadinimu – „Teka Wileńska“ („Vilniaus aplankas“). Laikraštis ėjo 1857–1858 m., pasirodė 6 jo tomai. Jame buvo spausdinami straipsniai iš Lietuvos istorijos, archeologijos, meno ir kitų sričių.

A. H. Kirkoras išspausdino lenkiškai parašytus Antano Baranausko, Karolinos Praniauskaitės, Mikalojaus Akelaičio eilėraščius. Be to, trečiajame tome, jis paskelbė M. Akelaičio kreipimąsi į visuomenę, raginantį kurti kaime lietuviškas mokyklas, leisti knygas, laikraščius lietuvių kalba. Po pusantrų metų „Teką“ leisti buvo uždrausta. Rusų administracija A. H. Kirkorui nebuvo palanki. Neglostė jo ir lenkų šovinistai.

Lietuvybės idėjų skleidimas ir lojalumas valdžiai – tai dvi tarpusavy susijusios A. H. Kirkoro gyvenimo ir veiklos kryptys.

Dirbdamas valdininku įvairiose oficialiose įstaigose, jis, be abejo, turėjo būti ištikimas valdžiai. Be to, to meto visuomeninės sąlygos ir asmeninio pobūdžio aplinkybės neretai vertė A. H. Kirkorą eiti į kompromisus su carizmu (1874 m., Poznanėje, išleistuose atsiminimuose jis nedviprasmiškai pasisakė prieš carizmą). Tačiau laiškai J. I. Kraševskiui ir žmonai, pagaliau jo darbai rodo didelę meilę Lietuvai. Viename laiške žmonai jis rašė: „Esu lietuvis, ir niekada tas jausmas manyje nebus sunaikintas […]. Mano vieta čia, Lietuvos širdy, čia yra mano veiklos sritis, tik čia galiu būti naudingas […].“

1858 m., rugsėjo 6 d., į Vilnių turėjo atvykti neseniai pradėjęs valdyti caras Aleksandras II. Ta proga Vilniaus archeologijos komisija nutarė pasveikinti svečią įteikdama menišką albumą su dedikacija: „Šviesiausiojo caro Aleksandro II buvimo Vilniuje, 1858 rugsėjo 6 ir 7 d. proga“. Jį rengiant, daugiausia padirbėjo A. H. Kirkoras. Į albumą buvo įdėtas straipsnis, „Vilniaus miesto istorijos ir statistikos bruožai“. Trečioje albumo dalyje, buvo straipsnis rusų kalba „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, kuris jau 1856 m., buvo išleistas lenkiškai atskira knyga. Tai buvo pirmas vadovas po Vilnių rusų kalba. Tokiu caro priėmimu labai pasipiktino dalis lenkų visuomenės, ypač emigrantai. Jie kaltino albumo rengėjus pataikavimu carui ir jo administracijai, tėvynės išdavyste ir pan. A. H. Kirkoras bandė teisintis to meto sąlygomis, bet ne visus pavyko įtikinti. Pataikavimas carui turėjo kilnų tikslą – tikėtasi lengvatų Vilniaus kultūriniam gyvenimui, svajota net apie universiteto atgaivinimą. Iki gyvenimo pabaigos A. H. Kirkorą šios istorijos prisiminimai labai skaudino.

Adomui H. Kirkorui teko rašyti ir apie ekonomiką, nes artėjo baudžiavos panaikinimo dienos. Baudžiavos panaikinimo manifestą ir nuostatus apie valstiečių santykius su dvarininkais caras Aleksandras II paskelbė 1861 m., vasario 19 d. Ne iš karto valstiečiai juos suprato, todėl reikėjo spaudoje daugiau paaiškinti. Tai padarė nuo 1761 m., Vilniuje ėjęs savaitraštis „Kurier Litewski“ („Lietuvos kurjeris“), kurį 1859 m. pabaigoje, ėmė redaguoti A. H. Kirkoras. Jis sugebėjo suburti žymius Vilniaus krašto mokslininkus bei literatus.

Vienas iš svarbiausių to meto A. H. Kirkoro darbų – 1856 m., išleisti minėtieji „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes“. Autorius aprašė Vilniaus geografinę padėtį, jo praeitį ir memorialines vietas. 1859 m., knyga buvo išleista pakartotinai. Lietuvių kalba ši knyga pasirodė 1991 m. (pakartotinas jos leidimas išėjo 2012-aisiais).

1862 m., A. H. Kirkoras išleido dar vieną knygą apie Vilnių, kurią pats pavadino vadovu – „Przewodnik. Wilno i koleje żelazne z Wilna do Dyneburga i Rygi oraz do granic na Kowno i Warszawy“ („Vadovas. Vilnius ir geležinkeliai iš Vilniaus į Dinaburgą ir Rygą bei iki sienos, į Kauną ir Varšuvą“). Jis spausdintas A. H. Kirkoro spaustuvėje. Antroji papildyta vadovo laida išėjo 1880 m., truputį pakeistu pavadinimu. Ji spausdinta Vilniuje, žymiojoje J. Zavadskio spaustuvėje.

1862 m., A. H. Kirkoro gyvenimo ir darbo sąlygos pablogėjo. Artėjo sukilimas. Cenzoriai ėmė griežčiau kontroliuoti spaudą. 1864 m., birželio 5 d., Muravjovas įsakė uždrausti spausdinti lietuviškus raštus lotyniškomis raidėmis. Tas draudimas, galiojęs 40 metų, padarė Lietuvos kultūrai labai daug žalos, pagreitino lietuvių nutautėjimą, ypač Vilniaus krašte.

1865 m., pabaigoje A. H. Kirkoras neteko teisės toliau leisti laikraštį.
Vienu metu A. H. Kirkoras Vilniuje turėjo savo spaustuvę, kuri 1859 m., liepos 1 d., buvo iškilmingai atidaryta ir pavadinta A. H. „Kirkoro ir bendrovės spaustuve“. Jos uždavinys – leisti mokslo ir beletristikos darbus, bet svarbiausia – lengvo turinio knygeles Lietuvos žmonėms. Per pirmuosius 5 mėnesius už M. Akelaičio surinktus pinigus šioje spaustuvėje, buvo išspausdintos 5 brošiūros lietuvių kalba (26 000 egz.). Per visą veikimo laikotarpį (1859–1867) A. H. Kirkoro spaustuvė išleido nedaug leidinių – iš viso apie 120 knygų ir brošiūrų, tarp jų apie 10 lietuvių kalba.

1867 m., A. H. Kirkoras iš Vilniaus, kuriame išgyveno su pertraukomis 34 m., išvyko į Peterburgą. Ten ėmė leisti dienraštį „Novoje vremia“ („Nauji laikai“).

Perleidęs spaustuvę kitiems, A. H. Kirkoras išvyko į Krokuvą, kurioje praleido 15 metų. Ten ėmė dirbti Mokslų akademijoje (Akademia Umiejętności), kurios nariu buvo nuo 1873 m., vėl ėmėsi archeologinių tyrinėjimų Krokuvos apylinkėse, Podolėje ir kitur. Savo tyrimų rezultatus skelbė įvairiuose laikraščiuose. Nenutraukė ir leidybinio darbo. 1872 m., pradėjo leisti tęstinį spaudinį („Šiai dienai“), kurį pasirašinėjo slapyvardžiu „Jan Waligórski“, ketino jį padaryti mėnraščiu. Deja, išleido tik 3 sąsiuvinius.

1882 m., pasirodė didžiulio puošnaus, iliustruoto leidinio „Живописная Россия“ apie Rusijos imperiją trečias tomas, išspausdintas M. Volfo spaustuvėje. Jame buvo pasakojama apie tuometinės Rusijos imperijos dalį – Lietuvą ir Baltarusiją. Aštuoniolika šio tomo apybraižų parašė A. H. Kirkoras.

Lietuvių kalba buvo išleisti du A. H. Kirkoro darbai: 1885 m. – „Vytautas, didis Lietuvos kunigaikštis“ ir 1898 m. – „Kapai didžiųjų kunigaikščių ir karalių Vilniuje“.

Gyvenimo pabaigoje, A. H. Kirkoras parašė „Wspomnienia z lat 1860–1863 (1860–1863 metų atsiminimai)“.

Mirė Krokuvoje, 1886 m., lapkričio 23 d., nepalikęs įpėdinių, išgyvenęs 68 metus. Palaidotas vienose Krokuvos kapinėse. Mačiusieji jo kapą pasakoja, jog antkapyje, be biografinių žinių, įrašyta, kad čia ilsisi Lietuvos praeities tyrėjas.

Maceika J. Adomas Honoris Kirkoras. Jo gyvenimas ir darbai. In: Kirkoras A. H. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Vilnius, 1991.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta literatei P.U. Radvilienei
  2. Vrublevskių bibliotekoje bus pristatyta knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“
  3. Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“
  4. LMA Vrublevskių bibliotekoje reta galimybė susipažinti su didingu leidiniu (video)
  5. Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“
  6. Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą
  7. Vrublevskių bibliotekoje vyks vakaras „Antano Poškos pėdsakais“
  8. Klaipėdos universiteto meno ir mokslo parodos atidarymas LMA Vrublevskių bibliotekoje
  9. Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  10. Kviečia Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  11. Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Arnionių dvaro koplyčių istoriją
  12. Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą
  13. Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Žemaitiją ir Dubysos mūšį Didžiajame kare
  14. Rastas dokumentas, kurio ieškota 100 metų
  15. Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai draugijai – 100 metų
  16. Signatarų namuose – pokalbis su 2011 metų J.Basanavičiaus premijos laureatu archeologu V.Vaitkevičiumi
  17. Jubiliejų minintis istorikas E. Gudavičius: „Visa istorija yra gyvenimas“
  18. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  19. Pirmosios Dainų šventės rengėjui, muzikos pedagogui Apolinarui Likerauskui – 120
  20. Prezidentė pasveikino scenografą A. Jacovskį jubiliejaus proga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

mirė Jonas Aničas | LEU nuotr.

Mirė istorikas, profesorius Jonas Aničas Papildyta

2022 06 20
Ugniagesiai kviečia kartu paminėti sukaktuves

Ugniagesiai kviečia kartu paminėti sukaktuves

2022 06 06
Eetnomuzikologei Daivai Vyčinienei 60

Sveikiname etnomuzikologę Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę 60-mečio proga!

2022 06 03
700-asis Vilniaus gimtadienis: kas jau vyksta ir ko dar laukti

700-asis Vilniaus gimtadienis: kas jau vyksta ir ko dar laukti

2022 05 29
Bijotuose – 2022 m. Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje prasideda renginiai

Bijotuose – 2022 m. Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje prasideda renginiai

2022 05 27
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

2022 04 30
Vrublevskio skaitykloje pristatoma paroda „Sarbievijaus epigramų knygai – 400“

Vrublevskio skaitykloje pristatoma paroda „Sarbievijaus epigramų knygai – 400“

2022 04 12
Mantas Kvedaravičius (1976-2022) | facebook.com, D. Jankausko nuotr.

Rusų budelių nužudytas kino režisierius, kultūros antropologas Mantas Kvedaravičius palaidotas gimtuosiuose Biržuose

2022 04 10
Marius Kvederavičius | Berlinales rengėjų nuotr.

Ukrainoje žuvo kultūros antropologas ir režisierius Mantas Kvedaravičius

2022 04 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Naujas „Sodros“ įmokų kodas – 444

2022 06 27
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyksta į NATO viršūnių susitikimą

2022 06 27
Svarbiausios žinios apie kiaušinių kokybę – ant pakuočių ir jų pačių
Lietuvoje

Daugiau lietuviškų gaminių pasieks taivaną

2022 06 27
Specialistai pataria neapsigauti ir atidžiai vertinti maisto papildų reklamos teiginius
Lietuvoje

Vaistai nuo skausmo taps prieinamesni

2022 06 27
Lietuvos automobilių kelių direkcija | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus tvarkomas kelias Smiltynė–Nida

2022 06 27
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus
Lietuvoje

Nuo liepos keisis sporto finansavimo tvarka

2022 06 27
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą

2022 06 27
Atnaujintoje VMI svetainėje – visą parą veikianti gyventojų konsultacija esamu laiku
Lietuvoje

Laikinai sustabdytos VMI sistemos

2022 06 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Pristatyta „Tautos namų“ projekto eiga
  • Ir ne tik apie Laikinai sustabdytos VMI sistemos
  • Žemyna apie A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Partneriai ar stebėtojai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Naujas „Sodros“ įmokų kodas – 444
  • Prezidentas vyksta į NATO viršūnių susitikimą
  • Daugiau lietuviškų gaminių pasieks taivaną
  • Vaistai nuo skausmo taps prieinamesni

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1607; komentarų: 32
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 958; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 864; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 704; komentarų: 6
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 591; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas peržiūrėta: 577; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Mirė istorikas, profesorius Jonas Aničas Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 20
0
mirė Jonas Aničas | LEU nuotr.

Birželio 19 d. eidamas 95-uosius metus, mirė buvęs Vilniaus pedagoginio instituto (VPI) rektorius, Vileišių, Bobelių, Yčų šeimų bibliografas, istorikas, prof....

Skaityti toliau

Ugniagesiai kviečia kartu paminėti sukaktuves

by Ditė Česėkaitė
2022 06 06
0
Ugniagesiai kviečia kartu paminėti sukaktuves

Birželio 7 d. Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai minės 220 metų sukaktuves. 1802 m. gegužės 26 d. (pagal naująjį kalendorių – birželio...

Skaityti toliau

Sveikiname etnomuzikologę Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę 60-mečio proga!

by daiva
2022 06 03
0
Eetnomuzikologei Daivai Vyčinienei 60

Birželio 3 d. Lietuvos nacionalinės ir Valstybinės Jono Basanavičiaus premijų laureatė, garsi etnomuzikologė, tradicinių lietuvių dainų dainininkė, humanitarinių mokslų daktarė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Pristatyta „Tautos namų“ projekto eiga
  • Ir ne tik apie Laikinai sustabdytos VMI sistemos
  • Žemyna apie A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Partneriai ar stebėtojai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00
  • Triktis po trikties apie Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą

Kitas straipsnis
Tarptautinėje Triesto kino šventėje bus pristatyti trys lietuviški ir bendros gamybos su Lietuva filmai (video)

Tarptautinėje Triesto kino šventėje bus pristatyti trys lietuviški ir bendros gamybos su Lietuva filmai (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai