Kovo 17 d. 17 val. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius ir kt. Vakaro metu bus rodoma 1997 m. apie šiuos dvaro rūmus sukurta televizijos laida iš ciklo „Vizijos ir tikrovė“, demonstruojamos fotografijos.
Knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ – kruopštus autorių kolektyvo (sudarytoja Aurelija Arlauskienė, autoriai: istorikė dr. Reda Griškaitė, bibliotekininkė Irena Katilienė, menotyrininkė Brigita Rėbždaitė, parkotyrininkas dr. Laimis Januškevičius, žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius) kelerių metų darbas. Jame pristatoma intelektinė Jašiūnų dvaro istorija, prasidėjusi 1819 m., kai šį dvarą paveldėjo Vilniaus universiteto auklėtinis, rašytojas, istorikas ir bibliofilas Mykolas Balinskis. Čia jis kūrė eilėraščius, prozą, publicistiką, rašė didžiąją dvitomę monografiją apie Vilniaus miestą, baigė svarbiausią savo veikalą, skirtą senajai Vilniaus universiteto istorijai. Čia kaupė ir tvarkė medžiagą garsiausiai ir populiariausiai savo knygai Pamiętniki o królowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta („Atsiminimai apie karalienę Barborą, Žygimanto Augusto žmoną“).
Jašiūnuose parašytos ir pirmosios mokslo recenzijos. Dvare rinkdavosi tuometis literatūrinis elitas: poetai, prozininkai, mokslo darbų autoriai; būta ir didžulės bibliotekos – maža jos dalis, kuri saugoma Vilniaus universitete, aptariama šiame leidinyje. Knygoje taip pat išsamiai pristatomi Jašiūnų dvarininkai, jų palikuonys, dvaro kapinaitės, parkas. Aprašomi ir 1828 m. pastatyti dvaro rūmai, atlaikę 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus, karus, valdžių kaitą, privatizavimą, jo anuliavimą, ne vieną restauravimo darbų pradžią ir greitą jų pabaigą, kol galų gale 2015-ųjų rudenį atvėrė duris paveldo mylėtojams.
Leidinys gausiai iliustruotas Lietuvos archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomais paveikslais, fotografijomis, dokumentais, taip pat Sniadeckių ir Balinskių palikuonių asmeninių archyvų nuotraukomis.
Susiję straipsniai:
- Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“
- Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta literatei P.U. Radvilienei
- LMA Vrublevskių bibliotekoje reta galimybė susipažinti su didingu leidiniu (video)
- LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta itin vertinga paroda (video, nuotraukos)
- Vrublevskių bibliotekoje vyks D. Liekio paskaita apie požemių paslaptis
- Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“
- Vrublevskių bibliotekoje – paroda „1863 metų sukilimo dalyvių gyvenimo vaizdai dokumentuose“
- Vrublevskių bibliotekoje vyks vakaras „Antano Poškos pėdsakais“
- Baigiami Jašiūnų dvaro atnaujinimo darbai
- Paroda „Istoriniai Vrublevskių bibliotekos rinkiniai“
- Vrublevskių biblioteka kviečia į nemokamas ekskursijas
- Raudondvario dvaras kviečia į kelionę per epochas
- Knygos „Vilnius – savas ir svetimas“ pristatymas VU bibliotekoje
- Klaipėdoje pristatoma knyga apie legendinę aktorę Rūtą Staliliūnaitę
- Pristatoma G.Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“
- Liubavo dvarui – Europos kultūros paveldo „Oskarai“
- Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
- Maskvoje išleista knyga apie mitų, legendų, mįslių ir paslapčių pilną Vilniaus miestą
- Vilniaus knygrišių gildija šiemet švenčia 10-ies metų jubiliejų
- Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai draugijai – 100 metų
- J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą
- Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas
- Albumo „Vilnius ženkleliuose“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijoje
- Kviečia paroda skirta dr. Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti
- Vilnius sieks tapti pasaulio knygų sostine
- Vilniaus knygų mugės viešnia S.Ebert sostinėje ieškos medžiagos naujam istoriniam romanui
- Jurbarkas švęs 755-erių metų sukaktį
- Rastas dokumentas, kurio ieškota 100 metų
- Knygų mugėje bus pristatytas leidinys apie Lietuvių mokslo draugijos paveldą
- Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?
