L.G. Dienos srauto poezijų pynei (1)

Liudvikas Giedraitis | Asmeninė nuotr.

du voratinkliniai (kiek pakvaišę)
paklausimukai

kaip prietemy įslaptinta įskaistinta
teisumo smaugt išsunkt bedugnė kilpa
taip uoliai taip kietai taip virpulingai
vilties muselę zyzt ir pluktis laiko

kaip Laisvės Rojuje išsyvintas
Tautieti
Šventumo  žadui prigimtiniam gomury
nebeturėti
taip stropiai taip plačiai –
išsitirtėti
voratinklio prakiurusioj Tėvynėj
iš savęs

2018 – 2019 m. Vilnius

   paklausimų paklejojimo kl.                         

 1

… o gal nuo šito paklausimo kaminėlio dūmų gal
iš malkų sielos kylančių –
nė skrydžio dangui gal
nė krosnies katinėliui
niekio nieko žodžiui gal
nė smalkių paslapties pagomurėliui
suodžio trupinio:
bent skiemeniui –
Savam!
(siaubūne tu!)
ne drėbsnio „ambero“ ar luoto „independeno“
(siaubūne tu!)
nė tvilksnio žarijėlei  gal
nė kvėpsnio pakurai
nė mūsų mums
(nė – mūsų)

ai…

net gal nė visiškai nė visiškai nė net

2018 – 2019 m. Vilnius

2

… ir gal net nė atdūsio nuodėguliui po užkrosniu
nė atvangos kartėliui jo
nė poilsio kinivarpai (lūšnelės mano smilgų pabalėly)
nė viksvų pašiugždėjimui (pagomury)
nė atilsio nė tam kurs palenėly pelenėly žiū –
nutolstantis
nutolstantis
ai dėkui
pagaliau
ai dėkui
nė akmenio vėjeliui prisiglaust nė mano
po žodžio užgirias klejotojo ieškotojo
kalvelės kuo Aukščiausiam Pakylėjimui
nė Aukuro – jau trypkit drąsiai
išlaisvintieji Dieve viešpatėliai išsitautėliai nebeištverti:
nė skiemeniui
iš sentėvių žodyno
nė žaltvykslei
iš nebylio mirties
nė mūsų mums
nė – Esančiam
(Kuris Vis Tiek Gi Gal Vis Tiek –
Kažkur Kažkaip Kažkam
sakykim – bent pamėklei…)

bet –
Sakykim

2018 – 2019 m. Vilnius

           vienas nepažinus
keturi – kiek palietuvinti kl.

lyg būčiau iš Godumo Alkio Žody Sunokintas
čiaumoju štai žiaumoju duonos žiauberę
kietais kaip kultuvė kukališkais žandikauliais
pasvarstynėdamas paklejonėdamas nei atrajodamas
iš kur kodėl tiek Dvelksmo
Dygaus Nesuraminamo Nesotinančio Pikto
Bežadžio gal Nebūto net Nebūsimo
o štai – pagomury kaip kilpoje…

o – kas gi mūsų metų pergalingi šuorai
kai šitiek neišsaugotų tarp mūsų lūpų
Žodžių Prigimtinių –
plintančių dykynėm

ir kas gi mūsų varpų šniokiantys uolumai –
kai šitiek varputin įmigusių
tvirtovių

ir kas gi mūsų dvasios verpalėlių skrydžiai –
kai šitiek kirvių kryžiais krikštytų
Šventų Giraičių

Ir kas gi mūsų valandos po saule

2018 – 2019 m. Vilnius