Tarptautinis renginys „Poezijos pavasaris“ ambicingai žengia į septintąjį dešimtmetį, 61-uosius metus pasitikdamas su atjaunėjusia šventės rengėjų komanda ir tikėjimu, kad poezija šiais sunkiais laikais yra kaip niekada arti žmogaus.
„Poezijos pavasaris“ Lietuvoje ir užsienyje šiemet vyks gegužės 18 – birželio 1 dienomis. Šventę rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir „Rašytojų klubas“. Šventės vadovas – poetas, literatūros ir kultūros žinovas Dainius Dirgėla.
„Šiais metais šventė vyks 61-ąjį kartą, tačiau tai bus pirmoji šventė, kurią rengia nauja komanda. 1-ąjį kartą norėsime pabrėžti visomis prasmėmis: susivienys 60 metų papročiai ir atsinaujinanti šešiasdešimt pirmoji šventė – ir mums, jo rengėjams, ir dalyviams, ir publikai“, – sako „Poezijos pavasario“ vadovas.
Prie šventės rengimo prisideda ir jo taryba, kurioje – Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus atstovas Viktoras Rudžianskas, Klaipėdos skyriaus vadovė Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, poetė, filosofijos mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė, poetas, leidėjas Juozas Žitkauskas, poetas, vertėjas Marius Burokas, poetė, tarptautinių projektų kuratorė Indrė Valantinaitė.
Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba nutarė, kad šiais metais „Poezijos pavasario“ laimėtojus rinks komisija, kurioje – poetės Elena Karnauskaitė ir Dovilė Zelčiūtė, poetai Vytautas Kaziela, Julius Keleras, Antanas Šimkus.
„Apie lietuvių poeziją esu linkęs kalbėti teigiamai, net ir šiuo keistu, audringu metu. Manau, kad metai buvo geri – išsiskyrė puikių knygų gausa ir pasirodymais. Mane džiugina poetų balsų įvairovė, šiemet tai matyti ir iš nominuotųjų „Poezijos pavasario“ premijai sąrašo“, – sako vienas iš festivalio tarybos narių, poetas Marius Burokas.
LRS valdyba išrinko penkis pretendentus į 2025-ųjų šventės laimėtojo vardą.
Tarp pretendentų į premiją
Gintaras Bleizgys už kelionės eilėraščių knygą „Urbino liepsna“ (Asociacija „Slinktys, 2024), Jurgita Jasponytė už eilėraščių knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), Mindaugas Nastaravičius už eilėraščių knygą „Antra dalis“ (Tyto alba, 2024), Vytautas Stankus už eilėraščių knygą „Renkant kaulus“ (Baziliskas, 2024) ir Agnė Žagrakalytė už eilėraščių knygą „Liekamieji reiškiniai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024).
„Į sąrašą pateko tyliųjų, subtiliųjų autorių – M. Nastaravičiaus, J. Jasponytės poezijos rinkiniai. Abiejų poezija – jungianti, maitinama atminties ir šaknų.
Mindaugas tyrinėja žemę, plytinčią tarp atminties ir vaizduotės upių, o Jurgita leidžiasi į savo gimtojo Zarasų krašto ir Vilniaus istoriją, į žmonių likimus, apgaulingai paprastomis eilėmis vienija miestą ir gamtą, Vilnių ir ne Vilnių“, – nominantų kūrybą apibūdina M. Burokas.
Kitaip – šaižiau, niūriau skamba V. Stankaus balsas. Rinkinys „Renkant kaulus“ M. Burokui pasirodė itin taupi, atšiauri, tamsi ir besniegė knyga. Kiek stačiokiška, pilna ironijos, o kartu ir meilės bei užuojautos.
„Svečiame krašte – Italijos Urbino mieste trumpą laiką rašytas gana punktyrinis, impresionistinis, poetinis dienoraštis, – taip trumpai „Poezijos pavasario“ tarybos narys pristato Gintaro Bleizgio knygą „Urbino liepsna“. – Vaikštinėdami po Italijos eilutes, mes kartu pasineriame ir į poeto atmintį bei gyvenimą“.
A. Žagrakalytės knygą „Liekamieji reiškiniai“ M. Burokas vadina spalvingiausia iš nominuotųjų. Tai įžūli, (auto)ironiška, labai gyva, žodinga poezija.
„Agnė – šiuo metu turbūt gaivalingiausia ir šmaikščiausia lietuvių poetė. Ir pavasariškiausia. Na ir, žinoma, šioje knygoje daug aistros, kurios dažnai rūsčioje arba melancholiškoje lietuvių poezijoje taip trūksta“, – priduria poetas.
Šiais metais keičiasi ir laimėtojo apdovanojimo paprotys – premija bus įteikta ne baigiamajame šventės renginyje, o per „Poezijos pavasario“ atidarymo iškilmes, kuri vyks gegužės 18 dieną Vilniuje. Nuo praėjusių metų pagrindinės 5 000 eurų premijos steigėja – Lietuvos rašytojų sąjunga.
Tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“ rengiamas nuo 1965-ųjų. Jis laikomas vienu iš ilgiausią istoriją turinčių poezijos švenčių pasaulyje. Šių metų renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir asociacija LATGA.
Na, buvo galima įmesti vieną kitą posmelį, kad būtų galima pajusti, kas šiandien yra poezija.