Kviečia paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (2)

D.Stalauskienės „Rojaus obuoliukai“ pieš. detalė | rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė paskaitose supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Rengėjai žada, kad paskaitų ciklas tarsi iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skiriama baltų mitologijos sąrangai ir pamatinių kosmogoninių elementų – ugnies, vandens ir žemės mitinių vaizdinių reikšmėms.

Kokios dievybės valdo ugnį ir šviesą? Kuo skiriasi dangaus, žemės ir požemio vandenys? Kuo remiasi žemės pirmapradžio šventumo idėja?

Rudeninėje paskaitų ciklo dalyje bus supažindinama su gyvybės, sveikatos ir laimės samprata baltų kultūroje, aptariami žmonių ryšiai su kitomis gyvomis būtybėmis – augalais, gyvūnais. Kokie simboliniai saitai jungia skirtingų rūšių gyvas būtybes? Kokia yra gyvybės esmė ir kur jos lemtingi slenksčiai? Kas vyksta po mirties ir kokie yra vėlių pasaulio dėsniai?

Kovo mėnesio paskaitos:

Kovo 12 d. 18 val. – Baltų mitologijos sąranga

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Baltų mitologijos pamatas – skirtingus kosmogoninius elementus ir įvairialytes žmogiškąsias vertybes įkūnijančių dievų sandrauga. Nežiūrint kosmologinių polių keliamų įtampų (dangus−žemė, ugnis−vanduo), dievų pasaulyje nusistovi tvarka, lemianti darnų dievų ir žmonių sugyvenimą. Kokie buvo pagrindiniai baltų dievai ir kokie jų tarpusavio santykiai? Ar tiesa, kad prūsų panteone vyrauja dievai, latvių – deivės, o lietuvių mitologijoje nusistovi pusiausvyra? Ar skirtingi baltų visuomenės sluoksniai turėjo atskirus dievus? Kodėl XVI a. Janas Lasickis užrašė net 76 skirtingus dievų vardus? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys įvadinė ciklo „Durys į baltų dievų pasaulį“ paskaita.

Kovo 26 d. 18 val. – Dangaus sodai

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia iškeliauja mirusiųjų vėlės. Baltai turi itin turtingą dangaus mitologiją, kurios pagrindiniai veikėjai – Saulė, Mėnuo, Perkūnas, Aušrinė, Vakarinė. Danguje matome ir senovinio šviesos dievo pėdsakus; jis drauge su Saulės deive gyvena dangaus soduose, kur taip pat leidžia laiką Saulės dukros ir Dievo sūneliai. Kokie buvo baltų dievai ir jų dangiškas sodas, praskleis antroji ciklo „Durys į baltų dievų pasaulį“ paskaita.

Iliustracijoms naudota menininkės Dalios Stalauskienės piešinio ant stiklo „Segė −mandala −ratu“ (2016) fragmentai.