Sausio 28 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute buvo pristatyta nauja dr. Dainiaus Razausko knyga „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“.
Knygos pristatyme dalyvavo ir žodį tarė: pats knygos autorius dr. Dainius Razauskas, knygos recenzentai dr. Vytautas Ališauskas, vedologas Vytis Vidūnas, mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė.
Ši knyga tai Lietuvos kultūros ir meno tyrimo ir Lietuvių tautosakos institutų 2014 m. išleistos šio veikalo elektroninės versijos spausdintinis atitikmuo išspausdintas paties autoriaus lėšomis.
Šioje reikšmingoje D. Razausko religijotyrinėje studijoje aptariami pačių dievų vardai, primenamos bei pabrėžiamos esminės jų ypatybės sąlygojančios paties dievų panteono sampratą. Lyginant kelių skirtingų tradicijų pavyzdžius, aiškinamasi paties panteono sąvokos kilmė ir pirminis turinys. Remdamasis išsiaiškintuoju panteono sąvokos pirminiu turiniu, autorius bando atrasti ir galimą panteono sąvokos lietuviškąjį atitikmenį. Knygos pabaigoje atskirai aptariama įdomi įvairių dievų panteonų ypatybė – dvylikos dievų sąsaja su dvylika metų mėnesių.
Sveikinimai! Dziaugiames, kad esat, Dainiau Daukintai.
Naglio Kardelio nebuvo.
Dainiau, sveikinu, dabar jau ir iš Alko svetainės, galvoju, kad nuo Daukinto tiktai vienas žingsnis jau iki Daukanto. Tebūnie Darna.
Žodį Dievai autorius rašo iš mažosios.Tai reiškia, kad jis Jų negerbia.
Tai reiškia, kad šios Dievų “studijos” – grynai iš klastingos krikščioniškos varpinės.
dievai, lietuviai. Kažkas gėrė alų per lietuvių kalbos pamokas?
Suprantu, jūs duodade suprasti, kad tokios knygos – tai mokslinių kitatikių terminų logija, ir tiek.
Patikrinimui autoriaus taip ir knieti paklausti, kokias maldas ranką prie surambėjusios širdies pridėjęs, kokius žodžius jis kalba Dievams, ar tik “nagrinėja” ?
Manau, Dainius Razauskas galėjo kreiptis į romuvius ir jam būtų viskas išaiškinta apie Dievus – juk romuviai jau atkūrė senąją ‘tradiciją’ remdamiesi MOKSLU 😀 😀
Būtina skirti Ikikrikščioniškosios Lietuvos (iki 1387 m.) dievų panteoną nuo krikščioniškųjų laikų Lietuvos panteono. Jie niekaip negali “tilpti” viename veikale. Deja, D.Razausko darbe šios taskoskyros nėra ir būti negali. Nes tada tikrai jos recenzentų nebūtų dr. Vytautas Ališauskas. Šioje knygoje tiktai: “bandoma atrasti galimą panteono sąvokos lietuviškąjį atitikmenį”. O tai jau toli nuo mūsų turtingiausios praeities dievų (jų per kelis tūkstančius!!!) panteonų TIKROVĖS!
Negalima nagrinėti nei mūsų, nei pasaulio DIEVŲ PANTEONŲ, nesusiejųs jų su Trečiuoju ir Ketvirtuoju Žemės judėjimais! Šie darbai bus niekiniai!
Ačiū, įdomus pristatymas. Ypač vertinga, kad kalbasi ir bendrą kalbą randa mitologas, indologas, katalikas, etnologas. Bendrauti padedai tai, kas jungia, o ne tai, kas skiria. O jungia – visiems bendras Dievas. Kuris tiesiog YRA toks, koks yra, kad ir kaip skirtingai mes iš savo skirtingų varpinių Jį bematytume ir “interpretuotume”.
Bet koks prisilietimas, užkalbėjimas ir kalbėjimas apie Dievus turi būti labai atsargus ir atsakingas, antraip ir Sibiro Šamanai jau gali labai nebepadėti…
Daukintas D.R. savo knygos pabaigoje privalėjo bent padėkoti Dievams už pasibuvimą su Jais, galbūt atsiprašyti už tai, jei ne taip Juos suprato, azartiškai “stumdė”, neteisingai įvardijo ar įskaudino.
———–
Mielieji Dievai, jei taip, tai atleiskite jam, neįsižeiskite, gyvuokite Lietuvoje.
Redaktoriams!
Kur dingo pastaba?!, kad:
“Bet kokie mokslinio tūrinio darbai, siejantys LIETUVOS ir pasaulio praeitį bei dabartį, skelbiami po III ir IV Žemės ašies judėjimų atradimo ir nesusieti su pastaraisiais, negali būti pripažinti – turinčiais išliekamąją vertę!”
Gal ateityje galima būtų apsieiti ir be cencūros, kuri išduoda redakcinės komisijos “nekompetenciją”?!