Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“ (video) (0)

Juozapas Čechavičius. Šnipiškių Jėzaus koplyčia ir Neris (fragmentas). Apie 1873 m. | Vilniaus paveikslų galerijos nuotr.

Juozapas Čechavičius. Šnipiškių Jėzaus koplyčia ir Neris (fragmentas). Apie 1873 m. | Vilniaus paveikslų galerijos nuotr.

Gruodžio 4 d., antradienį, 17 val., Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4), atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečio fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“ (veiks iki 2019 m. kovo 3 d.). Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.

Prieš parodos atidarym įvyko spaudos konferencija kurioje dalyvavo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorius Dainius Junevičius, koordinatorė Rasa Adomaitienė.

Gimęs 1818 m. netoli Polocko dabartinėje Baltarusijoje, gimnaziją baigęs Vitebske, pirmąją fotoateljė atidaręs 1853 m. Liubline, po 1856 m. tęsęs fotografijos mokslus Paryžiuje ir Varšuvoje, 1859–1864 m. dirbęs fotografu Kijeve, Černigove ir Vitebske, Čechavičius Vilniuje apsigyveno 1865 m. Šiame mieste praleidęs visą likusį gyvenimą, fotografas sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų, svarbių Lietuvos ir aplinkinių kraštų praeičiai. Savo darbuose jis fiksavo miesto panoramas, urbanistinį peizažą, architektūros ir istorijos paminklus, miesto permainas, renginius ir įvykius.

Čechavičius laikomas reikšmingiausiu XIX a. Vilniaus fotometraštininku bei žymiausiu to laiko Lietuvos fotomenininku. Rengiant parodą paaiškėjo, kad jis taip pat yra seniausių išlikusių Kijevo nuotraukų autorius. Atidaromoje parodoje tarptautinį pripažinimą pelniusio žymiausio XIX a. Lietuvos fotografo Čechavičiaus nuotraukos rodomos greta kitų geriausių XIX a. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Prancūzijos fotografų darbų. Taip žiūrovai galės įvertinti Čechavičiaus darbų vietą to laikotarpio fotografijos kontekste, pamatyti jo kelią į fotografiją ir į Vilnių.

Parodą pradėjo pirmųjų fotografų, dirbusių Vilniuje iki Čechavičiaus atvykimo, nuotraukos. Tarp jų nemažai anksčiau niekad nerodytų ir neskelbtų Vilniaus vietovaizdžių nuotraukų iš Lietuvos atminties saugyklų ir privačių rinkinių. Žiūrovus pasitinka ir kitos staigmenos – novatoriškai rodomos seniausios erdvinės ir panoraminės Vilniaus nuotraukos.

Parodos puošmena yra Prancūzijos fotografijos korifėjų Eduardo Balduso (Édouard Balduso), Gustavo Le Grėjaus (Gustave Le Gray) bei „Bisson Frères“ ateljė nuotraukos, Varšuvos fotografų Karolio Baerio (Karol Beyer), Konrando Brandelio (Konrand Brandel), Maksimiliano Fajanso (Maksymilian Fajans) ir Žano Miečkovskio (Jan Mieczkowski) darbai iš Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Varšuvoje.

Žiūrovams pristatomos svarbiausios Čechavičiaus fotografinio palikimo nuotraukos, labiausiai vertintos paties fotografo ir jo amžininkų. Pirmą kartą eksponuojamos rengiant parodą atrastų Čechavičiaus darytų seniausių išlikusių Kijevo ir Vilniaus nuotraukų faksimilės.

Parodoje atsiskleidžia dar vienas Čechavičiaus vietovaizdžių nuotraukų sluoksnis – padidintuose nuotraukų fragmentuose rodomi fotografo amžininkai, jo epochos įvykių liudininkai, su kuriais jis vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis ir kartu stebėjo Vilniaus gyvenimą.

Parodą lydi išsamus, gausiai iliustruotas katalogas.

Parodą iš dalies apmokėjo Lietuvos kultūros taryba. Parodos kuratorius Dainius Junevičius. Projekto koordinatorė Rasa Adomaitienė. Parodos rengėjas Lietuvos dailės muziejus. Parodos architektas Saulius Valius. Grafikos dizaineris Juozapas Švelnys. Garso dizainas Dominyka Adomaitytė. Animacija Vykintas Labanauskas.

Eksponatus parodai ir katalogui skolino:

Baltarusijos Respublikos nacionalinis istorijos muziejus; Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka; Lenkų biblioteka Paryžiuje; Lietuvos centrinis valstybės archyvas; Lietuvos literatūros ir meno archyvas; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Lietuvos nacionalinis muziejus; Lietuvos valstybės istorijos archyvas; Nacionalinis muziejus Varšuvoje; Nacionalinis muziejus Krokuvoje; Slendzinskių galerija Balstogėje; Trakų istorijos muziejus; Valstybinis istorijos muziejus (Rusija); Vilniaus universiteto biblioteka; Vitebsko srities kraštotyros muziejus; Saulius Gelažauskas; Zigfridas Jankauskas; Dainius Junevičius; Aleksandras Samoilovas; Julius Sasnauskas

Rėmėjai: UAB „Ekspobalta“, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *