Ukrainoje atidaryta Panevėžio krašto partizanų fotografijų paroda

Kijeve, Ukrainos nacionaliniame kariuomenės istorijos muziejuje, atidaryta fotografijų paroda „Panevėžio krašto partizanai: 1945–1953 metai“. Ukrainiečiams ją pristatė panevėžietis fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius, fotografijas atkūręs iš daugybę metų saugotų partizanų asmeninių archyvų.

„Parodą rengėme kartu su galerijos partneriais iš Ukrainos fotomenininkų sąjungos ir Kariuomenės istorijos muziejaus. Jie pasiūlė parodą atidaryti Ukrainos nepriklausomybės dienai skirtų renginių kontekste, tad išskirtinė dokumentinė fotografija ir Lietuvos partizanų kovos už laisvę tema Kijeve nuskambėjo itin aktualiai“, – sakė Panevėžio miesto dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas. Parodoje eksponuojama 30 fotografijų, kurios buvo atspaustos iš negatyvų, ilgai gulėjusių slėptuvėse. Fotomenininkui S. Bagdonavičiui prireikė didžiulio kruopštumo, kad iš pažeistų negatyvų perkeltų vaizdą ant fotopopieriaus. Lietuvos partizaninio karo istorijos tyrinėtojas Romas Kaunietis nustatė daugumos fotografijose įamžintų partizanų tapatybę ir jų kovos draugus – fotografus.

„Sulaukiau iš auditorijos daugybės klausimų. Ukrainiečius stebino nepaprastos negatyvų išsaugojimo istorijos, jie domėjosi viskuo: kas ėjo kovoti į miškus, kas buvo šių fotografijų autoriai, kokie jų likimai, koks mano santykis su šiais artefaktais“, – pasakojo S. Bagdonavičius.

Vienas iš atkurtų fotografijų autorių – partizanas Antanas Žygas, slapyvardžiu Aptiekorius (vaistininkas), turėjo vokišką plačiajuostį fotoaparatą ir fotografavo Žaliojoje girioje netoli Panevėžio miesto veikusių partizanų kasdienybę. Vėliau jis buvo suimtas, nuteistas ir sušaudytas. Negatyvus partizanai laikė smaluotame bidone bunkeryje, įkasę giliai į žemę. Bunkeris buvo susprogdintas, ir žemė ilgai slėpė kovotojų už laisvę paslaptį. Po daugelio metų likęs gyvas kitas partizanas atkasė slėptuvę ir taip unikalūs negatyvai išvydo dienos šviesą.

Kitas fotografas – Kupiškio rajono miškuose kovojusių partizanų ryšininkas Kazys Juknevičius. Jis statė partizanams bunkerius, darė slėptuves, buvo vienas iš pagrindinių būrio tiekėjų ir kartu fotografavo fotoaparatu „Moskva-5“. Ryšininkas buvo išduotas ir ilgai kalėjo Rusijos lageriuose. Negatyvai buvo paslėpti durpių fabrike, viename antro aukšto laiptinės turėklų. 1964 metais fabrikas sudegė iki pamatų, o nesudegusią medienos dalį leista gyventojams panaudoti kurui. Pjuvenų krūvoje ir buvo rasti per stebuklą išlikę negatyvai, suvynioti į laikraštinį popierių.

„Paroda Ukrainoje buvo puiki proga dar sykį pažvelgti į itin svarbų mūsų istorijos puslapį ir minint valstybės atkūrimo šimtmetį iš naujo permąstyti partizaninio karo prasmę“, – sakė Dailės galerijos vadovas E. Žukauskas.

Kijevo centre įsikūrusio Nacionalinio kariuomenės istorijos muziejaus darbuotojas Jevgenijus Šatilovas patikino, kad iki rugsėjo 30 dienos veiksiančią parodą aplankys daug kijeviečių ir sostinės svečių, vėliau paroda keliaus per kitus Ukrainos miestus.

Bagdonavičiaus kelionė į Kijevą buvo labai intensyvi, nes po parodos pristatymo Ukrainos fotomenininkų sąjunga ir Kijevo fotografų draugija surengė autorinį fotomenininko vakarą.

„Pristačiau ne tik savo kūrybą, bet ir mūsų miestą. Ukrainiečiai daugiau žino Vilnių, tad nemažai pasakojau apie Panevėžį, jo intensyvų kultūrinį gyvenimą, įspūdingą keramikos kolekciją, fotografų veiklą. Manau, užsimezgė šaunūs kultūriniai kontaktai“, – sakė S. Bagdonavičius.

Fotografijų parodos „Panevėžio krašto partizanai: 1945–1953 metai“ rengėjai: Panevėžio miesto dailės galerija, Ukrainos nacionalinis kariuomenės istorijos muziejus, Ukrainos fotomenininkų sąjunga. Parodą remia Panevėžio miesto savivaldybė.