Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės?

Vytautas Navaitis, www.alkas.lt
2018-12-04 13:00:36
2
Valstybės diena | M. Mikulėno pieš.

Valstybės diena | M. Mikulėno pieš.

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies
Valstybės diena | M. Mikulėno pieš.

Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir

todėl atliekanti tranzito teritorijos funkcijas keleiviams, transportui, kroviniams, prekėms ir paslaugoms [1], tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą [2].

Žodžio „valstybė“ sinonimai yra šalis, kraštas, žemės vieta. Panašus supratimas yra ir kitose kalbose, išskyrus, kaikurias slavų kalbas – makedonų, serbų, rusų ir kt. vartojančias valstybės sampratoje žodžius држава, держава – didelė ir galinga šalis (žodis kildinamas nuo держать – turėti, laikyti) ir государство (gal pastarąjį žodį labiau tinka versti kaip „viešpatija“ nuo žodžio „господь“ (dievas, viešpatis).

Nors žodžiai „šalis“ ir „valstybė“ dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Sąvoka „valstybė“ suprantame kaip tam tikroje teritorijoje veikiančią valdžiai pavaldžią politinę sistemą, o žodį „šalis“ suprantame kaip kultūrinį (manoji, gimtoji šalis), geografinį tam tikros teritorijos apibūdinimą ne būtinai apimantį visą valstybę. Dabartinė Lietuvos Respublika ir LTSR – valstybės skirtingos, o šalis – ta pati, arba Britų imperija buvo viena valstybė, sudaryta iš daugelio šalių (metropolijos, kolonijų ir kitų susijusių teritorijų).

Tikėtina, kad iki žodynų sudarymo pradžios mokslinėje literatūroje bendro termino, apibūdinančio nuolat arba periodiškai atsirandančias teritorijas, nebuvo. Netgi Tacitas X-me „Germanijos“ skyriuje pateikdamas žiną apie būrimus ir žirgus mini, kad „Valstybės sąskaita juos augina baltutėlaičius tose pačiose giraitėse ir alkuose, nenaudodami jokiam darbui. Įkinkytus į šventą karietą, juos lydi žynys, karalius ar bendruomenės galva“ [3]. Šioje žinutėje svarbu ne pats būrimas ar žirgų auginimas, bet tai, kad minima valstybė, kaip rengta, turinti tam tikras prievoles žmonių bendrijai. Baltų pažangos lygis Tacito gyvenimo laikais (56–117 m.) buvo panašus ar net lenkė germanus. Tai teikia pagrindą sakyti, kad baltai taip pat turėjo savas, pagal to meto sampratą, valstybes. Dabartinė valstybės samprata skynėsi kelią kiek vėliau.

Nors praktikoje kalbant apie viduramžius be valstybės termino apsieiti sunku, vis dėl ankstyvųjų ir brandžiųjų viduramžių šis terminas nelabai tinka pagal abu pamatinius apibrėžimo kriterijus, nes valdžios ir mokesčių monopolis tik iš dalies priklausė „valstybės“ organams. Be to, viduramžių visuomenei buvo būdingi labiau asmeniniai, negu instituciniai santykiai. Todėl minėtu laikotarpiu kalbama apie personalinę valstybę ir tik XII a. pradeda formuoti teritorinės valstybės [4]. Tokiai valstybės sampratai Vakaruose įtakos turėjo įsivaizdavimas, kad jei yra vienas dievas, tai būtinai turi būti ir vienas visos teritorijos valdovas. Todėl dabar mes Tacito valstybes linkę vadinti valdomis, kunigaikštijomis ar panašiai. Kartais dar skiriamos žemės, bet tai yra tos pačios valstybės sinonimai – tautos arba tautų gyvenama teritorija, kraštas, šalis.

Šaltiniuose užsimenama apie ištisų žemių rengiamus karo žygius, pavyzdžiui, visos Lietuvos, visos Žemaitijos, visos Jotvingių, Prūsų žemės. Tai verčia spėlioti buvus kažkokių valdymo organų, siekiančių gentinę praeitį. Šitokie valdymo organai jau turėjo būti aukščiau bendruomenės [5].

Pradėjus Lietuvą minėti rašytiniuose šaltiniuose, paaiškėjo, kad jos teritorija jau buvo suskirstyta pagal tam tikrą administracinį-teritorinį suskirstymą. S. Zajančkovskis ir H. Lovmianskis priėjo išvados, kad seniausia teritorinė organizacija, derinusi visuomeninius ir valstybinius požymius yra buvęs valsčius. Valsčius buvo maždaug dvylikos kiemų kaimo bendruomenių su sueigomis, seniūnu. Sprendžiant iš šaltinių, valsčiai yra įvairių kilmingųjų priklausomybė; kilmingieji valdė įvairias įtvirtintas pilis sodybas, jų valdžia siekė aplinkinius kaimus [6].

Visi trys šv. Adalberto (Vaitiekaus) biografai, aprašinėdami jo kelionę į Prūsiją ir žuvimą, užfiksavo nemaža prūsų pasaulėžiūros detalių. Iš aprašymų matyti, kad Prūsijos pakraščio miesto Kulmo gyventojai suvokė visos prūsų „karalystės“ teritorinį, gentinį ir papročių bendrumą ir savo miestą laikė anga į šią karalystę [7]. Panašią teritorinio bendrumo jauseną turėjo jausti ir kiti baltai, taip pat ir lietuviai.

Ne visos valstybės savo raidoje išgyveno visas santvarkų formas. Didelė pasaulio dalis nepatyrė socialistinės santvarkos. Lietuva iki centralizuotos valstybės išgyveno žemių savivaldos raidos etapą. Jį istorikai dar vadina genčių sąjunga arba žemių konfederacija. V. Pašutos supratimu – Žemių konfederacija – viena iš pereinamųjų formų nuo iki valstybinės visuomeninės politinės organizacijos prie valstybės – nėra pakankamai išnagrinėta [8]. Dėsninga, kad vadovaudamiesi pasenusiomis svetimųjų idėjomis Lietuvos istorikai inertiškai valstybe laiko tik sukrikščionintą kraštą, todėl jiems būtina minčių higiena – apsivalymas nuo svetimų peršamos ideologijos.

Iš rengiamos spaudai Vytauto Navaičio knygos „Lietuva 1009 m. ir šventasis Brunonas“.

Nuorodos:

[1] https://lt.wiktionary.org/wiki/valstyb%C4%97

[2] Ten pat.

[3] Beresnevičius, gintaras. Germanai, baltai, alanai: burtų technikų paralelės. // Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje. Lietuva Europos istorijos ir kultūros kontekste. Senoji/naujoji lietuvių kultūra: šiuolaikinės koncepcijos. Pasaulio lituanistų bendrijos [tarptautinių konferencijų medžiaga]. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004: 26.

[4] Viduramžių žodynas :[sąvokos, reiškiniai, dalykai] /sudarytojas Peter Dinzelbacher ; [iš vokiečių kalbos vertė Giedrė Sodeikienė]. – Vilnius : Aidai, 2004: 569

[5] Pašuta, Vladimiras ; [autoriaus rankraštį vertė R. Strazdūnaitė]. Lietuvos valstybės susidarymas. / – Vilnius : Mintis, 1971: 207, 208.

[6] Ten pat, p. 206, 207.

[7] Vėlius, Norbertas. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai: Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, t. 1. 1996: 170.

[8] Pašuta, Vladimiras ; [autoriaus rankraštį vertė R. Strazdūnaitė]. Lietuvos valstybės susidarymas. / – Vilnius : Mintis, 1971: 209.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Navaitis. Kas perša Lietuvai „nepavykusios valstybės“ įvaizdį?
  2. G. Navaitis. Kelias į karalystę
  3. G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa
  4. G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas
  5. G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje
  6. G. Navaitis. Kandidatų patikra
  7. G. Navaitis. Sausio 13-os aukos įprasminimas
  8. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III)
  9. Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi
  10. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  11. G. Navaitis. Postūmis emigracijai 
  12. L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
  13. Mūsų karta turi unikalią galimybę – pažymėti modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
  14. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  15. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Saulės Vilna says:
    7 metai ago

    Rus. žodis ‘deržava’ giminiuotinas su liet, diržas, sudiržti, diržti ‘rambėti, kietėti, sutvirtėti apjuosiant’, o žodyje ‘gosudarstvo’ galima įžiūrėti žodžio rus. sūd, sūdytj ‘teismas, teisti’ šaknį. Tad ‘gosudastvo’ reikštų pavaldumą, (vienodumą) teisingumo vykdymo prasme.

    Atsakyti
  2. Algis N. says:
    7 metai ago

    Puikiai parašyta. Iš esmės pažvelgta į problemą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas
  • I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas
  • 4 dalykai, kuriuos būtina apgalvoti imant paskolą būstui

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui | lzs.lt nuotr.

Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui

2025 06 23
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

A. Švarplys. Globalios migracijos paktu – Europai skelbiamas karas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai