Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2018 05 03 07:33
11
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. ES bandoma kurti kaip federacinę ar net unitarinę valstybę, o visi kurie nepritaria tokiai krypčiai apšaukiami euroskeptikais bei Lietuvos priešais. Matome ir kitą kryptį – nacionalinių valstybių suverenumo gynimą, stiprėjančias „Alternatyvą Vokietijai“ , „Fidesz“ partiją Vengrijoje. Galiausiai matome ir trečią kryptį, kurią dosniai finansuoja Rusija, girdime siūlymus demontuoti ES bei pranašystes apie jos žlugimą

Ką sako istorinė patirtis apie sąjungas, imperijas ir jas norinčius užvaldyti barbarus, kaip ją remdamiesi galime pažvelgti į dabartį ir planuoti ateitį?

Žinome kelis žmonijos dvasios pakilimo laikotarpius. Antikinė Graikija sukūrė mokslo ir meno postūmį, kuris dar ir šiandieną daro įtaką moderniai visuomenei. Jos miestų sąjunga nugalėjo didžiausią to meto persų imperiją. Renesanso Italija, konkuruojančių miestų Italija padarė didžiulę įtaką Europos dvasiai ir kultūrai. Stipriausia vakarietiška valstybė JAV, buvo kuriama ne pagal monarchijos nuo kurios ji vadavosi, o pagal valstijų sąjungos modelį. Kai besiriejantys miestai, konkuruojančios valstijos sugebėdavo susivienyti, jų sąjunga pasiekdavo išskirtines pergales ir sukurdavo gerovę.

O kas ištinka imperijas, koks jų kelias? Nuolat vis tas pat. Jas kuria griežtos moralės žmonės, kurie sunkiai dirbdami ir kovodami sukuria stiprią valstybę, sukuria gerovę. Čia tiktų prisiminti LDK, kurią irgi galim vadinti imperija. Tai buvo klestinti šalis, o Šveicarija Europos užkampis iš kurio statybininkai vyko uždarbiauti į Lietuvą.

Bet kas įvyksta kai imperija sukurta? Aplink jos sienas telkiasi barbarai. O imperijos vadovai bando juos prijaukinti ir papirkti arba šiuolaikišku terminu – „integruoti“. Tokios politikos pasekmės vis tos pačios – barbarų vadas surengia žygį į imperijos sostinę, užima valdžia ir po tamsos bei vargo šimtmečių prasideda naujas civilizacijos ciklas.

Istorinio vyksmo nuoseklumas aiškus, pasikartojęs nevieną kartą. Esminis klausimas – kodėl barbarų žygis pasiseka. Tokių žygių tikrai būta daug. Pasiseka nes nebelieka ginančių valstybę. Romos imperijoje nebeliko romėnų. Visi jos gyventojai, ir galai, ir germanai, ir arabai tapo Romos piliečiais. Nebeliko ir romėnų imperatorių. Tas pat nutiko ir su LDK. Nebeliko su lietuvių tauta save siejančių bajorų, nebeliko Gediminaičių dinastijos, o valdė saksų, švedų kilmės karaliai. Tačiau net ir to negana. Dar turi atsirasti įtakinga grupė kuriai nebesvarbi valstybė. Romoje tai buvo latifundijų savininkai, Lietuvoje magnatai. Tiek barbarų vadams, tiek rusų carams beliko juos papirkti ar pažadėti išsaugoti privilegijas.

Suprantama, kad istorija nesikartoja, joje galime rasti tik analogijas. Tačiau šiandieną jų tikrai daug. Tarp jų vertą išskirti esminį – oligarchijos, didžiųjų korporacijų siekį išsaugoti atgyvenusias ekonomines struktūras. Todėl moderniose, išsivysčiusiose šalyse auga turtinė nelygybė, o vidurinės klasės pajamos santykinai mažėja. Ekonomistas T. Piketi (Th. Piketty) nurodo, kad viena tūkstantoji žemės gyventojų dalis (apie 4,5 milijono) valdo kapitalus didesnius nei 10 milijonų eurų t. y. valdo 20% pasaulinio turto. Jei tokia turto perskirstymo tendencija išliks, po 30 metų ši grupė valdys 60% pasaulinio turto. Tokia pat tendencija būdinga ir Lietuvai, kurioje bankas valdantis keleto milijardų vertės turtą sumoka porą tūkstančių eurų metinius mokesčius, o jo darbuotojas tampa pretendentu į Lietuvos Prezidentus, kurioje Seimo narys gali „kilniai“ atsisakyti atlyginimo, sumokėti 1,5 proc. mokestį nuo milijoninių pajamų ir pirkinėti namus Ispanijoje. Todėl šiandieną pagrindiniu mokesčių, išlaikančių modernias valstybes mokėtoju tapo vidurinė klasė, kuri yra ir svarbiausia nacionalinės valstybės atrama.

Akivaizdi interesų priešprieša sukelia ir akivaizdų idėjų konfliktą, kurio ryškiausias pasireiškimas – bandymai ardyti tautinę savimonę. Ko reikia tarptautinėms korporacijoms ir oligarchams? Jiems reikia– lojalaus korporacijai ar paklusnaus oligarchui, ignoruojančio kitas prasmes ir reikmes, godaus vartotojo. Jie taip pat siekia pašalinti apribojimus žmonių ir gamtos eksplotacijai.

Esminiu veiksniu ribojančia korporacijas, ribojančiu oligarchus, nustatančiu jų veiklos reguliavimą, yra tos visuomenės, kurioje jie veikia, tautinė arba konfesinė savimonė.

ES šalyse konfesiniai savimonei teliko antraeilis vaidmuo. Krikščionys jau švenčia Kalėdas ne kaip religinę, bet kaip pramogų šventę, o drauge pramogauti mielai sutinka ir musulmonai ar japonai. Tuo pat metu nuolat bandoma nuvertinti tautinius dorovinius autoritetus, juos keisti multikultūriniais, kurie neišvengiamai sukuria ir naują tautos padėties bei jos istorinio kelio vertinimą, o anot filosofo F. Nyčės (F. Nietzsch), niekada neišgyvens tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis.

Tautinės savimonės griovimas yra būdas apriboti nacionalinių valstybių galias. O jų ribojimas griauna visų mūsų gerovę, atima prasmę ir neleidžia pasiturinčiai gyventi. Veikiausiai pastarasis teiginys „neleidžia pasiturinčiai gyventi“ kam nors pasirodys svarbesnis už kitus. Šio teiginio paaiškinimas paprastas – aptarnaujanti pagrindinį didelio turto savininką korporacijas ir oligarchus – politinė valdžia, ignoruodama visuomenės interesus, kuria jiems jau minėtas privilegijas, o vidurinės klasės interesus ignoruoja. Juos galėtų apginti stipri nacionalinė valstybė. Dar tikriau tai padarytų tokių valstybių sąjunga Todėl, griaunamos nacionalinės valstybės, todėl vietoj jų sąjungos peršama federacija pataikaujanti oligarchijai ir neįgali pasipriešinti kitoms kultūroms.

Nacionalistų politiniai oponentai žada, kad savo kultūrines šaknis neigianti ES sukurs gerovę ir gąsdina, kad be ES būtų blogiau. Tačiau nenori įvardinti apie kokią ES kalba – apie suverenių nacionalinių valstybių sąjungą ar apie korporacijų ir oligarchų privilegijas užtikrinančią sąjungą. Lietuvai labai reikia modernios, nacionalines valstybes jungiančios ES, tokia sąjunga būtina ir Europos išlikimui. Todėl nacionalistai ir turi būti didžiausi ES rėmėjai, jie mato ES kaip istorijoje daug kartų įrodžiusio pranašumą darinio – antikinės Graikijos miestų ar šiuolaikinių nacionalinių valstybių sąjungą. Jie yra tikrieji ES entuziastai, kurie priešinsis ES pavertimu federacine valstybe, modernia imperija ir taip neleis žlugdyti Europos, gins jos vertybes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas
  2. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  3. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  4. G. Navaitis. Apsisprendimas laisvei
  5. G. Navaitis. Sausio 13-os aukos įprasminimas
  6. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III)
  7. A. Avižienis. Nacionalizmas ir krikščioniška dvasia – draugai ar konkurentai?
  8. G. Navaitis. Postūmis emigracijai 
  9. G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa
  10. G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje
  11. G. Navaitis. Kelias į karalystę
  12. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  13. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)
  14. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  15. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  16. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  17. D. Stancikas. Tautos savisauga
  18. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  19. A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos
  20. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Skalvis says:
    4 m. ago

    O kokia būtų nacionalistinė Lietuva ? Gal galit apibubinti ? Bent svarbiausius dalykus: bankai, žemė, mokesčiai…
    PS. Europa šiandien švenčia Žodžio ir spaudos laisvės dieną – Lietuva taip pat ?

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    4 m. ago

    Tai kaip bus: griebsis Lietuva minimo gelbėjimosi rato ar ne ? Bet ar įmanoma Lietvą mąstyti Europos kontekste ? Ar Lietuva Europos dalis ar Nugraušto kaulo kraštas ?

    Atsakyti
  3. Rimas says:
    4 m. ago

    Trys zodziai – NUOS-TA -BU. Geriausia ka teko skaityti apie ES.

    Atsakyti
  4. Karolis says:
    4 m. ago

    Itin vertingos įžvalgos. Jos turėtų tapti tautininkų rinkiminėm nuostatom.

    Atsakyti
  5. Valentinas says:
    4 m. ago

    Geras ir įdomus straipsnis. Taip pat pamokanti cituojama frazė: “…niekada neišgyvens tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis.” Pažvelkime aplinkui – kas mums siūlo Lietuvos istoriją vertinti kaimynų akimis? Kiek dar laiko reikės laukti šiandien ypač aktualių tautininkų idėjų atgaivinimo?

    Atsakyti
  6. Reimundas says:
    4 m. ago

    Mes jau buvome unitarinėje SSSR,žinom tą jos laimę ir tautas naikinančią tvarką,persivadinę į liberalus ir socdemus to meto komjaunuoliai ir komunistai perša tautai Burokevičiaus politiką,ar patikėsim euroburokevičininkais,kad tik tokia Europa bus konkurencinga,siūlo tautoms pamiršti savastį ir uoliai dirbti,kad atlaikytų ES konkurecinėj kovoj,juk korporacijų interesai visų svarbiausi.

    Atsakyti
  7. Albina Šimkus says:
    4 m. ago

    Puiku, teisingos mintys, galiu tik pritarti, bet ir “Skalvio” užduotų kalusimų atsakymus taip pat būtų įdomu paskaityti.

    Atsakyti
  8. G+++ says:
    4 m. ago

    Radžvilo draugas

    Atsakyti
    • Rimas says:
      4 m. ago

      Lietuvos draugas

      Atsakyti
  9. !!! says:
    4 m. ago

    Teisingos mintys,ačiū autoriui,lygiai taip kalbėjo ir rašė gerbiamas Ozolas.

    Atsakyti
  10. Algimantas says:
    4 m. ago

    Paprastos ir aiškios tiesos. Po vieną mes – niekas. Kartu – neįveikiami. “Kartu” reiškia su šeima, su gimine, su tauta, su tautinių valstybių sąjunga. Pavienės tautos, kad ir tvirtos ir turtingos, prieš pasaulines grobuoniškas galybes neatsilaikys. Ginkluokimės šia tiesa! Ačiū autoriui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Genocido centras: Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos teisiniuose ginčuose?

Gegužės 22 d. įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

2022 05 19
Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai

2022 05 18
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Ministerija imasi spręsti atliekų tvarkymo savivaldybėse nesklandumus
Lietuvoje

Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką

2022 05 22
Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
Gamta ir žmogus

Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?

2022 05 22
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

2022 05 22
Negydomas knarkimas gali sukelti pavojų ir aplinkiniams
Lietuvoje

Kad miegas būtų saldus ir gilus

2022 05 22
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Būsto paskola: jei negali laiku sumokėti įmokos

2022 05 22
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams
Lietuvoje

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Pirmą kartą pasaulyje skilvelio aneurizmos gydymui pritaikyta minimaliai invazinė procedūra
Lietuvoje

Kaip tinkamai pasiruošti operacijai?

2022 05 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mums ruošiamas prūsų likimas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • NS atviras laiškas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • Kai Seimas be fantazijos apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Astronomas, 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką
  • Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
  • Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 625; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 589; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 526; komentarų: 17
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 493; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 441; komentarų: 2
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 422; komentarų: 3

Kiti Straipsniai

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

by Kristina Aleknaitė
2022 05 22
0
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Mokytojai ir 14–18 metų mokiniai kviečiami dalyvauti išskirtiniame projekte, sukurtame taikant naujovišką būdą, sujungiantį atminties vietų lankymą, istorijos mokslą ir...

Skaityti toliau

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ sudarė specialų indeksą, kuriame įvertino 15-os Sovietų Sąjungai priklaususių valstybių kibernetinio saugumo lygį. Aukščiausią vietą užėmė...

Skaityti toliau

Prezidentas lankosi Armėnijoje

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
Prezidentas lankosi Armėnijoje

Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialiu vizitu lankosi Armėnijoje. Penktadienį šalies vadovas susitiko su Armėnijos Prezidentu Vahagnu Chačaturianu. Šalių vadovai aptarė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Mums ruošiamas prūsų likimas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • NS atviras laiškas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • Kai Seimas be fantazijos apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Astronomas, 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

Kitas straipsnis
johnpaulus.com nuotr.

Sergantieji astma verčiau renkasi prastesnę gyvenimo kokybę nei pareigingą gydymąsi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai