D. Vaitkevičienė. Ar prezidento Antano Smetonos šeima giedojo sutartines?(audio) (5)

Užulėnio sutartinių giedotojos. Pirma iš kairės – Marija Smetonienė. | Jurgio Dovydaičio nuotr. Lietuvių tautosakos rankraštyno fototeka.

1935-ieji metai. Tautosakos rinkėjas Jurgis Dovydaitis keliauja iš Jonavos į Biržus, ieškodamas dainininkų ir pasakotojų. Jo kelias veda per Užulėnio kaimą Taujėnų valsčiuje – prezidento Antano Smetonos gimtinę. Čia jis aptinka kelias moteris, mokančias giedoti sutartines. Tarp jų ir Mariją Smetonienę. Užulėnyje Dovydaitis užrašo net 50 sutartinių!

Deja, tais laikais tautosakos rinkėjai neturėjo galimybių įrašyti balso. Todėl Užulėnio dainininkės kviečiamos į Kauną, kur 1935 m. spalio 21−26 dienomis Lietuvių tautosakos archyve jų sutartinės „fonografuojamos“ − įrašomos į plokšteles. Šiandien šie garso įrašai priklauso sutartinių aukso fondui.

Iš Užulėnio į sostinę atvyko keturios moterys – Marija Smetonienė (61 m.), Morta Jasi[u]konienė (66 m.), Teresė Dirsienė-Krikštaponaitė (apie 70 m.) ir jos sesuo Karolina Masiulienė (64 m.), iš Užulėnio nutekėjusi į Jurgelionių kaimą Siesikų valsčiuje. Kas buvo šios moterys?

Deja, žinių apie sutartinių giedotojas Archyvo įrašuose visiškai nedaug, vos po kelias eilutes. Nurodytas amžius, raštingumas, svetimų kalbų žinojimas. Iš keturių moterų dvi moka skaityti, viena – Marija Smetonienė − šiek tiek ir rašyti. Visos kalba tik lietuviškai. Šiek tiek daugiau žinių tik apie Karoliną Masiulienę − dainininkę, kuri vedė daugumą sutartinių:

Augusi Užulėnio kaime, kur išmoko ir sutartines, ir pasakas. „Kai tik išgirsdavau, par man ir yr“. Sutartinių „mano atminime“ nebedainuodavo. Jas išmoko iš senesnių moterų. Seniau sutartines dainuodavo ir vyrai arba ant dūdelių (iš builio, liepos) grodavo. [Dainininkė] geros atminties, moka ir pasakų.

Marija Smetonienė. Kaunas, 1935. | Jurgio Dovydaičio nuotr.

Apie Mariją Smetonienę neužrašyta beveik nieko. Tik faktas, kad tėvas jos neleido į rusišką mokyklą Taujėnuose – tėvas storostai pastatydavęs buteliuką ir liepdavęs dukrai sakyti, kad bijanti nusitrūčyt nuo mokslo. Anot tėvo – kam mergom mokslas reikalingas?

Akivaizdu, kad Archyvo darbuotojų visai nedomino nei Smetonienės biografija, nei jos galimi giminystės ryšiai su prezidentu Smetona. O tie ryšiai labai artimi ir nesunkiai atsekami.

Marija Smetonienė-Kadžytė (g. 1877) buvo Ignaso Smetonos (g. 1860), prezidento Antano Smetonos vyriausiojo brolio, žmona. Į Užulėnį ji atitekėjo 1901 metais iš netoliese esančio Lėno kaimo. Marija Smetonienė buvo Antano Smetonos brolienė, gyvenusi toje pačioje dūminėje gryčioje, kurioje augo ir būsimas prezidentas. Kur ji išmokusi sutartinių, nėra žinių. Iš Lėno ar iš Užulėnio moterų? O gal iš vyro seserų Smetonaičių?

Nieko nežinotume apie Smetonos seserų sutartines, jei ne dar vienas folkloristų apsilankymas Užulėnyje. 1938 m. Zenonas Slaviūnas atvažiavo patikrinti, ar Dovydaitis teisingai užrašė sutartinių žodžius.

Savo ataskaitoje jis rašė: Nuvykau 1938 m. rugpjūčio 8 dieną vakare, pranešiau visom dainuotojom, kad atvykau pas jas sutartinių patikrinimo reikalu ir kt., ir paprašiau, kad ant rytojaus susirinktų visos pas Dirsienę. Tačiau jų nė viena neatėjo, nes buvo darbymetis. Reikėjo atidėti tas darbas sekmadieniui, o pusę šeštadienio sugaišino pasiteirauti kitų dainuotojų ir žmonių, bene ką užrašysiu. Nuvykau į Užugirio dvarą pas Juliją Smetonaitę ir jos seserį. Dainas ir sutartines Marė ir Julija Smetonaitės (abi senos) mokėjo beveik tas pačias, kaip Užulėnio dainuotojos, kurios buvo atvykusios į Kauną.

Užulėnio dainininkės Lietuvių tautosakos archyve. Kaunas, 1935. Jurgio Dovydaičio nuotr.

Tad prezidento seserys mokėjo daug sutartinių. Be tų, kurios buvo fonografuotos Kaune, Slaviūnas dar išgirdo dvi naujas ir jas užrašė.

Taipogi pridūrė: Marė Smetonaitė Jasiukonienė pasakoja, kad jos mama Kartanaitė prieš 40 metų sakydavusi, kad ištisinių dainų seniau nebūdavę, − tik sutartinės. Ištisinės vėliau atsiradusios. Verpiant ir sutartines giedodavo. [Baigę giedoti] nenuūkdavo. Sutartines giedodavo krikštynose, vestuvėse, šieną grėbiant, grįžtant nuo darbų.

Visa tai neleidžia abejoti, kad Antano Smetonos šeimoje sutartinės skambėjo. Greičiausiai ir pačiam Antanui vaikystėje buvo tekę sutartines skudučiais pūsti. Tik šie dalykai tarpukaryje mažai kam rūpėjo – sutartinės tuo metu domino tik mokslininkus, o ne Kauno inteligentiją. Iki sutartinių atgimimo turėjo praeiti dar keli dešimtmečiai. O kiek metų dar turės prabėgti, kol sutartinės suskambės Smetonos dvare Užulėnyje – „Užugirio kieme“, kur kasmet švenčiamos Smetoninės? Ir ar iš viso suskambės? Beje, Smetoninės rengiamos rugpjūčio pradžioje – kaip tik tuo metu, kai Jurgis Dovydaitis atrado Užulėnio dainininkes.

Sutartinių garso įrašai:

„TREP TREPO, LELIJO“ – vienas iš Užulėnio sutartinių pavyzdžių, įdainuotų M. Smetonienės, K. Masiulienės, T. Dirsienės ir M. Jaiukonienės.

Daugiau Užulėnio sutartinių įrašų galima rasti skaitmeniniame leidinyje „Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos“. Taip pat – Lietuvių tautosakos rankraštyno garso įrašų duomenų bazėje.

Gruodžio mėnesį „Vykinto keliai“ ves į Užulėnį – čia užbaigsime ekskursiją „Saulės krėslas ir kiti nepaprasti pasakojimai apie dangų ir žemę“. Užugirio amatų centre kepsime šventines „smetoniškas“ duoneles, kalbėsime apie duonos mitologiją ir, žinoma, giedosime sutartines!