Seimas siekdamas dvigubos pilietybės įteisinimo užsimojo prieš Lietuvos suverenitetą užtikrinantį Konstitucijos straipsnį (7)

Seimas pritarė siūlymui sudaryti naują Tarybą | lrs.lt nuotr.

Seimas pritarė siūlymui sudaryti naują Tarybą | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 7 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pristatytas Referendumo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2761), kuriomis siekiama sumažinti balsavimo kartelę referendumams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo.

Teikiamais pakeitimais siūloma nustatyti, kad sprendimams dėl šių Konstitucijos skirsnių nuostatų pakeitimo priimti reikėtų daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tokiu atveju I-am ir XIV-am skirsniams pakeisti pakaktų mažesnės rinkėjų balsų dalies.

Dabar Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad referendume sprendimas yra laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Pasak pasiūlymo sumanytojų, įstatymo projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių privalomųjų referendumų praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime. „Daugelyje Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse taikomi mažesni reikalavimai teigiamam sprendimui, pagrindinę įtaką turi referendume dalyvaujantys balsuotojai. Todėl būtina tobulinti referendumo įstatymą, kad būtų labiau atsižvelgiama į piliečių aiškiai išreikštą valią“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Po pristatymo už Seimo nutarimo projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 33, susilaikė 14 Seimo narių. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti lapkričio 13 d.

Siūlymas mažinti kartelę I-am ir XIV-am Konstitucijos skirsniams buvo sugalvotas po to, kai Seimas rugsėjį patvirtino liepos 11 d. Pezidentės veto dėl anksčiau Seimo priimtų pataisų, sušvelninusių reikalavimus dėl balsų skaičiaus keičiant tik pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį. Šį kartą Prezidentės atstovai vėl kalba apie gresiantį veto tokiam įstatymui, valdantieji ramina, esą dėl to jie patys numato kreiptis į Konstitucinį teismą.

Keisti Referendumo įstatymą Seimo valdantieji siekia norėdami palengvinti sąlygas galimybei referendumo būdu keisti svarbiausia Lietuvos Respublikos I-ajį skirsnį garantuojantį Lietuvai suverenitetą, kad lengviau galima būtų Lietuvoje įteisinti dvigubą bei daugybinę pilietybę, kurią šiuo metu draudžia Konstitucija, numatanti tik retus atskirus atvejus kuomet tai įmanoma.

Visuomeninkai nepalaiko daugybinės pilietybės įteisinimo

Dvigubos pilietybės įteisinimo iš Lietuvos valdžios jau daugelį metų reikalauja Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybė teigdama, kad ir po 1990 m. savo noru iš Lietuvos išvykę ir priėmę kitos valstybės pilietybę lietuviai išsaugoję Lietuvos pilietybę išsaugotų ir emocinį ryšį su Lietuva. Be to bandoma įrodinėti, kad teisė į pilietybę esą yra prigimtinė ir į ją kėsintis niekas neturįs teisės… Tuo pačiu dvigubos pilietybės šalininkai nenori, kad šis klausimas būtų sprendžiamas referendumu kaip to reikalauja Lietuvos Konstitucija, nes bijo, kad referendumas nepavyks…

Pasisakydami dėl dvigubos pilietybės emigrantų atstovai  teigė, kad sutiks, jog Lietuvoje būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės tik tuo atveju, jei bus pakeistas dabar galiojantis Referendumo įstatymas sumažinant šiam referendumo klausimui priimti būtiną surinkti balsų skaičių.

Išeivių baimė dėl referendumo sėkmės turi pagrindą, ne tik dėl to, kad Lietuvoje per aukštai pakelta sėkmingam referendumui reikiamų balsų skaičiaus „kartelė“, bet ir dėl to, kad iš visko sprendžiant Lietuvos visuomenė yra nusiteikusi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą.

Grupė visuomenės veikėjų dar 2010 m. buvo išplatinę pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą  nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu.

Sąjūdžio pradininkas Arvydas Juozaitis pasisako prieš dvigubą pilietybę ir ragina politikus įteisinti Lietuvio pasą

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt koliažas

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt koliažas

Prieš masinį dvigubos pilietybės įteisinimą nuosekliai pasisako ir vienas iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus, Sąjūdžio pradininkas, rašytojas ir filosofas Arvydas Juozaitis. Rugsėjo 12 d. jis atviru laišku kreipėsi į Seimo valdančiosios frakcijos seniūną R. Karbauskį ragindamas svarstyti ir palaikyti Seime įregistruotą Lietuvio paso projektą, užuot per jėga, bandžius apeiti Lietuvos Respublikos Konstituciją stumiant Lietuvos išlikimui kenksmingą daugybinę pilietybę.

„Baisiausia, kad visas elitas ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir konservatoriai, prisidengęs kilnių tikslų šydu, užsidengę akis ir pamiršo, kad Seime dūla pasiūlytas tikrasis išeivių ryšio su Tėvyne išsaugojimo sprendimas. 2017 metų rugpjūčio 8 d. Seime įregistruotas Lietuvio paso įstatymo projektas. Drauge ir visas su juo susijusių projektų paketas. Pagal šiuos projektus kitas pilietybes įsigiję kilminiai Lietuvos išeiviai, gaudami (be jokių trukdžių) Lietuvio pasą, gautų ir visas Lietuvos piliečio teises.

Lietuvio pasas geriau negu vadinamoji dviguba pilietybė pasako lietuviui, kad Tėvynė jo laukia — jo, apsisprendusio gyventi kitos valstybės labui. Kilminis lietuvis bet kurioje diplomatinėje Lietuvos atstovybėje, galės gauti Lietuvio pasą. Kam? Tam, kad į Lietuvą įvažiuotų be vizos, kad galėtų atsiųsti mokytis čia savo vaikus kaip lygius visiems Lietuvos vaikams, galėtų čia laisvai nuolat gyventi, dirbti, ir t.t.

Lietuvio pasas neleis tik vieno — rinkti Tėvynėje negyvenantiems Seimo ir prezidento. Dalyvauti referendumuose. Lietuvio pasą gavęs kilminis lietuvis, jo šeima, vaikai ir vaikaičiai, nusprendę grįžti į Tėvynę galės bet kada lengvatine tvarka atkurti visateisę Lietuvos pilietybę. Maža to, Lietuvio pasas apsaugo net ir pačią Lietuvos pilietybę nuo pažeminimo ir paniekinimo. Lietuvos pilietybė neturi tapti tik patogiu masiškai prieinamu priedu. Tarsi kokiu pilietybės rudimentu šalia įsigytos pagrindinės pilietybės svetimoje šalyje“, – Alkas.lt sakė A. Juozaitis.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *