Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Navaitis. Kandidatų patikra

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2018 07 19 11:39
25
0
SHARES
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti.

Galima nekreipti dėmesio į antraeilio politiko šūkius, bet kai valdančios partijos lyderis per LRT praneša, kad ateityje svarbu bus ne tiek išsaugoti Lietuvos valstybę, kiek tautiškumą, vertą suklusti. Ne todėl, kad įtakingas politikas nesuvokia to ką istorijos vadovėlyje skaitė ketvirtokas, ką ne kartą patvirtino Lietuvos istorija –  išnykus valstybei, sunyks ir tautiškumas, – bet, todėl, kad valdanti politinė jėga tarsi nebežino kokią valstybę konstruoja. Ir šis politikas nėra vienišas. Peržvelgus daugelio partijų siūlymus aiškėja, kad jų atstovų idėjos gali būti sėkmingai įgyvendintos ne valstybėje, o teritorijoje, kad programose nuolat rašoma apie integraciją, nes rašyti apie suverenumo ribojimą kol kas „negražu“, bet tikima – išmintingos viršnacionalinės institucijos turėtų sukurti daugiau gerovės. Gal taip, gal ir ne, bet kandidatų nuomonės ar reikia nepriklausomybės ir kaip ja turėtume naudotis, turėtų būti paskelbtos.

Atsakymą į šiuos klausimus rasime pažvelgę ne į politinius tauškalus, bet į esmę – šiandieną Lietuva kaip niekad turtinga, jos BVP (bendras vidaus produktas) nuolat auga, tačiau virš penktadalio jos gyventojų atsidūrė skurdo rizikos grupėje, iš turtėjančios Lietuvos ieškant geresnio gyvenimo masiškai emigruojama. Prieštaravimas reikšmingas ir akivaizdus, nors toli gražu ne naujas. Dar septyniasdešimtaisiais praeito amžiaus metais atskleistas „Easterlin paradoksas“, kurio esmė – Vakarų šalyse turto pagausėjo kelis kartus, o laimingų žmonių skaičius beveik nepakito, nes nuo XX a. septinto dešimtmečio iki XXI a. pradžios šeimų skyrybų padvigubėjo, paauglių savižudybių patrigubėjo, smurtinių nusikaltimų skaičius, kaip ir kalinių skaičius išsaugo kelis kartus, žymiai gausėjo depresijų ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų kiekis.

Kandidatai dėl šio prieštaravimo mielai padejuoja, žada kažką daryti, bet esminių priežasčių aiškinti nedrįsta. Nes pamėginę tai daryti turėtų pripažinti, kad šiandieną Lietuvos, kaip ir daugelio modernių valstybių, ekonominė galia yra nusavinta. O jeigu kas nors praranda galią ir reikšmę, paprastai kas nors jas įgyja. Todėl Lietuvoje rasim banką valdantį keliolikos milijardų vertės turtą ir sumokantį porą tūkstančių eurų metinius mokesčius. Suprantama, kad tokio banko darbuotojas tampa pretendentu į Lietuvos Prezidentus.

Valstybei prarandant ekonominę reikšmę, Lietuvoje, kaip ir kitose moderniose šalyse auga turtinė nelygybė, o vidurinės klasės pajamos santykinai mažėja. Todėl neįtakinga ir neturtinga Lietuvos vidurinioji klasė – mokytojai, gaisrininkai, „Maximos“ kasininkės – savo mokesčiais išlaiko valstybę ir remia vargstančius. Nors Lietuvos bendras vidaus produktas nežymiai lenkia Lenkijos ar Estijos bendrą vidaus produktą (skaičiuojant vienam gyventojui) atlyginimai Lietuvoje trečdaliu mažesni nei Estijoje ir 15 proc. mažesni nei Lenkijoje. Vidurinei klasei laikas nuo laiko numetamos kelios dešimtys eurų (kaip pavyzdžiui atsitiko įvykdžius „mokestinę reformą“ ) ir esama padėtis, kai nuolat trūksta lėšų sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai išsaugoma. Drauge išsaugoma oligarchiją džiuginanti atgyvenusi ekonominė struktūra ir neįgali valstybė, kurios politikai pretenduojantys į aukščiausią valdžios postą net užsiminti apie naujus ekonominius sprendimus, apie laimės ekonomiką neišdrįsta.

Riboti oligarchiją, o paprasčiau sakant progresiškai apmokestinti itin didelį t. y. neskirta vartojimui, o skirta įtakai didinti turtą gali tik stipri nacionalinė valstybė, ginanti bendrus tautos interesus. Konkretūs didelio turto apmokestinimo dydžiai šiandieną gali būti tik numanomi, tačiau jie neturėtų būti išskirtinai dideli. Ekonomistas T. Pikety, rašo apie 1 proc. didesnius mokesčius turtui viršiančiam 1 milijoną eurų ir 10 proc. didesnius mokesčius turtui viršijančiam 1 milijardą eurų. Jo nuomone toks mokesčių pakeitimas išspręstų šios dienos socialines problemas, leistų reikšmingai padidinti pensijas ir atlyginimus. Bet net ir toks minimalus apmokestinimas mažintų oligarchijos įtaką, o todėl valdantieji mieliau svarsto dar vieną visuotinį automobilių apmokestinimą, bet nepastebi valstybę užvaldančių koncernų.

Iš viso kas pasakyta išvada paprasta – moderniose šalyse, taigi ir Lietuvoje, visuomenės problemos ir skurdas kyla ne dėl ekonominių sunkumų, o dėl silpnų nacionalinių valstybių, dėl demokratijos stokos, piliečių nušalinimo nuo svarbiausių sprendimų priėmimo.

Žmonės nori būti laimingi ir pasiturinčiai gyventi, o esami ir būsimi kandidatai siūlo kitus tikslus. Jiems nedrąsu užsiminti, kad kontroliuoti oligarchiją ir korporacijas gali tik stipri nacionalinė valstybė, besiremianti nacionaliniu identitetu ir siekianti kurti laimingesnę visuomenę.

Daugiau laimės (mažesnius mokesčius, didesnius atlyginimus, daugiau pinigų viešiesiems reikalams) įmanoma pasiekti jau šiandieną pasirinkus modernios XXI a. visuomenės kūrimo kelią ir apmokestinus ne vartojimui, o visuomenės valdymui, skirtą didelį turtą.

Šią išvadų seką galima skaityti nuo vidurio ar pabaigos. Esmė nesikeis. Tai yra ir testas kandidatams.

Jiems tereikia atsakyti: „Už ką jie? Už XIX a. ideologines atgyvenas, už Lietuvos pajungimą viršnacionaliniams dariniams, besirūpinantiems oligarchijos, didžiųjų tarptautinių korporacijų klestėjimu ar už nacionalinę XXI a valstybę? “

Autorius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras

Susiję straipsniai:

  1. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III)
  2. G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas
  3. G. Navaitis. Apsisprendimas laisvei
  4. G. Navaitis. Koalicijos siūlymas išgirstas
  5. G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities
  6. G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika
  7. G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai
  8. G. Navaitis. Kas perša Lietuvai „nepavykusios valstybės“ įvaizdį?
  9. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)
  10. G. Navaitis. Daugiau atsakomybės už valstybę – daugiau laimės
  11. G. Navaitis. Postūmis emigracijai 
  12. G. Navaitis. Laimės ekonomika – gerovė piliečiams, grėsmė valdantiems
  13. Įvyko pirmieji Lietuvoje kandidatų į prezidentus debatai internetu (tiesioginė transliacija, video)
  14. G. Navaitis. Kelias į karalystę
  15. M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (I)
  16. A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
  17. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  18. J.Dirvonėnas. Apie mažėjimą ir stambėjimą arba „Būkime optimistai“
  19. J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis
  20. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  21. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  22. Z. Vaišvila. ES nusimeta kaukes ir Lietuvoje
  23. M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (II)
  24. M. Kundrotas. Kada mirė respublika?
  25. D. Stancikas. Dvilypė Lietuva
  26. P. Gylys. Apie idiotizmą ir biudžetą
  27. M. Kundrotas. Demokratijos problemos ir jų sprendimas
  28. A. Zolubas. Iš gyvensenos šalinti kas netikra – tik mūsų galiose
  29. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
  30. V. Radžvilas. E. Makrono partija laimės, bet tai ves Prancūziją prie revoliucijos (video)

Comments 25

  1. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Puikus straipsnis pamąstymui. Dėkoju.

    Atsakyti
  2. T0mas J. says:
    2 m. ago

    “ne kartą patvirtino Lietuvos istorija – išnykus valstybei, sunyks ir tautiškumas” – cituoja Navaitis kažkurį politiką.
    Nežinau ką čia jis cituoja ir man nesvarbu, bet noriu paprieštarauti, kadangi esu įsitikinęs, jog tautiškumas gali išnykti tik vieną kartą. Man žodis “tautiškumas” reiškia TAUTOS GYVYBĖ. Jei mūsų valstybė šiandien egzistuoja – tai tik dėl to, kad tautiškumas niekada nemirė. Kartą numirtų – viskas, valstybei galas. Normalią valstybę sukurti gali tik tauta. Kitaip – tai ne valstybė, o tik organizacija, UABas, turtuolių valdoma mišrūnų banda, kuri net nesuvokia kaip labai jie skiriasi nuo TIKRŲ valstybių, tačiau, aplink vien tikras valstybes matydami, ir jie švenčia.. Nepriklausomybės dieną. Apsimesdami, o gal dėl savo silpnaprotystės tikrai negalėdami suvokti skirtumo: kitos šalys švenčia kaip dieną, kada tapo nepriklausomi nuo PAVERGĖJO, okupanto, o jie atsisakė savo TĖVYNEI mokėti mokesčius ir pasakė: viskas, ką mes užgrobėme, yra mūsų, ir niekam nemokėsim mokesčių už grobį, – tai yra maištininkų, PIRATŲ nepriklausomybė. Va tokia va valstybė be tautiškumo..

    Atsakyti
    • Pikc says:
      2 m. ago

      Čia jis ne kažkurį politiką cituoja, o kalba apie laikotarpį, kai Lietuvos valstybės buvo nebelikę ir kuo tai vos nesibaigė lietuvių tautai.

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        2 m. ago

        Mano pirmas sakinys parašytas nevykusiai, neapsižiūrėjau.
        Bet kai valstybės buvo nelikę, tai vėliau ji buvo atkurta TIK dėl to, kad tautiškumas nebuvo miręs.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          2 m. ago

          Na, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad G. Navaitis vartojo žodį “sunyksta”, o ne “miršta”. Vis dėlto, lietuvių tautiškumo “reanimacija” ir valstybės atkūrimas gali būti traktuotini kaip maži stebuklai, nes jei ne pasišventę lietuvybės žadintojai, nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę.

          Atsakyti
  3. Diedas says:
    2 m. ago

    Autorius beplūsdamas vakarus pamiršo paminėti kad Amerikoj negrus muša.
    Kas liečia tautiškumą ir valstybę, iš savo patirties galiu pasakyt, kad pasiturintys žmonės sąmoningesni, labiau mylintys savo šalį ir turintys ką gina nuo užgrobikų.
    Valstybė turtinga tada kai jos piliečiai turtingi. Straipsnyje remiantis niekam nežinomu veikėju, siūloma vos vienu procentėliu didinti mokesčius oligarchams. Tai reiškia, kad esama padėtis, kai komunistprivatizuotojai ir oligarchai, (kurių didžioji dalis dirbo sovietų represinėse struktūrose) lobsta, o liaudis skursta, autorių tenkina.
    Norint gyventi kaip Švedijoje, mokesčių sistema irgi turi būti kaip Švedijoje.
    O pasakėlėmis apie laimės ekonomiką lietuvių nepapirksi.
    Tauta renkasi vakarietišką “nelaimės” ekonomiką, kur dideli uždarbiai ir stiprios socialinės garantijos

    Atsakyti
    • Pikc says:
      2 m. ago

      O, konpartijos fanatiko ilgai beigi smarkiai lauktos “gilemintiškos yžvalgos”, demonstruojančios tiesiog puikų susigaudymą ir visišką nepaklydimą tarp žodžių skaitant apie 1 psl. apimties tekstą. 😀
      O G. Navaitis, aišku, yra rusū agentas, ne kitajp! Tyčei tiek dauk raidžiū prirašė, kad tikrus beigi didžeusius patrijotus suklaidintū, bjeuribė! 😀

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 m. ago

        Na Pick visiškai, “patiarcho” anūko gerbėjo nepažinai ;)…

        Atsakyti
        • Diedas says:
          2 m. ago

          Jums naktį nubudus išpiltiems prakaito balti lanzbergiukai ant karnizo nesimato???
          Sugriautų kolūkių laukais balti arkliukai nelaksto???

          Atsakyti
        • Pikc says:
          2 m. ago

          Na jau – šito frukto tiesiog neįmanoma nepažinti. 😀

          Atsakyti
      • Kemblys says:
        2 m. ago

        ‘Pikc’, ar tau vatinukas prie odos jau priaugo? Žiemą-vasarą tas pat per tą patį…

        Atsakyti
    • Simonas says:
      2 m. ago

      Visada komentuoji neskaites?

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        2 m. ago

        ‘Simonai’, iš tavo kompo dar čia rašo kažkoks ‘Rimas’ žemiau. Gal brolis?..

        Atsakyti
  4. Kažin says:
    2 m. ago

    O kasgi yra tas valstybės nacionalumas G.Navaičio supratimu, ar tik ne vienodumas joje visame kame, bet jo dar taip neseniai siekė komunizmo kūrėjai, o kas iš to išėjo- žinome…

    Kas dėl testų kandidatams į Seimą, tai tokie testai yra įvestini, kaip privalomi kandidatams į Seimą. Jie turėtų būti sudaryti ne kandidatų sūlymų pagrindu, o iš istorijos, teisės ir ekonomikos klausimų. Testų vienoki ar kitoki rezultatai – jų išlaikymas ar neišlaikymas nebūtų kliūtimi asmeniui kandidatuoti, tačiau jie būtų papildomi kandidatą charekterizuojantys duomenys jo byloje. Kaip rodo dabartinė praktika, čia ypač svarbus būtų valstybės istorijos, teisės testas.

    Atsakyti
    • Diedas says:
      2 m. ago

      Suprantamas klausimas kandidatams buvusiems milicininkams būtų, kraustė jie girtuokliams kišenes ar ne.
      Iki istorijos, teisės ir ekonomikos pagrindų tokiems toli toli.
      Šiais laikais ant bangos turtingi, bet priekvailiai rusų įtakojami prezidentai, atvirai simpatizuojantys Putinui.
      Labai panašu, kad tokį kremliaus autkojį turės ir Lietuva.

      Atsakyti
      • Dronas says:
        2 m. ago

        Matant koks pasirinkimas… Tiesa sakant, suku galvą kaip balsuot, kad pridaryt MAŽIAU ŽALOS. O nebalsuot irgi negerai. Kol kas pasiūla ne kaži kokia. Gal Juozaitis, bet ta jo draugystė su Brazausku… Pasakyk kas tavo draugai, pasakysiu kas pats esi. Ušackas siūlo dviejų greičių Europą ir Makrono viziją… Nieko gero ta “vizija”, būtent Lietuvai ir tie greičiai tikrai nežada. Kiti trys net kalbėt neverta. Anuos reikia su aikyt nuo prezidentūros kuo toliau. O geriau drėbt iš politikuos kuo greičiau ir kuo toliau. Maldeikienė ir Šimonytė, na nutylėsiu. Tiesiog pasakysiu, jog ne, tikrai ne. Kol kas, mano akim nematau ką renka.

        Atsakyti
      • Kažin says:
        2 m. ago

        Nekreipk Lietuvos į pesimizmą, kremliui ir varšuvai tetarnaujantį. Kam čia tas vergo psichologijos pūtimas prieš rinkimus…

        Atsakyti
  5. mintis says:
    2 m. ago

    “….nes stipri valstybė sprendžia kas joje gyvens.” Apie ką čia?

    Kai Tautos gyvybė senka ir valstybė silpnėja.O Karbauskis lietuvninkas.Tautininkas iš esmės.
    Kodėl jis taip puolamas”????. Tai riboja jo galimybes lietuvybę stiprinti,jei net tautininkai galimai palaikymo skreginasi?

    Atsakyti
    • Dronas says:
      2 m. ago

      karbauskis? Rimtai? 😀 Prajuokinai, gali kokia jumoro laidą vesti.

      Atsakyti
    • Jūratė says:
      2 m. ago

      taigi tavo mylimas kolhoznikų vadas ir sakė, kad jam valstybė nesvarbi

      Atsakyti
      • mintis says:
        2 m. ago

        tamsta Jūratę-Artūrai,nebuvo sakyta,kad mylimas,niekur neskaičiau,kad buvo sakyta,kad valstybė nesvarbu.Gal nereiktų prisigalvoti ir kitiems primesti savo prisigalvojimus,Jūratę-Artūrai :):)

        Atsakyti
    • Kažin says:
      2 m. ago

      Koks tas Karbauskis tautininkas, jeigu lietuvybę Vilniuje drasko. Atsikvošėkim… Neįkainuojamos vertės architektūrinis istorinis paveldas – lietuvybės židiniu amžiais buvusi gal net Vytenio laikais statyta Pranciškonų bažnyčia su vienuolynu perduota Lenkijos ordinui. Juolab, kad tie pranciškonai buvo Livonijos atšakos. Sovietmečiu lietuvybės ir Tautos meilės sostinei kalve joje buvusį LEU leista kelti į Kauną ir prisijungti prolenkistiškai besireiškiančiam VDU. Nekeliamas klausimas, kad yra būtina informuoti Lenkiją, jog 1994 m. Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties, kuria remdamasi Lenkija kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, naujam terminui Lietuva netęs. Teisę tokiam veiksmui be jokių sąlygų, be jokių derėjimųsi Lietuva turi. Tereikia diplomatijos kanalais pasiųsti Lenkijai vieno sakinio pranešimą ir tai reikalinga įvykdyti likus metams iki jos termino pabaigos. Jos terminas baigiasi 2019 m. rudenį. Gal vieną kartą pagaliau, kaip Tauta, nesileistume mulkinami. Karbauskis, kaip ir kiti Lietuvoje save tautininkais pristatantys, pagal savo politnes pažiūras, lietuvybės nuostatas yra gryniausi smetonos laikų valdžios “towtinyki na Litwe”, kurie dėl ištikimybių Lenkijai dar iki karo pražaidė Lietuvos valstybinį suverenumą. O tas, kaip žinoma, po karo nulėmė skirtingą nuo suomių ar lenkų Tautos likimą. Tad gal nesileiskime ir vėl dar vieno “tautininko iš esmės” – Karbauskio “valstiečių” būti daromi, anot jau velionio finansisto Sikorskio, veršių tauta…

      Atsakyti
  6. Rimas says:
    2 m. ago

    Puikus straipsnis

    Atsakyti
  7. Artūras says:
    2 m. ago

    Tikrai vertėjo perskaityti. Tai gali būti tautinių jėgų rinkiminės programos dalis.

    Atsakyti
  8. Audrys says:
    2 m. ago

    Labai gerai ir teisingai parašyta

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Paskelbt naujieji Lietuvos kultūros tarybos nariai

Paskelbt naujieji Lietuvos kultūros tarybos nariai

2021 01 11
JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

2021 01 07
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

2021 01 02
Raganų eglė | am.lrv.lt nuotr.

Įspūdingiausia Lietuvos saugoma egle išrinkta Raganų eglė

2021 01 01
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

2020 12 30
Šiaulių eglė | siauliai.lt nuotr

Kalėdų eglių varžytuvių nugalėtoja – Šiaulių žaliaskarė

2020 12 29
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Jie sugrįžo… ir pluoštinių kanapių klausimas tampa prioritetiniu

2020 12 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

2020 12 18
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Paskelbt naujieji Lietuvos kultūros tarybos nariai

by Kristina Aleknaitė
2021 01 11
0
Paskelbt naujieji Lietuvos kultūros tarybos nariai

Kultūros ministerija paskelbė10 išrinktų naujos Lietuvos kultūros tarybos (LKT) narių ir kviečia renkant būsimą LKT pirmininką įsitraukti ir kultūros bendruomenę....

Skaityti toliau

JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 07
2
JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

Džordžijos vėliava | wikipedia.org Sausio 6 d. Džordžijos valstijoje vykstantis antrasis rinkimų į JAV Senatą ratas...

Skaityti toliau

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

by daiva
2021 01 06
6
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 m. išvakarėse Rokiškio rajono  Kriaunų kaimo bendruomenė Kriaunų seniūnijoje, Baršėnų kaimo pietinėje dalyje pastatė kelio ženklą – Ažubrastis. Ši...

Skaityti toliau

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 02
1
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr. Siekiant pritraukti daugiau gabaus jaunimo...

Skaityti toliau

Įspūdingiausia Lietuvos saugoma egle išrinkta Raganų eglė

by Ditė Česėkaitė
2021 01 01
1
Raganų eglė | am.lrv.lt nuotr.

Raganų eglė | am.lrv.lt nuotr. Įspūdingiausios Lietuvos saugomos eglės rinkimuose varžoves nurungė Rambyno regioniniame parke auganti...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • stasys apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti
  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3757; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2181; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1767; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1624; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1360; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1326; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • stasys apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Bartas apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Savanorių skautų dėka senas namas nušvito naujomis spalvomis

Kaip sužinoti, kur jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti paramą?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai