Išbandyta – škudės geriausios parkų kraštovaizdžio „prižiūrėtojos“! (0)

Škudžių veislės avys Aukštaitijos nac. parke | nuotr. iš ANPD archyvo

Škudžių veislės avys Aukštaitijos nac. parke | nuotr. iš ANPD archyvo

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus specialistai vertingiausiems kraštovaizdžio ir gamtiniams kompleksams tvarkyti į pagalbą pasitelkė avis. Pirmiausia buvo nuspręsta avis paleisti ganytis į Ladakalnyje iškirstus vadinamus „langus“. Škudžių nuveikti darbai pranoko lūkesčius.

Sutvarkius ir pritaikius lankymui Aukštaitijos nacionaliniame parke“, Šiliniškių kraštovaizdžio draustinyje Ladakalnio gamtinio komplekso keliose vietose buvo iškirsti medžiai ir krūmai, kad turistai galėtų grožėtis nuostabia panorama. Tačiau atlikti darbai reikalauja tęstinumo. Netvarkant, neprižiūrint šlaitai apaugo krūmais ir ima gožti vaizdus į ežerus.

Didelį susirūpinimą kėlė tai, kad iškirsti šlaitai yra pakankamai statūs ir jau gerokai apaugę krūmynais. Ar avys pajėgs vaikščioti šlaitais ir ėsti krūmynus? Pabandymui pirmiausia nuspręsta avis paleisti ganytis į pagrindinį Ladakalnio „langą“, kur yra įrengta apžvalgos aikštelė. Rezultatas pranoko lūkesčius. Paleistos avys ėmė ėsti krūmynus, o ne žolę. Jau po dviejų savaičių avis teko perginti į kitą šlaitą, nes pirmajame išseko maisto atsargos.

Šiuo metu 62 škudžių veislės avių banda baigia „nuplikinti“ paskutinį šlaitą į Alksnaičio ežerą. Škudės nuo senų laikų buvo daugiausia smulkių ūkių augintojų avelės. Labai atsparios ligoms, pakeliančios atšiaurias gyvenimo sąlygas, prisitaikiusios prie skurdžiausio pašaro, kokio „gerųjų“ veislių avys neėda. Šios veislės avys Lietuvoje ganėsi šimtus metų. Ne veltui šios veislės avis stengiamasi pripažinti nacionaliniu paveldu.

Škudžių avinai | Lietuvos škudžių augintojų asociacijos nuotr.

Škudžių avinai | Lietuvos škudžių augintojų asociacijos nuotr.

Didžiulio susidomėjimo avys sulaukė ir turistų tarpe, ypatingai užsieniečių. Jie gyrė tokį sumanymą. Šiandien jau neįprasta krūmynais apaugusiuose šlaituose matyti besiganančias avis.

Škudžių veislės avys | Lietuvos škudžių augintojų asociacijos nuotr.

Škudžių veislės avys | Lietuvos škudžių augintojų asociacijos nuotr.

Tai ne vienintelė vieta Parke, kur į pagalbą pasitelkti gyvuliai. Tas pats ūkininkas, kurio avys ganosi Ladakalnyje, Kretuono kraštovaizdžio draustinyje paukščiams vertingose Žemaitiškės pievų balose paleido ganytis 10 Galovėjų veislės mėsinių karvių. Netolimoje ateityje bandą ketinama plėsti iki 40 ir net daugiau galvijų. Nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija yra projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (LIFE-IP-PAF-NATURALIT, Nr. LIFE16 IPE/LT/016) vienas iš įgyvendinančių partnerių. Projektas pradėtas įgyvendinti 2018 m. pradžioje ir truks 10 metų. Šio projekto metu yra planuojama atkurti 3 gamtinius kompleksus Aukštaitijos nacionaliniame parke (Ginučių ąžuolyną, Pabiržės pusiasalį, Kretuonykščio pelkę). Šioms teritorijoms prižiūrėti irgi bus pasitelkiami gyvuliai, nes dviejuose iš jų (Ginučių ąžuolyne ir Pabiržės pusiasalyje) kažkada buvo ganomi gyvuliai. Apie 20 mėsinių galvijų bus įsigyta iš projekto lėšų.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *