Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui (26)

Romuvos nuotr.

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami.

„Rinkdami medžiagą šitam klausimui, negavome informacijos apie kokias nors grėsmes nacionaliniam saugumui.  Mano nuomone, kai mes skubame klijuoti išankstines etiketes profsąjungoms, bendruomenėms, tautinėms mažumoms, bendrijoms, tai kelia problemų nacionaliniam saugumui“, – per NSGK posėdį teigė komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

„Man atrodo, kad „Romuva“ stiprina nacionalinį saugumą“, – sakė socialdemokratas Juozas Olekas.

Tik konservatorius Arvydas Anušauskas prieštaravo „Romuvos“ pripažinimui ir kaltino „Romuvą“ tariamais ryšiais su Rusija.

Remiantis Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalimi, valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.

Pagal Teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 25 d. pateiktą išvadą dėl šios religinės bendrijos pripažinimo patvirtinta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.

Rasos Verkiuose | Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

Rasos Verkiuose 2018 m. | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Remiantis Teisingumo ministerijos išvada, „Romuva“ religinės grupės, kurias religijų tyrinėtojai apibendrintai įvardija kaip pagoniškas ar neopagoniškas, veikia daugumoje Europos valstybių (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Švedijoje, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje ir kt.), taip pat JAV ir Kanadoje. Daugelis šių judėjimų kilo XIX a. pabaigoje – XX a. Šiems judėjimams būdinga pagarba gamtai, apeigos, orientuotos į kalendorines lygiadienių ir saulėgrįžų šventes, derliaus ciklą ir esminius šeimos įvykius, politeizmas, gilinimasis į iki krikščioniškų tikėjimų šaltinius.

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

„Romuva“ yra Lietuvoje kilęs judėjimas, kurio tikėjimas ir religinės praktikos remiasi lietuvišku folkloru, mitologija ir negausiais istoriniais šaltiniais apie senąjį tikėjimą. „Romuva“ nesiekia religinių tiesų apibrėžti dogmomis, tikima, kad jų religija yra „prigimtinė protėvių religija“. „Romuvos“ religinės etikos pagrindu laikoma taisyklė daryti kitiems tai, ką pats norėtum patirti iš kitų, ir nedaryti kitiems to, ko pats nenorėtum, kad kiti darytų tau. Vienijančiu tikėjimo ir etikos motyvu laikoma darnos samprata. Darnos kūrimas ir palaikymas „Romuvos“ pasaulėžiūroje yra pagrindinis žmonijos uždavinys, darna laikoma senosios kultūros pagrindu.

Rasos šventė Kernavėje 1969 m. | Archyvinė nuotr.

Rasos šventė Kernavėje 1969 m. | Archyvinė nuotr.

Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų. Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Religija, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

26 komentarai

  1. Kalvis:

    Nustokit tą politeizmą kišti senovės baltams. Visiškai iš piršto laužtas dalykas, krikščioniško pasaulio pasitiyčiojimas iš kitų. Niekas Žalčio ar Perkūno nelaikė Dievu, tai elementarūs kasdieniai sakralūs objektai, kuriems buvo kasdieniame gyvenime atiduodama pagarba, tačiau Aukščiausias buvo vienas, išskiriama aukščiausia jėga ir ji buvo vadinama Dievu, visa ko kūrėju, Dzeusu, žodis Dausos irgi iš čia pat. Tai visiškas panteizmas. Tad nustokit nusišnekėti. Latvių Dievturiai kiek rimčiau supranta šitą reikalą. Gaila, kad lietuviai nebesupranta ir lenkia galvą krikščionių analam. Apskritai žodis Dievas-Dievs, visai nėra krikščioniška savoka ir neturi nieko bendro su krikščionybe. Lietuvių katalikai pavogė šitą pagonišką terminą. Jų aukščiausiasis yra Božė, netgi žodis bažnyčia iš to kilęs. Prieš šimtmetį dar lenkų bajorai čia statė bažnyčias, maldaknygės buvo lenkiškos ir jų aukščiausiasis buvo Božė. “Remiantis Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalimi, valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.” Kokias dar bažnyčias????????? bažnyčia gali turėti tik Lenkijos ir Lietuvos katalikai, KURIE MELDŽIASI BOŽEI. O žodis Dievas yra grynai baltiškas žodis, turintis sąsajų su senovės pagoniška Europa ir Deus.

    • Taip, gerbiamasis, Dievas buvo vienas iš dievų. Ir ką?

      • “Dievas buvo vienas iš dievų.” — o aš kažkodėl manau, kad Dievas ne tik buvo, bet ir YRA. Ir toks koks yra, nepriklausomai nuo to, kokias kvailystes kas apie Jį įsivaizduoja. Ir kokius savo prietarus bei žmogiškas silpnybes jam pripaišo.

        • Žemyna:

          Atrodo, ginčijamasi dėl skirtumo, kurio nėra? Žodžiu BUVO nurodoma į tai, kas žinoma apie senųjų laikų apeigas – kas tada žinota, kas tada garbinta.
          Kadangi čia visi įsikarščiavote, tai ir aš įsikišiu.
          Dėl Žalčio ir ktk. Žemėse, kurios šiandien ne Lietuvai priklauso, gal 1948 ir vėliau mačiau tokį vaizdą, kuris, ko gero, buvo tose vietose įprastas: namų priebutyje ąsotis su pienu, kaip suprantu, laikomas žalčiui. Šalia lėkštutė stovi – neprisimenu, ar buvo kas joje. Įeinu, ir matau iš ąsočio iškylančią galvą. žaltys ramiausiai išsirangė ir nušliaužė sau. Kadangi nei jis dėl manęs, nei aš dėl jo buvimo nesusijaudinau, nenulėkiau klausti nei skųstis, matyt, tai buvo įprastas vaizdas.
          Tose vietose maisto likučiai nebūdavo išmetami. Jei netikdavo niekam sušerti – nei namų ūkyje, nei netoliese buvusiame neaprėpiamame miške, jie turėdavo būti sumesti į ugnį. Mano mama iki mirties to laikėsi, nei reguliariai supypsinti šiukšliavežė to nepakeitė.
          Dar tose vietose, išeidami iš namų, žmonės palikdavo duris kaiščiu užkištas, kad praeivis galėtų užeiti ir užvalgyti specialiai jiems ant stalo paliekamų pieno ąsočio ir naminės duonos.

    • LosAngeles:

      ‘..Niekas Žalčio ar Perkūno nelaikė Dievu..’

      labai teisingai pastebejote… tikrai gaila, kad priimamos primestos klises, taip sumenkinant senaji tikejima ir tuo paciu senuosius krivius beigi visus kitus ispazinejus pusgalviams. Romuvai sioje srityje tikrai reiketu rimtai padirbeti ir sita isivaizdavima stumti lauk is zmoniu galvu

    • Atmintis:

      Semiotikas Julius Greimas knygoje „Tautos atminties beieškant” kreipėsi į esminę lietuviškų precedentų erdvę, pažymėjo žynių ir valdovų mentalitetą, atsispindintį dievų vaizdiniuose ir ritualuose, išskyrė oficialųjį „Mindaugo giminės” panteoną ir valstietiškus dievus, ypatingą dėmesį skirdamas precedentiniams dalykams.

  2. Kalvis:

    Biški ne logiškai skamba ar ne??? Gerb, Vaiškūnai. Jeigu jums čia logiškai tai neturiu ką pasakyti. Tai tas pats kas sakyti jog yra Feraris Feraris bet ir Mersedesas ir Opelis ir Fordas irgi yra Ferariai. Jeigu krikščionys pasijuokė, kad baltai turi daug Dievų, nes garbina Ąžuola, Ugnį ir jie tolygus Dievams, tai tolygu kas sakyti jog krikščionis šventus paveikslus arba šventuosius laiko dievais, nes irgi juos garbina, gerbia, laiko sakraliais. Naudokite biški sveikos nuovokos, o ne okupantų metraščius. Apie kokius jūs kalbate gamtatikius baltus, kurie net nesuprato kas yra Harmonija visatoje ir kad viskas čia ant žemės ir danguje tarpusavyje susieja į viena visumą, o ne atskirus segmentus, papraščiausios Afrikos gentys suvokia panteizmą, nes pagonis lygu panteistas. Čia krikščionys yra politeistai kurie turi du dievus vienas geras, o kitas blogas. O pagonys turi vieną Dievą, aukščiausiają jėga kurioje yra viskas. Arba tie pagonys nėra pagonys.

  3. Kalvis:

    Kokia yra pagonybės esmė?? Kitaip tariant Gamtatikybos? Visa esmė jog čia nėra šventų tiesų, šventų knygų ir kažkokių religinių rėmų, vos tik atsiranda kažkoks rėmas tai netenka prasmės ir tai nebėra Gamtatikyba, čia jau prasideda religija. Gamtatikyba bando suvokti visą visumą, augti Dieviškoje sąmonėje, Visatos pažinimo evoliucijoje, tame procese dalivauja visi nuo žmonių iki primitiviausių givybės formų. Gamtatikyba neturi lyderių, neturi įsakymu ir kažkokių stabų ir t.t. Ji atvira visai gamtai ir kosmusui, Dievui. Naturalus, prigimtinis pažinimo kelias. Ir vos tik atsiranda kažkokie dievai, kontūrai tai iškarto virsta į religija, kuo toliau statomos barikados, kontūrai tuo jie labiau užstoja šviesą, kuria iliuziją, religiją. Palikit įsitikinimus ir tiesas įvairiems krikščionims ir kitiems religingiesiems, gamtatikis yra nuolatiniame pažinime ir prie tiesų neprisiriša. Kodėl sakau jog pagonys yra toki, todėl, kad jie neturėjo šventų raštų (pvz. Amerikos indėnai), vadinasi viskas perduodama iš lūpų į lūpas, reiškia yra kintantis dalykas, nuolatos evoliucionuojantis, nesuvaržytas stabų (tiesų). Tuo tarpu šiuolaikinės religijos įkaustė save stabmeldystėje, įvairių šventų raštų garbinime, kaip žinia netekantis vanduo pasmirsta.

  4. Gaudimantas:

    Senovės BALTŲ religinė bendrija “Romuva”… Lietuvos ISTORINIS palikimas? Prigimtinė protėvių religija?

    • Kalvis:

      Matai lietuviai mes an tiek jau nebetikim savim ir an tiek pavargę, kad net nebežinome kaip vadintis, bijome save vadinti Aistijais nors visa Europa mus taip vadino, bet priėmėme vokiečio sugalvotą smagų pavadinimą BALTAI. Bijome pasakyti, kad Lietuva yra krikščioniškas darinys, o mūsų tautos šaknys slypi ne Lietuvos istorijoje o Aistijų istorijoje, kartu su latviais, žemaičiais, kuršiais, ir pnš. Bijome Dievą laikyti kaip savą, nes krikščionys taip nusisavino Dievą ir prisijaukino, kad jis Aistijų ainiams atrodo lyg jau ir nebe savas, davė Perkūną krikščionys, garbiname Perkūną. Pasakė jog esame politeistai, tai taip ir darome, nes savo stuburo kaip ir nebėra. Sunaikintas. Nors viskas čia akivaizdu, bet Bijome. Ką istorijos “profesoriai” pasakys ir žiniasklaida. Bijome tiesos būti tuom kas esame.

      • Kalvis:

        Mes lietuviai netgi bijome pripažinti jog Vyčio herbas yra Lenkijos karaliaus, ir, kad tas herbas yra visiškai žeminantis Lietuvą. Bijome pripažinti jog karalius Mindaugas buvo tautos skaldytojas ir griovėjas, o Vytautas didysis buvo išprotėjęs. Nes mes klausomės kaip bažinyčia sako, bažnyčiai Mindaugas ir Vytautas labai nusipelnė, tik neaišku ar mūsų tautai ir kultūrai. Bijome dar pripažinti jog ne nusipelnė o pakenkė. Tuom viskas ir pasakyta, kad lietuviai bijo savęs.

  5. Kalvis:

    Realiai galima sakyti jog šiandieninė Romuva yra “pirmas blynas”, biški prisvilęs biški skoniai susimaišę ir neaišku kas ten kaip. Galai nesueina kitur. Tačiau tai yra blynas ir riebus blynas Gamtatikybos atgimimui Lietuvoje, ir reikia laiko, kad viskas sijotusi, statytusi į savo vietas, grynintusi, niekas kitas to nepadarys ir nesugalvos kaip tik pats laikas, ir Dievas. Turime gerbti vieni kitus, ypač tuos, kurie atidavė savo gyvenimus tai kultūros kibirkštėlej rusenančiai įpūsti, kad neužgestų. Lieka tik vienytis dar labiau remti pečius ir eiti su Dievu.

  6. Vilniaus Žemaitis:

    ŠAUNU, SVEIKINU!

    Nors vienas geras darbas, kurį padarė ši valdžia. Už tai didelis AČIŪ.

    Deja, tik vienas. O visą kitą …

  7. Vilniaus Žemaitis - iš esmės pritariu Kalviui:

    Dėl politieizmo – tai taip. Ir aš manau, kad Senieji baltų tikėjimai buvo panteisitiniai (t.y., artimesni šamanizmui, kitiems tradiciniams tikėjimams, nei graikų ar romėnų panteonams).
    Panteizmas – kai Dievas yra Viskas (t.y, Visata). O iš praeities žinomos dievybės – tai ne koks nors panteonas, o tiesiog tę Visumos Dievą atstovaujančios įasmenintos savybės.
    Tad baikite su tuo panteonu – tikrai mums nereiktų mėgdžioti graikų!

  8. Mielieji, pirmiausia, būtinai susitvarkykite pavadinimą. “Senasis baltų tikėjimas” yra absurdas pats iš savęs. Terminui “baltai” nėra nė 200 metų, sugalvotas jis priešų pasaulėžiūrą platinusio kalbininko ir naudojamas mūsų protėvių sumenkinimui ir susmulkinimui.
    Kuo jums, gerbiami romuviai, netinka Pranės Dundulienės knygoje “Senovės lietuvių mitologija ir religija” (1990 m., Vilnius) naudojamas gražus ir tikslus apibrėžimas “senovės lietuvių tikėjimas”?
    O šiaip, žodis “senovės” kalbant apie šiandieninį mūsų tikėjimą irgi yra perteklinis, nes tikėjimas yra arba gyvas ir maitinantis jo išpažinėjų dvasią, arba miręs – nebepraktikuojamas ir užfiksuotas tik istoriniame palikime.
    Kai tik pasivadinsite LIETUVIŲ TIKĖJIMO BENDRUOMENE – pamatysite, kad “Romuvą” žmonės pradės vertinti ne kaip etnokultūrinį ir istorijos rekonstruktorių saviveiklos būrelį, o kaip realią tikinčiuosius buriančią dvasinę jėgą.

    • Išties galėtume sutikti su Laurynu, bet viešai valdžiai kitaip būtų buvę nesuprantama, kad mes tęsiame didžiąją tradiciją, kurią bandome perimti iš daugelio artimai giminingų tautų (latvių, žiemgalių, prūsų, jotvingių, sūduvių ir t.t.), jas visas ir apibendrina žodis, kurį pasaulis supranta, — baltai. Vadintis lietuvių tikėjimu būtų įžeidu kitoms tautoms seserims ir broliams. Argi ne? Manau, laikui bėgant vadinsimės tiesiog romuviais, kaip latvių senovės tikėjimo bendrija — dievturiais

      • Mielas Vaclovai, manau, latviams nelabai rūpi, kaip mes vadiname savo įteisinamą tikėjimą.
        Kitas dalykas – iki krikščionybės įvedimo tas pats mūsų tikėjimas buvo bendras ne tik prūsams, jotvingiams, žemaičiams, sėliams, kuršiams, bet ir krivičiams, drevičiams, venedams bei visiems kitiems mūsų kraujo ir dvasioms broliams, kuriuos išmanusis germanas, išradęs terminą “baltai” atskyrė nuo mūsų, taip sumenkindamas mūsų praeitį iki “dviejų kaimų” mužikų. O valdžią Lietuvoje užgrobusi chunta, anksčiau apkrikščionintus brolius apskritai apskelbė “amžinais priešais”, “okupantais” bei “barbarais-azijatais”.
        Valdžios funkcionierių nereikia laikyti durnais – viską jie puikiai supranta, ką rodo tokių pavilionių ir anušauskų išpuoliai ir bandymas viešai menkinti mus ir mūsų tikėjimą.

        • Kalvis:

          Laurynai, abejočiau tavo kalbomis vien dėl to, kad perdaug žiūri į slavų puse nors tam nėra jokio reikalo. Tave rūsų burtininkai agaus už nosies arba jau senai pagavo. Parodyk tu man nors vieną išlikusi tą Krivičiu. Gal nebejuokauk. Ką Rusija pasiglemžė jau pasiglemžė ir perdarė, išvis neaišku kas tie krivičiai ir kokia jie kalba kalbėjo. Jeigu tau įdomu Rusija tai važiuok ten ir gyvenk. O mums įdomu tikri dalykai, gyvi dalykai o ne išgalvoti. Jeigu aš esu žemaitis man įdomu žemaičiai ir bent jau artimos kultūros, o ne išgalvoti krivičiai egzistuojantys popieriaus lape. Jeigu tu esi vata tai būk vata. Slavai yra slavai o aisčiai yra aisčiai, keltai yra keltai, skandinavai yra skandinavai ir gali savo balto-slavų propaganda pasilikti sau.

          • Tamsta Kalvi, ką tik puikiai pademonstravai, kam germanams taip reikalingas terminas “baltai”.
            Tavo rusofobiška retorika (tiksliau “slavofobiška”) tik parodo, kaip giliai priešai yra suskaldę mūsų sąmonę, kad mes lengva ranka atsisakome savo brolių, su kuriais turėjome tą patį tikėjimą, tą pačią kalbą ir buvome ta pati civilizacija.
            Dėl rusų “burtininkų” – čia esi teisus – tai, kaip Rusijoje visokie šarlatanai pardavinėja pagonybę yra apgailėtina. O tai, kad tokių šarlatanų Trechliobovas ir pan. pasakas naivūs žmonės priima už gryną pinigą, turėtų būti pamoka mums, jog dabar tikėjimo visoms Rasoms (Gardarikei – Sarmatijai – Aistijai – vadink, kaip tau patogiau) atgimimas priklauso nuo mūsų.

            • Kalvis:

              Laurynai, jūs rusai labai norėtumėte manyti, kad aisčiai buvo tas pats kas slavai, turėjo tapačia kalbą, tuos pačius papročius, bet žinokis, kad taip nebuvo, nežinau kas tau praplovė smegenis, bet tai realiai neįmanoma, visiškai skirtinga kalba, kultūra. Net patys slavai tarpusavyje yra labai skirtingi, o tu bandai išvesti kažkokį modelį kur bltai ir slavai yra vienis. Niekas nesiginčija, visos senovės pagoniškos kultūros turi panašumų, nes jos yra prigimtinės, aisčiai panašūs į indėnus o indėnai į afrikos genits ir t.t. Bet tamsta esi vata grynas jeigu nori suplakti aisčius su slavais, įsikalk į galva jog nei lietuviai nei latviai nenori jūsų slavų. Viso gero. Beja matau esi iš tų propagandistų kurie nori aisčiams įpiršti Rasų pavadinima. Sėkmės tau gryba pjauti. Tokiam priedurniui patarčiau važiuoti į rusija gyventi jeigu taip neatsispiri meile slaviškoms tautoms.

    • Vilniaus Žemaitis:

      Nepritariu. Nes lietuviai – tai tik viena gentis. Savas tikėjimo formas turėjo ir žemaičiai, kuršaiai, skalviai, sūduviai, žiemgaliai ir kt. baltų gentys. Nebent “baltų” būtų galima keisti į “aisčių”.

  9. Algis:

    Vytį turime ne tik mes, bet ir Indija po šia vėliava indai išvarė anglus. Jų vėliavoje baltas raitelis raudoname fone, be jokių šarvų tik kalavijas rankoje ir daugiau nieko, tad nereikia čia apie Vytį aiškinti, kad tai lenkų karaliaus simbolis, nebent simbolis pakoreguotas lenkų karaliaus apkabinėtas papildomais simboliais ir atributika, nes mūsų vytis irgi kadaise buvo be šarvų, baltas raitelis ant balto žirgo ir tik su kalaviju rankoje….

    • Kalvis:

      O ką tas Vytis laiko skyde?????????? Jūs gal nebesvaikit su visokiom indijom savo ir slavais ir t.t. čia gal šiuolaikinių lietuvių menkavertiškumo kompleksas pasireiškia kažkoks?? Būtinai būti panašiu į kažką?? Pritraukti induizmą, kad jaustumeis kiets???? Šiuolaikinis Vytis yra grynai lenkiškas simblois, o koks vytis buvo iki Mindaugo, jeigu jis išviso buvo, visa tai iš piršto laužti dalykai. VISIŠKAI IŠ PIRŠTO LAUŽTI DALYKAI su tikslu adaptuoti Vyti ir pritraukti prie pagoniškų laikų. Net atsiranda tokių kurie ant Vyčio skydo užsipaišę ne Jogailos kryžius, o Gedimino stulpus. Absurdo lygis. Senovės Lietuviai mūšiuose krito nuo kryžio nešėjų iš visos Europos, degino kaimus, terorizavo šimtus metų, o jūs garbinate šiandien Vyti su krikšto kryžiais. Taip gali elgtis nebent užkietėję katalikai, lenkų palikuonys.

      • Matai, kaip įdomiai smegenėlės susisuko – Vyties ženklą, jau žydkrikščiams priskyrei…
        Tai dar ir patį kryžių, ratą, trikampį iškart paskelbk kryžiuočių atneštais vergovės simboliais ir baigtas kriukis.
        O štai Gedgaudas teigia, kad Vyties dvigubas kryžius – tai runa reiškianti skaičių tūkstantis. Ir ant skydo ji yra vaizduojama kaip tūkstantininko ženklas.

        • Kalvis:

          Laurynai, nežinau kokiam paraleliniam pasaulyje gyveni ir kas tau smegenis plauna, bet Vyties dvigubas kryžius atsirado po Jogailos ir Vytauto krikšto. Tai yra krikšto kryžius. O jeigu kalbant apie raitelius. Tai pasaulyje yra šimtai vėliavų gal tukstančiai kur vaizduojamas raitelis.

  10. Antans:

    Tik Ališauskui ir panašiems gali vaidentis Rusija …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *