Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gruodžio 11 dienos posėdyje svarstė Tautos istorinės atminties įstatymo projektą.
Komiteto biuro patarėja Asta Šutinienė informavo, kad parengti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Projekto tikslas – sukurti instrumentus istorinės atminties politikai įgyvendinti, įprasminti Tautos istorinio paveldo atminimą, jo prioritetus, sklaidą, švietimą, puoselėti valstybinių švenčių, atmintinų datų bei atmintinų metų įamžinimo tradicijas, nustatyti įstatymu reglamentuotų valstybės institucijų, atsakingų už Tautos istorinės atminties įtvirtinimą, funkcijas, veiklą ir prioritetus.
Komiteto nariai aptarė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Marijos Drėmaitės, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Valentino Sventicko, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Rimanto Miknio, Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ atstovų, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos edukologijos universiteto prof. Eugenijaus Jovaišos, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano dr. Andriaus Vaišnio, pastabas ir pasiūlymus dėl Tautos istorinės atminties įstatymo projekto.
Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui, įvertinus ir atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Vyriausybės pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus, piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus.
Susiję straipsniai:
- Seimas pritarė Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektui net nesvarstęs Lietuvos kultūrininkų teikto alternatyvaus projekto (audio)
- Spaudos konferencija: Etnokultūriniai renginiai Vilniuje – žlugs ar klestės? (tiesioginė transliacija, video)
- Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
- Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
- Patikslinti reikalavimai Kultūros tarybos direktoriui
- Paskelbti „Pragiedrulių“ konkurso nugalėtojai (nuotraukos)
- LR Seime pritarta Vėlinių įtraukimo į šventinių dienų sąrašą projekto nagrinėjimui
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais
- Seime vyks konferencija „Lietuvos kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai“
- Seimas priėmė labai prieštaringai vertinamą Lietuvos kultūros tarybos įstatymą
- Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“
- Pristatyti kandidatai į Valstybinę kultūros paveldo komisiją
- Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
- Panevėžyje posėdžiavę Aukštaitijos etnokultūrininkai išsakė susirūpinimą Lietuvos valdžios nedėmesingumu etninei kultūrai
- Klausykite Zitos Kelmickaitės radijo ir TV laidos apie ketinimus sunaikinti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (tiesioginė transliacija)
- Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių
“svarstė Tautos istorinės atminties įstatymo projektą”?? Naujas šedevras. Ko gero nori ištrinti Tautos atmintį. O jog „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.”, o čia su mazgote per „atmintį“… nors „Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.” Va, varo mūsų europedistai……
Tas įstatymas pagaliau turėtų sutvarkyti Lietuvai svarbių datų minėjimą. Dabar veikiantis Atmintinų dienų įstatymas yra tik minėtinų datų sąrašas, nieko neįpareigojantis jas minėti. Šiuo įstatymu pagaliau turėtų būti įvesta tam tikra tvarka ir realus įpareigojimas valstybei imtis veiksmų, kad minėtinos datos iš tiesų būtų minimos.
Ar tatai reiškia, kad kiekvienąjai iš tų dienų pirmiausia bus božnyčiose aukojamos mišios, kaip per Valstybines šventes ?
Tomui Baranauskui – Visiškas neišmanymas. „Šiuo įstatymu pagaliau turėtų būti įvesta tam tikra tvarka ir realus įpareigojimas valstybei imtis veiksmų, kad minėtinos datos iš tiesų būtų minimos. ..“ Jog tame ir yra esmė: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“, o ne Seimui, kuris „gali“ nustatyti Tautai „papildomus įpareigojimus“. Ar taip sunku suvokti LR Konstituciją? … Kaip turi būti minimos VALSTYBĖS (o ne „Tautos“)šventės, galima nustatyti tik valstybinėms įstaigoms, kadangi „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ Ar norime gražinti Lietuvą į sovietmečius? 🙂
Toks įstatymas dvelkia naftalinu. Įgyvendinama tai, ką euroliberalas P. Auštrevičius prisakė – tautiškumui vieta muziejuje.