Prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje dalyvavo devynių Baltijos ir Vidurio Europos šalių, dar vadinamų Bukarešto devynetu, Prezidentų susitikime.
Valstybių lyderiai patvirtino politinę deklaraciją, kurioje sutariama artėjančiame NATO viršūnių susitikime siekti bendrų tikslų ir tolesnio Aljanso rytinio flango gynybos stiprinimo.
Šalies vadovė pabrėžė, kad greitas, pasirengęs ir modernus NATO yra geriausias atgrasymas nuo bet kokios agresijos.
NATO turi būti ten, iš kur kyla grėsmė. Pernai karinių pratybų „Zapad 2017“ metu Rusija labai plačiai išbandė prieš Vakarus nukreiptas puolamąsias konvencines, hibridines ir branduolines pajėgas. Todėl šiandien esminis uždavinys nedelsiant reformuoti NATO gynybą ir tai pradėti daryti nuo rytinio flango sustiprinimo.
Bendroje Bukarešto devyneto vadovų deklaracijoje išsakyta tvirta parama Lietuvos siekiams užsitikrinti regioninį NATO oro gynybos skydą. Pabrėžiama būtinybė parengti Aljanso pastiprinimo strategiją, kurioje būtų numatyti konkretūs pajėgumai ir prevencinės priemonės galimai Baltijos šalių izoliacijai užkardyti. Akcentuojama būtinybė panaikinti karinio mobilumo kliūtis ir įgyvendinti Aljanso vadaviečių reformą. Lietuva taip pat siekia pagreitinti NATO sprendimų priėmimo procesą.
NATO viršūnių susitikime, kuris už mėnesio vyks Briuselyje, šalių vadovai turėtų priimti galutinius sprendimus dėl vadaviečių ir karinių štabų pertvarkymo. Numatyta papildomai įsteigti 2 naujas vadavietes JAV ir Vokietijoje, kurios užtikrintų, kad sąjungininkų karinis pastiprinimas krizės atveju atvyktų greičiau.
Lietuva remia JAV siūlymą dėl Parengties didinimo iniciatyvos, kuri numato, kad krizės atveju NATO pastiprinimo pajėgos – 30 batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų – per 30 dienų atvyktų paremti Aljanso greitojo reagavimo pajėgų. Šios pajėgos turėtų pradėti veikti 2020 metais.
Devynių valstybių Prezidentų bendradarbiavimo formatas – Bukarešto devynetas – gimė 2015 m. prieš Varšuvos viršūnių susitikimą, siekiant kuo geriau apginti bendrus regiono saugumo interesus ir užtikrinti patikimą atgrasymą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos vadovai reguliariai susitinka kasmet prieš kiekvieną NATO viršūnių susitikimą.
