Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius spalio 9 dieną Varšuvoje dalyvavo devynių NATO priklausančių Vidurio Europos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame buvo sutarta toliau siekti tikslių sprendimų tęsiant NATO prisitaikymas prie besikeičiančios saugumo aplinkos.
Viceministras pabrėžė, kad kitų metų liepą planuojamas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas suteiks svarbią paskatą nuo 2014 metų vykstančiam saugumo stiprinimui: „Šie darbai neturi sustoti. NATO susiduria su plačia grėsmių geografija, apimančia Arktį, Baltijos, Juodąją ir Viduržemio jūras. Reikia toliau drauge dirbti rengiant NATO atsaką į šiuos iššūkius mūsų saugumui“. D. Skusevičius taip pat akcentavo, kad Aljanso pastangos atgrasyti galimą priešininką priklauso nuo greito pastiprinimo įgyvendinimo: „NATO turi turėti parengtas pajėgas, kurios, karo atveju, galėtų reikiamu metu būti reikiamoje vietoje“.
Šiais metais surengtos Rusijos plataus masto karinės pratybos „Zapad“, pasak viceministro, dar kartą parodė, kad tariamas pratybų skaidrumas, suteikiant tik selektyvų ir ribotą priėjimą prie mažesnės pratybų dalies, nepanaikino tarptautinės bendruomenės pagrįstų nuogąstavimų dėl puolamojo pratybų pobūdžio ir Rusijos agresyvumo NATO atžvilgiu.
Varšuvoje ministrai taip pat priėmė pareiškimą, kuriame pabrėžiama transatlantinio ryšio svarba Aljanso ateičiai, pabrėžiama būtinybė siekti tolygesnio sąjungininkų naštos pasidalijimo per didesnes išlaidas gynybai, reikalingų pajėgumų vystymą ir didesnį indėlį į tarptautines misijas ir operacijas. Taip pat pritarta žymesniam NATO vaidmeniui kovoje su terorizmu, glaudesniam bendradarbiavimui su Suomija ir Švedija bei įsipareigojama toliau remti kitus partnerius, visų pirma, Ukrainą, Gruziją ir Moldovą.
Ministrai sutarė plėtoti bendradarbiavimą kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir atsparumo didinimo srityje, į šią veiklą įtraukti partnerius Rytų Europoje ir Vakarų Balkanuose. Be to, pastangas šioje srityje sustiprintų NATO ir ES veiksmų reguliavimą.
