Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo (9)

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Respublika.lt nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą  senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už nutarimo projektą gegužės 24 d. balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19. Projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Galiausiai išvadą pateiks Vyriausybė. Prie šio klausimo Seimas ketina grįžti birželio 21 d.

Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Tai nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, tačiau suteikia kai kurių privilegijų, lyginant su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis. Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalimi, jeigu ją palaiko visuomenė, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija Seimui pateiktoje išvadoje įvertino, kad „Romuvos“ religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis. Teisingumo ministerija atkreipė Seimo dėmesį ir į tai, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija. 2001 metų gyventojų surašyme senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkstančio gyventojų, o 2011 metais tokių buvo jau 5,1 tūkstančio. Tad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, skaitlingumu lenkianti tokias tradicines bendruomenes, kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai ir musulmonai sunitai.

– Kodėl taip sunkiai skinasi kelią į valstybinį pripažinimą senovės baltų religinė bendrija „Romuva“? – paklausėme vyriausiosios krivės Inijos Trinkūnienės.

– Šito aš negaliu spręsti, mūsų bendrija valstybei nekelia jokių pavojų. Esame atviri ir bendraujame su įvairių religijų atstovais. Kiek tenka patirti per susitikimus su lietuviais katalikais, jų požiūris į „Romuvą“, senovės baltų tikėjimą yra labai teigiamas. Teigiamai mus vertina kai kurie žinomi bažnyčios atstovai. Gyvename laisvoje Lietuvoje ir kiekvienas turi teisę išpažinti tokį tikėjimą, kuris mums yra artimas. Mūsų bendruomenė visai atitinka reikalavimus dėl valstybės pripažinimo – yra praėję 25 metai nuo bendrijos įregistravimo, metai praėjo nuo mūsų kreipimosi suteikti valstybinį statusą. Įstatymas reikalauja, kad bendruomenės veikla negali prieštarauti visuomenėje priimtoms elgesio ir dorovės normoms. Šią nuostatą mes tikrai atitinkame, nes vienas pagrindinių mūsų tikėjimo teiginių yra darnos palaikymas su gamta, aplinka, žmonėmis, protėvių dievais.

Manau, pripažinimas turėtų įtakos visai visuomenei. Daugiau žmonių sužinotų apie savo kultūrą, geriau pažintų senojoje baltų kultūroje gyvavusį požiūrį į gamtą, gal būtų daugiau motyvacijos gerbti ją, medžius, aplinką. Senoji protėvių dvasia, meilė ir artimumas gamtai taip gražiai sudėta į dainas ir turėtų tapti mūsų dvasinio gyvenimo dalimi.

Visos valstybės turi skirtingus įstatymus dėl religijų. Pas mus ant aukščiausio laiptelio stovi valstybės pripažintos tradicinės religijos. Jos turi daugiausia privilegijų, žemiausia kategorija yra valstybės nepripažintos netradicinės religijos. Tokie dabar esame mes – nepripažinti ir netradiciniai. Gavus valstybės pripažintos netradicinės religijos statusą, mes ramiai galėtume puoselėti savo protėvių tradicijas ir tas apeigas, kurias atliekame. Jungtuvės taptų legalios – galėtume išduoti pažymėjimą. Jokios finansinės paramos tikėtis negalime ir nesitikime.

Šiek tiek neramiai laukiame Seimo paskutinio balsavimo. Jei Seimas pasisakys prieš – vadinasi, balsuos prieš demokratiją. Teisingumo ministerija yra pateikusi Seimui išvadą, kad mes atitinkame visus įstatymo reikalavimus. Tai reikštų, kad balsuojantys prieš abejoja pačiu įstatymu.