Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

I. Andrukaitienė. Lituanistika biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose

Irena Andrukaitienė, www.alkas.lt
2018 04 12 11:12
7
0
SHARES
Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.
Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais. Tuo metu šiems institutams pavyko išsikovoti galimybę ir toliau likti savarankiškomis mokslo institucijomis.

Kaip žinia, dar vieną postūmį šio mūšio įsismarkavimui davė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio 2017 m. lapkričio 10 d. sudaryta  darbo grupė parengti pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. 2018 m. kovo 4 d. paviešintos šios komisijos išvados sukėlė didžiulę pasipriešinimo bangą ne tik akademiniuose sluoksniuose, bet ir humanitarinės visuomenės gretose.

Apie tai jau ne kartą rašyta spaudoje, kalbėta specialiai šiai temai skirtose konferencijose, diskutuota įvairiuose lygmenyse. Bet situacija ir toliau lieka neapibrėžta, mokslinėje bendruomenėje tvyro įtampa. Atrodytų, kad vienintelė oficiali raštiška reakcija į mokslininkų pateiktus kontrargumentus dėl pertvarkos buvo Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus parengta ir ministerijos puslapyje pateikta informacija iš dešimties punktų kodiniu pavadinimu „Mitai apie mokslo institutų pertvarką.“

„Mituose“ norima institutų mokslo bendruomenę nuraminti ir teigiama, kad mokslo institutai nebus uždaromi, nebus sunaikinta lituanistika ir humanistika, nebus atimti šiuo metu institutams priklausantys pastatai, nebus atleisti tyrėjai ir mokslininkai, iš mokslo nebus atimami pinigai, nebus suardytas humanitarinių mokslų branduolys, nebus panaikinta mokslininkų tyrimų laisvė, nebus kišamasi į institutų vidaus politiką, nebus naikinami skyriai.

Dar negirdėtas reformos variantas – niekas, kaip žadama, nesikeis, bet pertvarka kažkokiu būdu vis tiek vyks, nes „Mitų“ pabaigoje pateikiamos institutų jungimo efektyvumo prielaidos, paremtos tik užsienio šalių bendriausiais praktikos pavyzdžiais.

Dešimtuoju „Mitų“ punktu patikinama, kad „reforma atliekama ne dėl reformos“ ir išdėstomi darbo grupės siūlymai. Kai kurie iš jų verti dėmesio:

„Valstybiniai institutai turi atitikti savo paskirtį, tenkinti aiškiai apibrėžtus viešojo sektoriaus irt verslo poreikius.“ Suprask – institutai šiuo metu neatitinka savo paskirties ir netenkina minėtų poreikių.

„Stiprinti tyrimų institutų valdymą ir vadybą, kad institutų vykdomi mokslo tyrimai būtų kryptingi.“ Reikia suprasti, kad institutų mokslo tyrimai vyksta chaotiškai ir nėra kryptingumo pasirinktose tyrimų srityse?

„Sutelkti mokslo institucijas, kad mažiau lėšų būtų išleidžiama ūkiui ir administravimui, o daugiau liktų įdarbinti stiprius jaunus mokslininkus.“ Iš tikrųjų šviesi perspektyva – tik sutaupytos ūkinės ir administravimo išlaidos gali ženkliai prisidėti prie Lietuvos humanitarikos suklestėjimo ir jaunų stiprių mokslininkų pritraukimo.

„Didinti investicijas į tyrėjų atlyginimus ir darbo sąlygas, kad mokslininko karjera būtų patraukli.“ Užduotis, skirta Vyriausybei. Ar pajėgs dabartinė Vyriausybė per jai likusį laiką bent iš dalies įgyvendinti šią sąlygą?

Įdomumo dėlei būtų galima sugretinti Darbo grupės parengtas išvadas dėl mokslo institutų pertvarkos, aukštų Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų tiesmukiškus pasisakymus viešojoje erdvėje pertvarkos klausimais ir iš vienos pusės – neva raminančius, iš kitos – humanitarinių institutų adresu pasakytus užgaulius „Mitų“ teiginius, kad pamatytume, kaip varganai yra bandomi dangstyti tikrieji institutų reformos planai.

Buldozerinė pertvarka, besiremianti valdžios galia, be pagarbaus abiejų pusių dialogo – neretas reiškinys šiandieninės Lietuvos gyvenime.

Humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys, portalui „Bernardinai.lt“ apibūdindamas šią situaciją, teigė, kad institutai yra „priversti kovoti dėl savo išlikimo su savo valstybės biurokratija kaip su dar vienu okupaciniu režimu.“

Kažkas nenormalu yra mūsų valstybėje. Kas slypi po naujojo „okupacinio režimo“ sąvoka? Kas suinteresuotas, kad mokslo žmonėms būtų sujaukta kūrybinė aplinka, sutrikdytas tiriamasis darbas, kad savo kūrybinę energiją jie būtų priversti eikvoti nesibaigiančioms biurokratinėms kovoms?  

Atrodytų, kad prielaidų šiuo metu rastis tokio pobūdžio „okupaciniam režimui“ nėra, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje programoje pasakyta, kad „tapusi pagrindiniu XX a. Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir jo išsaugojimo motyvu, Lietuvos kultūra yra Lietuvos valstybės pagrindas, būtina kūrybiškos ir atsakingos pilietinės visuomenės sąlyga. Lietuvos politikos pagrindinis tikslas – išsaugoti nacionalinį kultūros paveldą, jį prasmingai ir įtaigiai aktualizuoti, pirmiausia išsaugant lietuvių kalbą – mūsų kultūros pamatą.“ Kultūra yra suprantama kaip visuma, apimanti visas gyvenimo sferas – meną, mokslą, švietimą, politiką, ekonomiką ir kt.

Vyriausybės programoje įsipareigojama Lietuvą kurti penkiais lygmenimis: darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros (taigi, ir mokslo), darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo.

Stebina tai, kad Vyriausybės programą turinčios įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijos, kažkodėl tęsiančios nuo ankstesnių laikų užsilikusią neoliberalizmo liniją, ir Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės, rengiančios pasiūlymus dėl institutų pertvarkos, pozicija, viešojoje erdvėje mokslo autoritetų įvardinta kaip lituanistikos naikinimas, prieštarauja Seimo „valstiečių“ frakcijos bei Vyriausybės suformuluotoms nuostatoms dėl kultūros (tuo pačiu ir dėl mokslo) išsaugojimo, įprasminimo, plėtros ir įtaigaus aktualizavimo. Neįtikėtina, bet akivaizdu.

Demokratinėje valstybėje visuomenė bei mokslininkų bendruomenė turi teisę sulaukti pagarbaus valdžios institucijų atsakymo į iškilusius valstybinės svarbos klausimus. Nesulaukus tokio atsakymo, nuogąstavimai dėl lituanistikos ateities liko neišsklaidyti, todėl galiausiai šalies visuomeninės  organizacijos bei patys mokslininkai oficialiai kreipėsi į visas valstybės institucijas – Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą. Trys Seimo opozicinės frakcijos nariai –Audronius Ažubalis, Stasys Šedbaras ir Laurynas Kasčiūnas – Ministrui Pirmininkui įteikė memorandumą „Dėl lituanistikos ir lietuvių kalbos statuso valstybėje.“

O kas toliau?  Optimistiškiausias variantas: belieka tikėtis, kad vykdomoji valdžia, įsiklausiusi į reakciją, kurią sukėlė jos veiksmai lituanistikos fronte, dar kartą atidžiai perskaitys savo Vyriausybės programą ir apgalvos, kaip galėtų prisidėti prie joje deklaruojamos darnios Lietuvos kūrimo.

Jeigu būtų taip, kad ir pakartoję valstybinę pamoką vykdomosios valdžios atstovai jos vis tiek neišmoks?

Paskutinis žodis liks Seimui. Mokslo ir studijų įstatymo 40 str. pasakyta, kad „Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus.“

Seimo pozicija lituanistikos likimo klausimu parodys, ar biurokratijos „okupacinis režimas“ rimtai įsitvirtinęs mūsų valstybėje.

Autorė yra filologė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė

Susiję straipsniai:

  1. I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai
  2. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  3. A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai
  4. A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos
  5. I. Andrukaitienė. Tauta prasideda nuo žodžio
  6. „Vilniaus forumas“ kviečia į konferenciją „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“
  7. B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I)
  8. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  9. Humanitarinių institutų mokslininkai dėl susidariusios padėties kreipsis į Prezidentę
  10. VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai
  11. L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  12. J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus
  13. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  14. I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą
  15. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  16. A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
  17. L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
  18. Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“?
  19. Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei
  20. Užsienio lituanistikos centrų studentams – valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos
  21. Užsienio lituanistikos centrų studentams skiriamos valstybinės K. Būgos stipendijos
  22. Lituanistai ir politikai aptarė valstybės ir lituanistikos santykius
  23. ŠMKK baigė svarstyti naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektą
  24. Mokslininkai ir studentai skatinami kurti naujas verslo idėjas
  25. Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų
  26. Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai
  27. D. Urbanavičienė. Galvosūkis mokslininkams: kaip išgyventi tarp galimybių ir reikalavimų girnų?
  28. A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei
  29. Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC
  30. Visuomenės svarstymui teikiami siūlymai dėl mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo

Comments 7

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    3 m. ago

    Cituoju: “„okupacinio režimo“”. Visiškai nereikia „okupacinio režimo“ dėti į kabutes. Dabar Lietuva yra OKUPUOTA. Visi 7 Seimai yra “išrinkti” antikonstituciškai ir ne tik. Netgi daugybę kartų apie tai informavus ir išaiškinus, kai net tai padarė LR KT, Seimai ir toliau “renkami” antikonstituciškai. O tai parodo, kad tikrai Lietuva dabar yra OKUPUOTA.
    Kai žvelgiame iš šio taško, tai tos problemos, apie kurias rašo Irena Andriukaitinė pasidaro labai aiškios, labai suprantamos. Vyksta Lietuvos naikinimas, taigi viskas pagal OKUPANTO planą.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Gintarėlį tau nešu ant delno,
      kochanai savo kaimynėlei… 🙁

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 m. ago

    Principus, pagal kuriuos plaukdami į Šviesą bei Tiesą orientuojasi mūsų seimūnai, vienas iš „partijų” lyderių šiandien maždaug taip apibūdino:
    – Ne jis vienas taip darė, ne vienas ūkininkas taip daro, nes ŽŪ labai sudėtinga sritis!
    Taigi, jei jau yra TAIP darančių, tai ir jam ne nusikaltimas bindzenti kitų pramintu sukčiavimo taku…
    Tai ir su LR Konstitucija, ir su joje nustatytu lietuvių k. statusu, elgiasi taip, kaip iki jo KITI JAU DARĖ, kaip JAM daugiau NAUDOS bus…
    Kaip teko iš kai kurių seimūnų girdėti, „Konstitucija ne šventa karvė, ją žmonės sukūrė, žmonės ją ir pakeisti gali”…
    Visi, ką domina Lietuva ir konstitucinės jos vertybės, skubėkite į aukcioną! Kas mums pasiūlys daugiau už jau turimus pasiūlymus? Drąsiau ponai, nesivaržykite! Dabartinis Seimas atviras visiems siūlymams!

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    3 m. ago

    Šiandien per radiją primintas S. Gedos teiginys:
    „Jei dabartinis amžius nebus humanitarinis, KITO išvis NEBUS!”

    Atsakyti
  4. Alina says:
    3 m. ago

    Keisti dalykai vyksta. Valstiečių programa yra palanki lituanistikai, o Švietimo ministerijos bei Premjero darbai yra priešingi. Gal Vyriausybė ir ministrė yra liberalų bei konservatorių satelitai ir tęsia Šimašiaus bei Kubiliaus liberalią politiką? Lituanistikos naikinimas tiesiog kerta pasitikėjimą valstiečiais. Kodėl taip ilgai taikstosi Valstiečių frakcijos ir Švietimo komiteto pirmininkas? Ar Skvernelis su ministre tyčia kenkia?

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    3 m. ago

    Švedų skandalas štai ką priminė: Švedijos karalius asmeniškai rūpinasi ir globoja valstybinės (švedų) kalbos ir literatūros tyrimais, mokslais, mokymu, studijom ir t.t.
    O mūsų valstybės „tautiškos” galvos lyg pagal komandą griebėsi skubių priemonių savo šalies valstybinės kalbos reikšmės menkinimui ir apskritai stūmimui į paraštes…
    Klausykite, o ar esame tikri, jog tos galvos turi tik vieną – Lietuvos piliečio pasą? Ar kas nors tai tikrino?

    Atsakyti
  6. jo says:
    3 m. ago

    Iš kur ateina tokie reformų pasiūlymai? Nenormalu, kad Lietuvoje iš valdiškų institucijų nuolat kyla priešiški lietuvių kalbai, lietuvių tautai, Lietuvos valstybei pasiūlymai. Norėtųsi, kad kokia nors Seimo komisija ar prokuratūra ištirtų ir įvardintų kiekvieną asmenį prisidėjusį prie tų pasiūlymų ruošimo, išsiaiškintų kas yra iniciatoriai, kokie jų motyvai… Manau, kad išaiškinus tokius asmenis reikėtų juos teisti ir griežtai nubausti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis už pasikėsinimą vykdyti antivalstybinę veiklą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

2021 01 21
Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

2021 01 20
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

2021 01 20
Miškas iš aukštai | am.lt nuotr.

Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės

2021 01 20
P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos?

Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.

Vyriausybės kanceliarija atsisako prabangių automobilių

2021 01 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2396; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1334; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

by daiva
2021 01 21
9
Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

Sausio 26 d., antradienį, 10 valandą, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje vyks virtuali konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, skirta...

Skaityti toliau

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 20
0
Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

Prezidentas Gitanas Nausėda vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame buvo svarstomi naujos Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos rengimo ir krašto...

Skaityti toliau

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 20
0
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Penkerių metų vaikai į priešmokyklinio ugdymo grupes eiti neprivalės

Penkerių metų vaikai į priešmokyklinio ugdymo grupes eiti neprivalės

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai