Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

I. Andrukaitienė. Lituanistika biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose

Irena Andrukaitienė, www.alkas.lt
2018-04-12 11:12:25
7
Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.
Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais. Tuo metu šiems institutams pavyko išsikovoti galimybę ir toliau likti savarankiškomis mokslo institucijomis.

Kaip žinia, dar vieną postūmį šio mūšio įsismarkavimui davė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio 2017 m. lapkričio 10 d. sudaryta  darbo grupė parengti pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. 2018 m. kovo 4 d. paviešintos šios komisijos išvados sukėlė didžiulę pasipriešinimo bangą ne tik akademiniuose sluoksniuose, bet ir humanitarinės visuomenės gretose.

Apie tai jau ne kartą rašyta spaudoje, kalbėta specialiai šiai temai skirtose konferencijose, diskutuota įvairiuose lygmenyse. Bet situacija ir toliau lieka neapibrėžta, mokslinėje bendruomenėje tvyro įtampa. Atrodytų, kad vienintelė oficiali raštiška reakcija į mokslininkų pateiktus kontrargumentus dėl pertvarkos buvo Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus parengta ir ministerijos puslapyje pateikta informacija iš dešimties punktų kodiniu pavadinimu „Mitai apie mokslo institutų pertvarką.“

„Mituose“ norima institutų mokslo bendruomenę nuraminti ir teigiama, kad mokslo institutai nebus uždaromi, nebus sunaikinta lituanistika ir humanistika, nebus atimti šiuo metu institutams priklausantys pastatai, nebus atleisti tyrėjai ir mokslininkai, iš mokslo nebus atimami pinigai, nebus suardytas humanitarinių mokslų branduolys, nebus panaikinta mokslininkų tyrimų laisvė, nebus kišamasi į institutų vidaus politiką, nebus naikinami skyriai.

Dar negirdėtas reformos variantas – niekas, kaip žadama, nesikeis, bet pertvarka kažkokiu būdu vis tiek vyks, nes „Mitų“ pabaigoje pateikiamos institutų jungimo efektyvumo prielaidos, paremtos tik užsienio šalių bendriausiais praktikos pavyzdžiais.

Dešimtuoju „Mitų“ punktu patikinama, kad „reforma atliekama ne dėl reformos“ ir išdėstomi darbo grupės siūlymai. Kai kurie iš jų verti dėmesio:

„Valstybiniai institutai turi atitikti savo paskirtį, tenkinti aiškiai apibrėžtus viešojo sektoriaus irt verslo poreikius.“ Suprask – institutai šiuo metu neatitinka savo paskirties ir netenkina minėtų poreikių.

„Stiprinti tyrimų institutų valdymą ir vadybą, kad institutų vykdomi mokslo tyrimai būtų kryptingi.“ Reikia suprasti, kad institutų mokslo tyrimai vyksta chaotiškai ir nėra kryptingumo pasirinktose tyrimų srityse?

„Sutelkti mokslo institucijas, kad mažiau lėšų būtų išleidžiama ūkiui ir administravimui, o daugiau liktų įdarbinti stiprius jaunus mokslininkus.“ Iš tikrųjų šviesi perspektyva – tik sutaupytos ūkinės ir administravimo išlaidos gali ženkliai prisidėti prie Lietuvos humanitarikos suklestėjimo ir jaunų stiprių mokslininkų pritraukimo.

„Didinti investicijas į tyrėjų atlyginimus ir darbo sąlygas, kad mokslininko karjera būtų patraukli.“ Užduotis, skirta Vyriausybei. Ar pajėgs dabartinė Vyriausybė per jai likusį laiką bent iš dalies įgyvendinti šią sąlygą?

Įdomumo dėlei būtų galima sugretinti Darbo grupės parengtas išvadas dėl mokslo institutų pertvarkos, aukštų Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų tiesmukiškus pasisakymus viešojoje erdvėje pertvarkos klausimais ir iš vienos pusės – neva raminančius, iš kitos – humanitarinių institutų adresu pasakytus užgaulius „Mitų“ teiginius, kad pamatytume, kaip varganai yra bandomi dangstyti tikrieji institutų reformos planai.

Buldozerinė pertvarka, besiremianti valdžios galia, be pagarbaus abiejų pusių dialogo – neretas reiškinys šiandieninės Lietuvos gyvenime.

Humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys, portalui „Bernardinai.lt“ apibūdindamas šią situaciją, teigė, kad institutai yra „priversti kovoti dėl savo išlikimo su savo valstybės biurokratija kaip su dar vienu okupaciniu režimu.“

Kažkas nenormalu yra mūsų valstybėje. Kas slypi po naujojo „okupacinio režimo“ sąvoka? Kas suinteresuotas, kad mokslo žmonėms būtų sujaukta kūrybinė aplinka, sutrikdytas tiriamasis darbas, kad savo kūrybinę energiją jie būtų priversti eikvoti nesibaigiančioms biurokratinėms kovoms?  

Atrodytų, kad prielaidų šiuo metu rastis tokio pobūdžio „okupaciniam režimui“ nėra, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje programoje pasakyta, kad „tapusi pagrindiniu XX a. Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir jo išsaugojimo motyvu, Lietuvos kultūra yra Lietuvos valstybės pagrindas, būtina kūrybiškos ir atsakingos pilietinės visuomenės sąlyga. Lietuvos politikos pagrindinis tikslas – išsaugoti nacionalinį kultūros paveldą, jį prasmingai ir įtaigiai aktualizuoti, pirmiausia išsaugant lietuvių kalbą – mūsų kultūros pamatą.“ Kultūra yra suprantama kaip visuma, apimanti visas gyvenimo sferas – meną, mokslą, švietimą, politiką, ekonomiką ir kt.

Vyriausybės programoje įsipareigojama Lietuvą kurti penkiais lygmenimis: darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros (taigi, ir mokslo), darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo.

Stebina tai, kad Vyriausybės programą turinčios įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijos, kažkodėl tęsiančios nuo ankstesnių laikų užsilikusią neoliberalizmo liniją, ir Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės, rengiančios pasiūlymus dėl institutų pertvarkos, pozicija, viešojoje erdvėje mokslo autoritetų įvardinta kaip lituanistikos naikinimas, prieštarauja Seimo „valstiečių“ frakcijos bei Vyriausybės suformuluotoms nuostatoms dėl kultūros (tuo pačiu ir dėl mokslo) išsaugojimo, įprasminimo, plėtros ir įtaigaus aktualizavimo. Neįtikėtina, bet akivaizdu.

Demokratinėje valstybėje visuomenė bei mokslininkų bendruomenė turi teisę sulaukti pagarbaus valdžios institucijų atsakymo į iškilusius valstybinės svarbos klausimus. Nesulaukus tokio atsakymo, nuogąstavimai dėl lituanistikos ateities liko neišsklaidyti, todėl galiausiai šalies visuomeninės  organizacijos bei patys mokslininkai oficialiai kreipėsi į visas valstybės institucijas – Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą. Trys Seimo opozicinės frakcijos nariai –Audronius Ažubalis, Stasys Šedbaras ir Laurynas Kasčiūnas – Ministrui Pirmininkui įteikė memorandumą „Dėl lituanistikos ir lietuvių kalbos statuso valstybėje.“

O kas toliau?  Optimistiškiausias variantas: belieka tikėtis, kad vykdomoji valdžia, įsiklausiusi į reakciją, kurią sukėlė jos veiksmai lituanistikos fronte, dar kartą atidžiai perskaitys savo Vyriausybės programą ir apgalvos, kaip galėtų prisidėti prie joje deklaruojamos darnios Lietuvos kūrimo.

Jeigu būtų taip, kad ir pakartoję valstybinę pamoką vykdomosios valdžios atstovai jos vis tiek neišmoks?

Paskutinis žodis liks Seimui. Mokslo ir studijų įstatymo 40 str. pasakyta, kad „Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus.“

Seimo pozicija lituanistikos likimo klausimu parodys, ar biurokratijos „okupacinis režimas“ rimtai įsitvirtinęs mūsų valstybėje.

Autorė yra filologė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai
  2. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  3. A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai
  4. A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos
  5. I. Andrukaitienė. Tauta prasideda nuo žodžio
  6. „Vilniaus forumas“ kviečia į konferenciją „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“
  7. B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I)
  8. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  9. Humanitarinių institutų mokslininkai dėl susidariusios padėties kreipsis į Prezidentę
  10. VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai
  11. L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  12. J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus
  13. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  14. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  15. A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    5 metai ago

    Cituoju: “„okupacinio režimo“”. Visiškai nereikia „okupacinio režimo“ dėti į kabutes. Dabar Lietuva yra OKUPUOTA. Visi 7 Seimai yra “išrinkti” antikonstituciškai ir ne tik. Netgi daugybę kartų apie tai informavus ir išaiškinus, kai net tai padarė LR KT, Seimai ir toliau “renkami” antikonstituciškai. O tai parodo, kad tikrai Lietuva dabar yra OKUPUOTA.
    Kai žvelgiame iš šio taško, tai tos problemos, apie kurias rašo Irena Andriukaitinė pasidaro labai aiškios, labai suprantamos. Vyksta Lietuvos naikinimas, taigi viskas pagal OKUPANTO planą.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Gintarėlį tau nešu ant delno,
      kochanai savo kaimynėlei… 🙁

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    5 metai ago

    Principus, pagal kuriuos plaukdami į Šviesą bei Tiesą orientuojasi mūsų seimūnai, vienas iš „partijų” lyderių šiandien maždaug taip apibūdino:
    – Ne jis vienas taip darė, ne vienas ūkininkas taip daro, nes ŽŪ labai sudėtinga sritis!
    Taigi, jei jau yra TAIP darančių, tai ir jam ne nusikaltimas bindzenti kitų pramintu sukčiavimo taku…
    Tai ir su LR Konstitucija, ir su joje nustatytu lietuvių k. statusu, elgiasi taip, kaip iki jo KITI JAU DARĖ, kaip JAM daugiau NAUDOS bus…
    Kaip teko iš kai kurių seimūnų girdėti, „Konstitucija ne šventa karvė, ją žmonės sukūrė, žmonės ją ir pakeisti gali”…
    Visi, ką domina Lietuva ir konstitucinės jos vertybės, skubėkite į aukcioną! Kas mums pasiūlys daugiau už jau turimus pasiūlymus? Drąsiau ponai, nesivaržykite! Dabartinis Seimas atviras visiems siūlymams!

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    5 metai ago

    Šiandien per radiją primintas S. Gedos teiginys:
    „Jei dabartinis amžius nebus humanitarinis, KITO išvis NEBUS!”

    Atsakyti
  4. Alina says:
    5 metai ago

    Keisti dalykai vyksta. Valstiečių programa yra palanki lituanistikai, o Švietimo ministerijos bei Premjero darbai yra priešingi. Gal Vyriausybė ir ministrė yra liberalų bei konservatorių satelitai ir tęsia Šimašiaus bei Kubiliaus liberalią politiką? Lituanistikos naikinimas tiesiog kerta pasitikėjimą valstiečiais. Kodėl taip ilgai taikstosi Valstiečių frakcijos ir Švietimo komiteto pirmininkas? Ar Skvernelis su ministre tyčia kenkia?

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    5 metai ago

    Švedų skandalas štai ką priminė: Švedijos karalius asmeniškai rūpinasi ir globoja valstybinės (švedų) kalbos ir literatūros tyrimais, mokslais, mokymu, studijom ir t.t.
    O mūsų valstybės „tautiškos” galvos lyg pagal komandą griebėsi skubių priemonių savo šalies valstybinės kalbos reikšmės menkinimui ir apskritai stūmimui į paraštes…
    Klausykite, o ar esame tikri, jog tos galvos turi tik vieną – Lietuvos piliečio pasą? Ar kas nors tai tikrino?

    Atsakyti
  6. jo says:
    5 metai ago

    Iš kur ateina tokie reformų pasiūlymai? Nenormalu, kad Lietuvoje iš valdiškų institucijų nuolat kyla priešiški lietuvių kalbai, lietuvių tautai, Lietuvos valstybei pasiūlymai. Norėtųsi, kad kokia nors Seimo komisija ar prokuratūra ištirtų ir įvardintų kiekvieną asmenį prisidėjusį prie tų pasiūlymų ruošimo, išsiaiškintų kas yra iniciatoriai, kokie jų motyvai… Manau, kad išaiškinus tokius asmenis reikėtų juos teisti ir griežtai nubausti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis už pasikėsinimą vykdyti antivalstybinę veiklą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo sesijoje – svarbiausi valstybės klausimai

2023 09 08
Biudžetas | lrv.lt nuotr.

Siūloma įtvirtinti trejų metų biudžetą

2023 09 06
Temidė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė Baudžiamojo kodekso peržiūrai

2023 09 06
Plačiažnypliai vėžiai | zuv.lt nuotr.

Ežerai praturtinti plačiažnypliais vėžiais

2023 09 05
Pasaulio gamtininkų susitikimas | am.lrv.lt nuotr.

Gamtininkai nerimauja dėl svetimžemių rūšių

2023 09 05
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

A. Švarplys. Visuomenei reikia sukilti

2023 09 03
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU rengiama viena didžiausių religijotyrininkų konferencijų

2023 09 03
Rodyti daugiau

Naujienos

pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?
Gamta ir žmogus

Kaip elgtis pastebėjus patyčias?

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Skutui apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
  • Dar mažai pažįstami lapiniai kopūstai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
0
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

by daiva
2023 09 09
28
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

Jau ne pirmą kartą girdžiu viešai svarstant šį klausimą. Šįryt (2023.09.08) per LRT radiją atsitiktinai išgirdau laidą, kurioje bandyta aiškintis,...

Skaityti toliau

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

by daiva
2023 09 08
12
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susirūpino, ar nediskriminuojami vairuotojai, nekalbantys lietuviškai. Ak, ašaros man jau akis traukia!

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Skutui apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Penkerių metų vaikai į priešmokyklinio ugdymo grupes eiti neprivalės

Penkerių metų vaikai į priešmokyklinio ugdymo grupes eiti neprivalės

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai