Pirmadienis, 25 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Stancikas. Apsivalymas

Dalius Stancikas, www.zurnalasmiskai.lt
2018 04 02 20:29
2
0
SHARES
Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Kaip mes atsiliekam nuo estų“, – dažnai padūsauja lietuviai ir nurodo dvi priešingas priežastis. Viena – Estijoje, skirtingai nuo Lietuvoje, įvyko antikomunistinis apsivalymas (liustracija), kita – estai mažiau kariauja tarpusavy ir daugiau dėmesio skiria permainoms.

Ar tikrai Estijoje antikomunistinis apsivalymas buvo kitoks nei Lietuvoje?

Tam tikra prasme taip. Kai Estija atkūrė nepriklausomybę, paskutinis šios šalies komunistų partijos vadovas Arnoldas Riutelis paleido partiją, o lietuviškas A. Riutelio atitikmuo Lietuvoje Algirdas Mykolas Brazauskas ją išsaugojo, pakeisdamas Lietuvos komunistų partijos pavadinimą. Todėl Lietuvos komunistinė nomenklatūra, skirtingai nuo Estijos, visą pagrindinį reformų dešimtmetį išsaugojo savo įtaką ir 1992 m. triuškinamai grįžo į valdžią.

Be rimtesnių tyrimų sunku pasakyti, ar Estijos pažangą labiausiai lėmė ši politinė aplinkybė, ar milžiniška giminaitės Suomijos pagalba – tikėtina, kad abi priežastys reikšmingos. Vis dėlto Estijos liustracijos taip pat negalime laikyti visiška: paskutinis Estijos komunistų partijos vadovas A. Riutelis, kaip ir mūsų A. M. Brazauskas, vienai kadencijai buvo išrinktas Estijos prezidentu. Iki tol atrodę gana vieningi (pagrindiniai nesutarimai vyko ne tarp partijų, o tarp estų ir daugiau kaip trečdalį šalies gyventojų sudarančių rusų) per 2001 m. rinkimus estai skilo į dvi priešiškas stovyklas. „Estijos prezidentas jokiu būdu neturi būti iš buvusių komunistų, ši partija tarnavo okupantams, buvo blogio ramstis“, – kalbėjo buvęs tremtinys, dvi kadencijas prezidentavęs Lenartas Meris. Protestuodami estų dešinieji pradėjo kurti tinklalapį, skelbiantį apie visus buvusius komunistus, nes „siekiant atskleisti ir pasmerkti komunizmo nusikaltimus, būtina paviešinti visų komunistų partijos narių veiklą ir poziciją“.

Prieš atkuriant nepriklausomybę Estijoje buvo šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. komunistų. Lietuvoje, turėjusioje dvigubai daugiau gyventojų, komunistų būta beveik 200 tūkst.

Prezidentu išrinktas A. M. Brazauskas pasiūlė „nebeskaldyti“ tautos, atsisakyti visų „praeities voratinklių“, o sovietmečio genocidą liudijančius archyvus (LKP ir KGB) tiesiog sunaikinti. Užbraukim brūkšnį ir draugiškai kurkime naują Lietuvą.

Suprantama, kad tam pritarė pakliuvę ar patys pynę „blogio imperijos“ (Ronaldo Reigano terminas) tinklus, o priešinosi nukentėjusieji: geresnės ateities nesukursime ant „blogio ramsčio“, turime išsiaiškinti, kas yra kas.

Buvo ir dar vienas svarus argumentas neužbraukti praeities – labai svarbią jos dalį pavogė okupantai, išveždami slapčiausius ir jautriausius archyvus, šitaip galėdami praeitį bet kada paversti sprogstančia dabartimi.

Lietuva, kaip ir visos posovietinės valstybės, pasirinko istorijos nenaikinimo ir dalinės liustracijos kelią – tyrė ir viešino slaptuosius archyvus, bandė traukti atsakomybėn likusius gyvus stribus ir kagėbistus, ribojo jų galimybes dalyvauti valstybės tarnyboje ir kai kuriose privačiose struktūrose, kvietė prisipažinti buvusius KGB agentus. Tačiau pagrindinio okupantų ramsčio – komunistų partijos, kuriai buvo pavaldžios visos slaptos ir viešos jėgos struktūros, – teisės nebuvo niekaip suvaržytos. Didžia dalimi todėl, kad nemažai komunistų dėl vienokių ar kitokių priežasčių prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo. Vyraujančią nuomonę savo užrašuose paliko poetas Marcelijus Martinaitis: „Aš manau, kad visi, kurie [1990 m.] ėjo į deputatus, buvo apsisprendę aukai, ir LKP savo įtakos praradimo kaina…“

Ar Lietuvoje galėjo būti platesnė liustracija?

Taip. Jei komunistų partija būtų buvusi paleista, kaip padaryta Estijoje. Arba jei didžioji dalis tautos būtų norėjusi tokio apsivalymo. Tačiau per pirmuosius prezidento rinkimus 1993 m. A. M. Brazauskas gavo beveik tiek pat balsų, kiek visi 2014 m. prezidento rinkimų kandidatai kartu sudėjus.

Jei būtų galimybė iškart pakeisti visus sovietmečio prokurorus ir teisėjus, kaip susijungus Vokietijai nutiko jos pokomunistinėje dalyje.

Jei plačiau apriboti kagėbistų teisių nebūtų sutrukdęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad negalima kagėbistams taikyti kolektyvinės atsakomybės, nes jie buvo tik sraigteliai, vykdę įsakymus.

Jei rusai nebūtų išsivežę daugelio agentų bylų.

Jei ketverius metus (1988–1991) trukęs nepriklausomybės atkūrimas nebūtų toks egzistenciškai trapus – tuomet viskas atrodė kitaip nei dabar, tada sveikinom kiekvieną atbėgėlį į nepriklausomybės stovyklą, nesvarbu, ar jis buvo agentas, kagėbistas, ar komunistas (prisiminkim sovietų generalinį prokurorą Liudviką Sabutį, kunigo Alfonso Svarinsko tardytoją Egidijų Bičkauską, kagėbistą Daną Arlauską, paskirtą lietuviškos VSD pirmininko pavaduotoju, ir t. t.). Tuomet svarbu buvo pasiekti pagrindinį tikslą ir tai padaryti mažiausia kaina. Kruvinas Budapeštas 1956 m., tankais sutraiškyta Praha 1968 m., surakintas Kaunas 1972 m., kastuvėliais užkapotas Tbilisis 1989 m. neleido atsipalaiduoti šeimyniniams ginčams.

Ir paskutinis „jei“ – jei mūsų XX a. antrosios pusės istorija nebūtų tokia paini ir skausminga, ant kurios egzistencinio skustuvo ašmenų tarpusavy pynėsi heroizmas ir niekšybė.

Kiek kankinamų partizanų paversta išdavikais (tarp jų žymiausias Jonas Kimštas, Rytų Lietuvos srities vadas), kiek patriotiškų jaunuolių, 1941 m. sukilėlių, naiviai stojusių į vokiečių policijos batalionus, tapo nacių kolaborantais ir atsidūrė tarp Holokausto vykdytojų! Stribų ir pokario komunistų sąrašuose rasime ir tų, kurie rizikuodami savo šeimomis dirbo ginkluotam pasipriešinimui (1951 m. partizanų gynybos pajėgų vadui A. Ramanauskui-Vanagui besislapstant Jiezno rajone jo ryšininkais buvo sovietiniai pareigūnai, kuriems paprastai partizanai skelbdavo mirties nuosprendžius – apylinkės pirmininkas ir sekretorius), KGB agentų sąrašuose tarp niekšingomis išdavystėmis susitepusių Juozo Markulio, Kosto Kubilinsko ar Julijaus Slavino įrašytas ir kardinolas Vincentas Sladkevičius ar pats Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurie nieko neišdavė ir kuriuos pats okupacinis režimas vertino kaip pavojingiausius priešus. Pagaliau Atgimimo Sąjūdyje buvo veik pusė komunistų…

Neapsigaukime – slaptieji archyvai nėra kriminaliniai romanai, kuriuos galima skaityti be gilesnio pažinimo, be platesnio konteksto, pagal juos nepavyksta visų sukišti į vieną išdavikišką maišą. Šitaip darantys paprastai sukelia tik pigius skandalus. Ir problema ne ta, kurios lyg šiaudo dažnai griebiamės neaiškiose situacijose – neva tai tyčia paliktos kagėbistų provokacijos. Jie tam neturėjo laiko – po 1991 m. pučo, kurį organizavo KGB ir kariuomenė, teko paknopstomis bėgti.

Tikroji priežastis – tų laikų istorija yra perdėm paini ir sudėtinga.

Ir tai ne vien Lietuvos problema, atverti praeities archyvai drebina visas sovietų okupuotas valstybes. KGB agentų sąraše rastas lenkų pasipriešinimo lyderis ir pirmasis prezidentas Lechas Valensa, garsiausias čekų rašytojas, kurio kūrinius draudė komunistai, romano „Nepakeliama būties lengvybė“ autorius Milanas Kundera, vokiečių dailiojo čiuožimo legenda, daugkartinė pasaulio ir olimpinė čempionė Katarina Vit…

Iš lietuviškų KGB archyvų išnirus Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio pavardėms vėl pasigirdo prieš ketvirtį amžiaus ištartas A. M. Brazausko raginimas: užteks juodinti autoritetus. Ir aidu atskriejo vis pasikartojantys klausimai: o kur kiti agentai? Kodėl įslaptinti prisipažinusieji?

Atsakymai girdėti, bet primiršti: daugelį svarbių agentų bylų išvežė rusai, o prisipažinusieji įslaptinti todėl, kad rusai nesuprastų, kas žinoma, o kas – ne.

Ar tai teisinga taktika – tegu sprendžia politikai ir specialiosios tarnybos. Šventraščiai mus moko, kad praeities sunaikinti ar nuslėpti neįmanoma: „Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn“ (Luko evangelija).

Čia, regis, ir yra tikroji liustracija, tikrasis apsivalymas – kad ir koks jis būtų kartus.

Be visiškai išgyvento katarsio nebūna aukštų pakilimų.

Susiję straipsniai:

  1. D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas
  2. D. Stancikas. Dvilypė Lietuva
  3. D. Stancikas. TIE-SOS
  4. D. Stancikas. Tautos savisauga
  5. D. Stancikas. Konstituciniam Teismui – apkalta
  6. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  7. D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas
  8. D. Stancikas. Dvi konstitucijos
  9. D. Stancikas. Netoliaregis nusirašinėjimas
  10. D. Stancikas. Kalba ir cenzūra
  11. D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas?
  12. V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos…
  13. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  14. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  15. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  16. M. Jučas. Gedimino laiškai
  17. Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
  18. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  19. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  20. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  21. B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas
  22. Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai
  23. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  24. V.V.Landsbergis. Skraidymai sapnuose ir ne tik
  25. Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys
  26. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  27. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  28. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  29. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  30. D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje

Comments 2

  1. T0mas J. says:
    3 m. ago

    Šantažuoti Kremlius negali Romualdo Granausko, VIEŠAI prisipažinusio visai tautai. O kiti? Visi kiti KGBistai (ir slapta prisipažinę, ir neprisipažinę) BIJO būti išviešinti, todėl jais KGB gali žaisti toliau kiek tik nori. Argi slapta prisipažinęs agentas (tas, vienas iš 1589-ių) Kremliui ar net pačiam velniui nesutiks ištikimai tarnauti, kad tik praeities dokumentai su jo pavarde iš KGB archyvų nebūtų paviešinti? Sutiks! Ir kaip valstybė apsaugos nuo tokio šantažo?
    Tai kokia prasmė buvo to įstatymo dėl prisipažinimo?
    Iš tiesų slapto prisipažinimo Lietuvos valdžiai įstatymas buvo reikalingas tik tam, kad KGBistai liktų nežinomi tautai, kad KGBistams nebūtų gėda, kad jie nebūtų pasmerkti.

    Atsakyti
  2. Aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį says:
    3 m. ago

    Kai komunistai, kgb’istai (gru, …) l. lengvai užėmė svarbiausias valstybines įstaigas, tai juk l. lengva nukenksminti tokius, Seimą (vyriausybę, … ) aptvėrus spygliuota viela : )

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Naujiems metams prasidėjus, į Lietuvą sugrįš tikra žiema
Gamta ir žmogus

Nuo gausaus sniego Lietuvoje apsaugoti vos keletas pastatų

2021 01 25
Pradėti bėgioti žiemą galite net jei to nedarėte niekada anksčiau
Gamta ir žmogus

Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

2021 01 24
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
Lietuvoje

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Gamta ir žmogus

Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

2021 01 24
Skiepai nuo gripo | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse

2021 01 24
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
Naujienos

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
G. Paluckas | I. Gelūno nuotr.
Lietuvoje

Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai

2021 01 24
Smitsono-Nacionalinis-Istorijos ir Gamtos Muziejus. Dinozaurai | rengėjų nuotr.
Gamta ir žmogus

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualios kelionės po žymiausias pasaulio vietas

2021 01 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • iijole apie Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  • Paukštė apie Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
  • Žemyna apie J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais
  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sudie, svajonių Amerika
  • Nuo gausaus sniego Lietuvoje apsaugoti vos keletas pastatų
  • M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2436; komentarų: 18
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1741; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1429; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės peržiūrėta: 1043; komentarų: 2
  • Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems? peržiūrėta: 917; komentarų: 2

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
0
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
19
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • iijole apie Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  • Paukštė apie Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
  • Žemyna apie J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais
  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie Lesinti paukščius žiemą ar nelesinti?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Raimondas Vėjuonis | „Rwitter“ nuotr.

Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai