Šių metų gruodžio mėn. Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys.
Pagrindiniai instituto tikslai – mokslinių tyrinėjimų vykdymas, Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimas, bendros mokslinės veiklos koordinavimas, konferencijų, seminarų bei paskaitų organizavimas. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: Lietuvos istorija bei lietuvių, vokiečių, žydų ir lenkų santykių istorija bendrame Europos kontekste. Nuo ateinančių metų pavasario šio institutopadalinys Vilniuje taip pat rengs paskaitas aktualiomis istorijos temomis, kurias skaitys iš užsienio atvykstantys mokslininkai.
Institutas yra įsikūręs pačiame Vilniaus centre, adresu Jogailos g. 4. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padaliniui vadovaus bei mokslinę veiklą vykdys dr. des. Gintarė Malinauskaitė, baigusi istorijos ir politikos mokslus Kaune, Budapešte ir Berlyne. 2017 metais Humboldto universitete Berlyne ji sėkmingai apsigynė daktaro disertaciją tema „Medialinė atmintis: Holokausto naratyvai ir ikonografijos Lietuvoje po 1990-ųjų metų“.
Instituto veiklą finansuoja Vokietijos mokslinių tyrimų fondas Max Weber Stiftung, kuriam pinigines lėšas skiria Vokietijos federalinė švietimo ir tyrimų ministerija. Pagrindinis fondo siekis yra remti aukščiausio lygio socialinių ir humanitarinių mokslų tyrinėjimus, grįstus naujoviškais metodais.
Šiuo metu šis mokslinių tyrimų fondas vienija dešimt mokslinių tyrimų institutų tokiuose pasaulio miestuose kaip Beirutas, Stambulas, Londonas, Maskva, Paryžius, Roma, Tokijas, Varšuva bei Vašingtonas.
Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje buvo įkurtas 1993, keleri metai po Geležinės uždangos griūties. Jis tapo pirmuoju institutu įsteigtu Vidurio ir Rytų Europoje. 2018 metų pradžioje prie Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinio Vilniuje prisijungs ir naujas instituto filialas Prahoje.
Oficialus instituto atidarymas Vilniuje yra numatomas ateinančių metų pavasarį.
Ką gi, Didžiosios Vokietijos gėda už visa ką protėvių dirta-pridirbta ir iš aplinkinių tautų nudirta
(nuo ypatingai gausios prūsų tautos ypač), akivaizdi. Kartų kartose tūkstantmečiams dar šios gėdos
padarinių (ir ypač tos kryžnešystės) atpelną vokiškosios tautos palikuoniai savimi tirvinti turės.
Čia jų nešmenė, Lai…
O tuo sykiu, ir Lietuvai, ir Lenkijai Jogailos gatvės būdelėje (nurodant, kad ir LTSR AT ir buv. t.p.
LKP CK būdose būdelėse po Kovo 11-osios “tebetūnom” priščiūvinti to teroro padaro lykių) surast
bus itin patogu bei ženkliai padoru S P R E N D I N I U S dėl 1795 m. ir tos pačios Didžios
Vokietijos plėšikavimo /mat suplėšę bendrą Jungtinę Lietuvos-Lenkijos valstybę kas SAU
– po gabalą/ padarinių sutvarkymo; įvertinant tai, – ko, kiek ir kodėl pridirbta (atplėšta-apiplėšta)
nuo 1569 m. bendros tarpusavio sutarties /Lietuvos-Lenkijos unijos/ sąlygų sudarymo… galių
bei t ę s t i n u m o būtinybės sutvarkymui… TEBEGALIOJANČIŲ Liubline nustatytų valstybinių
t a r p u s a v i o ribų. Juk taip, kas tarp mūsų – Lietuvos ir Lenkijos – betarpiškai ir besąlygiškai
įtvirtinta UNIJOS SUTARTYJE, tas ir suplėšymo-apiplėšimo /t.y. trijų kaimynių prisiplėšikavimo
“išsidalijimo” Lietuvos-Lenkijos žemių, nusilpus po gynybinės kovos prieš mongol-turkų ordas/
sąlygotumų nepaisant …tebegalioja.
T.y. kas sutarta ir įtvirtinta RIBOSE Lietuvos-Lenkijos 1569 m., tas ir likę. Nei Lietuva, nei Lenkija
nėra nei kvietusi, nei pateikusi kokių nors reikalavimų nuo 1795 m. svetimųjų jėgų (ir Vokietijos)
žemių ribų kaitaliojimų, t.y. PAČIOS …nei Lietuva, nei Lenkija… 1569 m. sudarytos ir nenutrauktos
nei iš vienos UNIJOS PUSĖS sutarties …keitusios n e b u v o!
Tad Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys ir galės arba paneigti, arba
moksliškai patvirtinti esmišką bei paprastą DVIEJŲ ŠALIŲ (unijos 1569 m.) teisinę, istorinę bei
e s a m ą j ą “faktyczny stan” būklę, įskaitant ir įvertintas bei privalomam įvykinamumui nurodytas RIBAS.
Žydo Max Weber fondas, apmokamas Vokietijos vyriausybės, įsteigia institutą Varšuvoje, o padalinio Vilniuje vadovė rašo disertaciją ir apsigina iš holokausto naratyvų.
Tai instituto padalinys Vilniuje pastoviai ‘duos įrodymus’ apie lietuvius žydšaudžius, netgi Lietūkio garažo įvykių vedantysis Richard Schweizer bus įrodytas kaip lietuvis, nes gimė,užaugo ir gavo Lietuvos pasą Kybartuose.
Tskant, dar vienas Wiesenthal centriukas su vietiniais zurofiukais.
Ž… Max Weber fondas, apmokamas Vokietijos vyriausybės, įsteigia institutą Varšuvoje, o padalinio Vilniuje vadovė rašo disertaciją ir apsigina iš holokausto naratyvų.
Tai instituto padalinys Vilniuje pastoviai ‘duos įrodymus’ apie lietuvius ž..šaudžius, netgi Lietūkio garažo įvykių vedantysis Richard Schweizer bus įrodytas kaip lietuvis, nes gimė,užaugo ir gavo Lietuvos pasą Kybartuose.
Tskant, dar vienas Wiesenthal centriukas su vietiniais zurofiukais.