Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A.Petraitytė. Baltiškojoje Vokietijos akademijoje pabuvojus

www.literaturairmenas.lt
2012 12 18 12:02
1
A.Petraitytė. Baltiškojoje Vokietijos akademijoje pabuvojus
Astrida Petraitytė
Astrida Petraitytė

Atraktyvumas nėra tolygu lengvumui. Būtų įžūlu man, bet kurių ekstremalumų besibaidančiai, net ir užsiminti apie paradoksaliuosius alpinistų malonumus… Galiu pasiryžti tik lengvo diskomforto malonumui, išsiruošdama, tarkim, paros kelionei su persėdimais, žinodama, kad naktis autobuse bus bemiegė – dėl dviejų trijų dienų seminaro kažkur Vokietijos pakrašty, kaimely, kai net ir jo nesijaus, civilizacijos židinėlis bus tarsi įmestas gamtos glėbin, įsispraudęs į miškelį, prisiglaudęs prie ežerėlio…

Ne pirmi metai tyrinėdama vokiškosios Academia Baltica (būstinė Liubeke) programą, pirmiausiai ieškau Sankelmarko akademijoje, Danijos pasienyje, lapkritį vykstančio seminaro: tradiciškai jis skiriamas arba Baltijos šalims* – jų dabarties situacijai ar istorinėms problemoms, arba Rytprūsiams, dar labiau mane intriguojantiems. „Rytprūsiai be legendų“ vadinosi pernykštis seminaras, į kurį kviesti –­­ ir kaip pranešėjai, ir kaip klausytojai –­­ daugiausia Lenkijos atstovai (žinia, Pomeranija ir Mozūrija vertos dėmesio), taip pat kaliningradiečiai ir (mažėjančia reikšme) lietuviai.

Šįsyk lapkričio 26–28 d. vykęs renginys „Tarp Narvos ir Nemirsetos: Estijos, Latvijos, Lietuvos landšaftas, žmonės ir istorija“, žinoma, sušaukė trijų Baltijos šalių atstovus (greta gausaus klausytojų būrio iš Vokietijos, be kurių dalyvavimo – dalyvio mokesčio – renginiai, matyt, negalėtų įvykti). Seminarui vadovavo, regis, šiose pareigose debiutuojantis Helgė Helbergas (Helge Hellberg), susijęs bent jau su dviem Baltijos šalimis: studijavęs ne tik Vokietijoje, bet ir Suomijoje bei Estijoje, porą metų Europos istoriją dėstęs Latvijos universitete; mano simpatijas p. Helbergas pelnė poetiniais „inkliuzais“, pavyzdžiui, sveikinimo kalbą pradėjęs H. Heine’s: „Tai nutiko liūdnąjį lapkričio mėnesį“ („Im traurigen Monat November war’s, / Die Tage wurden trüber, / Der Wind riß von den Bäumen das Laub, / Da reist ich nach Deutschland hinüber“ ir t. t.)… Ne tik sveikinimo žodį tarė, bet ir visą seminaro laiką su mumis kartu buvo ir dr. Christianas Pletzingas, kuriam pastaraisiais metais patikėta vadovauti net trims institucijoms, besiglaudžiančioms po vienu stogu čia, Šlėzvigo-Holšteino žemėj, buvusiose  Danijos valdose – Academia Baltica (besiorientuojanti į kaimynystės su Baltijos šalimis problemas, istorinę patirtį, perspektyvas), Sankelmarko akademijai (šiemet kaip tik švenčiančiai 60-metį ir įkurtai pirmiausia bendrystei su Danija puoselėti)  ir Europos akademijai (regis, naujesniam dariniui, besirūpinančiam mažumų šalies pakraščiuose temomis).

Pasitarimas prieš pranešimą: K.Sprindžiūnaitė, H.Helbergas ir Ch.Pletzingas
Pasitarimas prieš pranešimą: K.Sprindžiūnaitė, H.Helbergas ir Ch.Pletzingas

Gal organizatoriams to nė neplanuojant, pagrindinis dėmesys šias beveik tris dienas (du apgaubiantys pusdieniai ir pranešimų pilnas – nuo ryto iki vakaro –­ antradienis) nukrypo į emigracijos problemas. Tuo labiau, kad pranešimų temas papildė ir neretas pačių pranešėjų kilmės ir gyvenamosios šalies nesutapimas. Štai Latvijai skirtasis „blokas“: apie vokiškąją šios šalies liuteronų bažnyčią kalbėjo keletą metų čia kunigavęs dr. Martinas Grahlis, vėl gyvenantis Vokietijoje; Latvijos jaunimo studijas užsienyje aptarė Karina Jansonė (Karine Jansone) iš Londono (nors prieš pranešimą ekrane „įžiebusi“ šūkį „Paskutinis latvis oro uoste išjungia šviesą“, bet kalbėjusi ne taip jau pesimistiškai, tradicinei – „amžinajai“ –­ migracijai priešpastačiusi globalistinę, kuriai būdingas dinamiškumas, aktyvus ryšys su artimaisiais gimtojoje šalyje, perspektyva tiek grįžti „namo“, tiek keliauti dar į trečią ar ketvirtą šalį); na, ir galiausiai tuo „paskutiniu latviu, išjungsiančiu šviesą“ prisistatęs dr. Janis Kerusas (Jānis Keruss) iš Rygos, savo pranešimą „Nuo imigracijos prie emigracijos.

Latvija antroje 20 amžiaus pusėje“ šiandienėmis problemomis tik reziumavęs, dėmesį sutelkęs į sovietmečio laikus, gausų Latvijos gyventojų papildymą rusakalbiais talkininkais iš plačiosios tėvynės.

O štai Estijai skirtoji triada: pranešime „Žmonės be landšafto“ estus DP („dipukų“) stovyklose pristatė dr. Kaja Kumer-Haukanom (Kaja Kumer-Haukanõmm), „namų šeimininkė“, anot jos pačios, iš Berno; pranešimą „Emigracija ir imigracija Estijoje, remiantis vokiečiakalbės parapijos pavyzdžiu“ perskaitė Mathias Burghardtas (Matthias Burghardt), iš tiesų galėjęs kalbėti ne tik apie išvykstančius (dažniausiai minėti studijuojantys užsienio universitetuose), bet ir atvykstančius – jis pats, vedęs estę, įsikūrė Taline, yra vokiškosios liuteronų bažnyčios kunigas; tradicinį mokslinį (bent jau statistiniais duomenimis grįstą) pranešimą asmeninės istorijos pasipasakojimu pakeitė Pilė Zieplis (Pille Ziplies) iš Kylio – vokiškajai auditorijai išties buvo įdomu ir nauja išgirsti apie sovietiniais laikais įsiplieskusią estės merginos, globojusios jaunimo delegaciją iš Vokietijos, ir šios delegacijos nario meilę, apie tarptautinį telefoninį pokalbį už 60 rublių (kai mėnesio atlyginimas – vos virš šimto), apie KGB dėmesį jaunajai estei, kai jai pasipiršo jaunuolis iš kapitalistinės šalies, galiausiai užsibaigusį duotu neilgu terminu išsidanginti iš komunizman žengiančios Estijos…

Lietuviškosios triados sudaryti nepavyks. Prie pranešėjos iš Vilniaus Kristinos Sprindžiūnaitės dar galima gretinti rostokietį, Greifsvalde baltistikos ir istorijos studijas baigusį Stefaną Strieglerį, per landšafto, kaip protinio ir emocinio konstrukto, prizmę žvelgusį į tolimus Lietuvos laikus (išgirdome tradiciškai būtinas datas ir vardus – 1009-ieji, Mindaugas, Gediminas ir pan. bei pamatėme, regis, retų senųjų žemėlapių projekcijas). Dar vienas likęs nepaminėtu kalbėtojas  – Uvė Rada (Uwe Rada) iš Berlyno, galima sakyti, padarė bendrą apžvalgą apie landšafto reikšmę: jis perskaitė ištraukas iš savo 2010-aisiais išėjusios knygos „Die Memel“ („Nemunas“), grįstos „žurnalistiniu tyrimu“ – kelione būtent per Nemuno jungiamas šalis, asmeninius įspūdžius papildant faktografija iš kitų šaltinių.

Pranešimą apie senąją Lietuvą skaito S. Striegleris
Pranešimą apie senąją Lietuvą skaito S. Striegleris

Buvo proga kartu su K. Sprindžiūnaite –  Tomo Mano (Thomas Mann) festivalių Nidoje vertėja – prisiminti praėjusių metų įspūdžius, kai šiame festivalyje Rada taip pat pristatė  savo knygą, paskaitydamas fragmentėlį apie Klaipėdą – mudviejų skeptiški prisiminimai sutapo (bent man tuomet įstrigo pagiriamieji žodžiai Klaipėdos suklestėjimui pokaryje). Šįkart žurnalistinės autoriaus meistrystės neigti neteko, skaitytosios ištraukos (apie lenkų roko legendą Cz. Niemeną, gimusį Senųjų Vasiliškių kaime netoli Naugarduko, Baltarusijoje, ir panemuniečius rašytojus –­ pradedant J. Bobrovskiu ir baigiant, regis, Eliza Ožeškova) prieštaravimų nesukėlė.

O manoji reakcija į Sprindžiūnaitės pranešimą „Mažai šaliai atsiveria didžioji darbo rinka:  netektys ir atradimai“ susiformulavo taip: profesionaliai parengta. Išties germanistė vertėja solidžiai pasitelkė statistinius duomenis, logiškai vystė minties giją, dėstė pakankamai emocionaliai, kad užvaldytų auditorijos dėmesį (paveiki, matyt, buvo ir iliustracija, nors tai būta prieškario laikų plakato, skelbiančio „Padėkite mums ir svetimose šalyse būti lietuviais“ – šis rūpestis aktualus ir šiandien).

Tik man, gal iš vilnietiškojo patriotizmo, vis regisi, kad organizatoriams tiesiog pritrūksta informacijos apie Lietuvos sostinės mokslinėse įstaigose daugiamečius prasmingus tyrimus atliekančius veikėjus, tad ryšiai mezgami daugiausia su Nida (per Nidą) ir Klaipėda – Academia Baltica vadovas yra Tomo Mano kultūros centro kuratoriumo narys… Mielam, dar jaunam vadovui dr. Pletzingui ne tik tiesmukai išsakiau šias savo abejones, bet mėginau ir įpiršti kai kurias galimų pranešėjų kandidatūras (pirmiausia iš rytprūsietiškos-mažlietuviškos tematikos, „lobistiš­kai“ aiškindama, kad leidžiami Rėzos raštai, kad pasirodė T. Lep­nerio „Prūsų lietuvis“ ir pan.).

Istorinės temos man įdomesnės, apie šiandienes emigracijos problemas galiu ir iš laikraščių sužinoti – pasidalijau įspūdžiais su šiemete kompanijone, pirmąkart Sankelmarkan atvykusia VDU profesore Sigita Barniškiene. Bet tai nei apgailestavimai, nei priekaištai: mažiau domėtis pranešimais nereiškia, kad mažiau norisi čia būti. Prie malonaus kelionės diskomforto jau atvykus Sankelmarkan prisišlieja lepinimasis komfortu: įsikuri jaukiame kambarėlyje, lendi, kada užsigeidęs po dušu, per pusryčius akys raibsta nuo „švediško stalo“ įvairovės, per dieną,  greta pietų ir vakarienės, esi porąkart kviečiamas kavutės pertraukėlei… Šiuos „primityviuosius“ džiaugsmus papildo padengtos kelionės išlaidos, išskaičiuojant tik minimalų pragyvenimo mokestį… O dar tolesniems keliauninkams visad suteikiama galimybė atvykti viena diena anksčiau arba išvykti viena diena vėliau – priklausomai nuo transporto, artimiausią didmiestį Hamburgą (arba Kylį, į kurį galima atplaukti keltu iš Klaipėdos) ne kasdien sujungiantį su Baltijos sesėmis. Žinia, galėjau pradėt gamtos grožės džiaugsmais, tik nuodėminga mano siela kavai su pyragaičiu ne menkesnį rangą suteikia. Bet pasivaikščioti Sankelmarko akademiją supančiame miške, palei prigludusį Sankelmarko ežerą taip pat miela – nepaisant lapkritiškai pažliugusios žemės. Dar jei turi ūpo įsijausti į istorinę šio krašto aurą, daniškus ir fryziškus (fryzai – senoji germanų gentis, dar, regis, ir savo kalbą išlaikiusi) fluidus…

Tik intensyvi seminaro darbotvarkė didesniems nukrypimams galimybių nesuteikia, telieka džiaugtis, kad esi anksčiau atvykęs… Seminaras prasidėjo pirmadienį popiet, tai mudvi su p. Sigita, kiekviena savo keliais atkakusios jau sekmadienį vakarop, laisvą priešpietę nutarėm paekskursuoti Flensburge – jei žinai tikslų kas valandą kursuojančio autobuso grafiką į šį prie Baltijos jūros (Flensburgo fiordų) prigludusį miestą patenki per keliolika minučių. Būtų rūpėję susirasti tas (iš kelerių) kapines, kuriose kadaise atgulė Martynas Jankus, kaip ne vienas didysis kovotojas už lietuvybę Prūsų (Mažojoje) Lietuvoje, likimui ironiškai šyptelėjus, po karo sumaišties prieglobstį radęs Vokietijoje (dabar palaikai perlaidoti Bitėnų kapinaitėse). Bet laiko vis dėlto turėjome striukai, teko pasitenkinti pasivaikščiojimu senamiestyje, jau pradedančiame puoštis Kalėdoms, grožėtis siauromis gatvelėmis (susiintriguoti vienoje jų gausiai kabančiomis virš laidų batų poromis) ir dailiais vienas prie kito prigludusiais keliaaukščiais namukais, užsukti į vieną kitą bažnyčią, apžiūrėti istorinius-muziejinius laivus, prišvartuotus senajame uoste.
Prie „nematerialaus komforto“, kaskart ištinkančio Academia Baltica seminare, reikia priskirti ir draugiškumo atmosferą, netikėtus susitikimus ir kai kada bent krašteliu atsiveriančius sudėtingus  likimus. Visad nutinka, kad tarp klausytojų vokiečių gali sutikti rytprūsietį, netgi gimusį Memelande… Štai, pavyzdžiui, šio seminaro klausytoja iš mažo Vokietijos miestelio juodkrantiškė p. Irena netgi gavo vardą su lietuviška galūne…

P. S. Atstumtoji Lietuva?
Po K. Sprindžiūnaitės pranešimo prasidėjus diskusijoms, kažkuris iš klausytojų pasisakė girdėjęs, kad Lietuvoje labai didelis atotrūkis tarp Vilniaus ir mažesniųjų miestų… Pranešėja patvirtino, kad pas mus iš tiesų kalbama apie „dvi Lietuvas“: viena – tai sostinė ir kiti didieji miestai, antroji – provincija. Vėl buvo proga, kad spyglys sąžinėn smigteltų – taip neretai nutinka džiugiai apmąstant, koks turtingas Vilniuje kultūrinis gyvenimas: nors kasvakar lakstyk po renginius, dažnusyk –­ nė piniginės neišsitraukęs… O kas lieka provincijos inteligentui? Kuo jam malšinti dvasios alkį ir troškulį? Atsakymas, regis, vienas – knygomis ir kultūrine spauda (minėti TV, matyt, nebūtų labai padoru).

Kažin kaip dažnai ir kas kelintas mažo miestelio inteligentas varsto knygyno ir bibliotekos duris? Šiam klausimui pagvildenti (žinia, bergždžiai) laiko turėjau Marijampolėje. Suvalkijos sostinė –  juk nei mažas miesteliukas, nei gūdi provincija –­ regis, yra įgijus tarptautinės reikšmės –­ kaip svarbus tarptautinių autobusų maršrutų persikirtimo taškas. Bent jau „Ecolines“ šiame mieste savo keleivius iš vieno autobuso į kitą persodina dažnai: kai keletą pastarųjų metų, norėdama sudalyvauti Academia Baltica seminare, keliaudavau į Hamburgą, tiek nuvykstant, tiek parvykstant tekdavo išlipt Marijampolėje, bent šiek tiek palaukti kito ekolaininio autobuso (tad tenka pripažinti šios firmos puikią ekonominę strategiją – keleiviai „rokiruojami“ ir kituose taškuose:  Varšuvoje, Berlyne ir t. t.).

Šįkart išlipusi Marijampolėje jau pakeliui į Vilnių, visai nesikrimtau, kad teks laukti pusantros valandos – iš anksto mėgavausi įkniubsianti į „Kultūros barus“, savo mėgstamą žurnalą. Prieš išvykstant lapkritinis numeris dar nebuvo pasirodęs, bet dabar, mėnesiui visai baigiantis!.. Negeras įtarimas užgulė širdį sukant ratus apie spaudos kioską, įsikūrusį puikiame strateginiame taške – prie autobusų ir geležinkelio stoties: akis neužkliudė KB viršelio. Bet vis tiek ryžausi kioskininkės teirautis: „Gal turite „Kultūros barus“?“ Atsakymas buvo lakoniškas: „Negaunam“. Sutrikusi keletą minučių gliaudžiau ir iš kiosko vitrinų apžiūros gautąją informaciją, negatyviąją: juk ten nebuvo – nesirūpinant kitais kultūriniais žurnalais – nė „Literatūros ir meno“… Ketvirtadienis, –­ galėjau guostis, – gal seniai išpirktas… Bet ryžausi „žurnalistiniam tyrimui“ ir vėl pasibeldžiau į kioskininkės langelį: „O „Literatūrą ir meną“ ar gaunate? – „Negaunam“… Dar kabinausi į viltį, kad čia tik organizacinė netvarka – tereiktų pasiūlyti!.. „Kažin ar nepirktų?“– provokavau kioskininkę hipotezėms. Jai leistis į spekuliacijas, pasirodo, nebuvo reikalo –­ galėjo pasiremti patyrimu: „Buvo pradėję užsakyt, bet niekas nepirko“… Teliko susigėdus spūdinti šalin. Bet klausimas, kuo gyvena provincijos – ne tik mažų miesteliukų, bet ir solidžių miestų – inteligentas, dar skaudžiau sukirbėjo. Na, tegu visi šviesuoliai – mokytojai lituanistai, visokių kitokių pakraipų humanitarai, iš mokyklos dešimtukininkų išaugę gydytojai, teisininkai ir t. t. – kreiva akimi žiūri į Litmenį, tegul renkasi „Kultūros barus“, „Šiaurės Atėnus“, „Metus“, „Naująjį Židinį“, „Bernardinus“, bet… Žinoma, dar lieka viltis, kad šios redakcijos verste užverstos metinėmis prenumeratomis, suplaukusiomis iš miestelių ir kaimų…

* Baltijos šalimis čia sąlyginai vadinamos tik Estija, Latvija ir Lietuva.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Varšuvoje atidaryta J.Danausko fotografijų paroda „Miškuose prie Baltijos“ (nuotraukos)
  2. Baltijos jūros diena sutikta milžiniškos vėliavos skrydžiu
  3. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  4. G.Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)
  5. Baltijos valstybių Prezidentai aptarė bendrus veiksmus stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir saugumą
  6. A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką
  7. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  8. V.Novodvorskaja. Įšalę Sovietų Sąjungoje
  9. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  10. Istorinis filmas – užsienio politikos priemonė?
  11. M. Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė
  12. Kaune atidaryta paroda „AgroBalt 2012“
  13. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  14. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  15. L. Medelis. Neatsisakau ištikimybės: Unės Babickaitės patriotizmo pasaka
  16. R.Langas: Tik pripažindama kultūros reikšmę Europa gali tikėtis veiksmingos ES
  17. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  18. V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai
  19. Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume
  20. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vaitas says:
    10 metų ago

    Sudėtinga, bet įdomi kelionė, gal daugiau dėl puikaus aprašymo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę | K. Hamm nuotr.

Vokietijoje atidaryta K. Daugėlos paroda, apie lietuvių pabėgėlių kasdienybę

2023 01 25
Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Ko dar nepadeda išsaugoti Makrono telefoniniai pokalbiai su Rusijos fiureriu?

2023 01 24
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?

2023 01 22
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Ukraina Didvyrių kraštas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Nesutarimai, džiuginantys karo nusikaltėlius Kremliuje

2023 01 21
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  • Žemyna apie Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • ... :( apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Žemyna apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą
  • Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai
  • Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
19
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 25
10
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas paskelbė, kad kartu su sąjungininkais perduos Ukrainai kovinius tankus „Leopard“. Pranešama, kad Vokietija...

Skaityti toliau

Vokietijoje atidaryta K. Daugėlos paroda, apie lietuvių pabėgėlių kasdienybę

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
0
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę | K. Hamm nuotr.

Sausio 20 d., Kempteno miesto muziejuje, atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  • Žemyna apie Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • ... :( apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Žemyna apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

Kitas straipsnis
Kultūros ministerijos nuotr.

Romoje įspūdingai pristatytas Baltijos gintaras

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai