Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtoji sodyba muziejus | J. Zvonkuvienės nuotr.

Pro atkeltus plačius vartus įžengėme į senovišką sodybą. Jau antri metai, kai vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius Algis Čėsna žvelgia į mus iš Ten. Itin sudėtingos ligos kaustomas, nė dienai, nė valandai neatsisakė savo darbo, savo veiklos, savo meilės M. Valančiaus atminimui, žemaitiškiems papročiams, kalbai, visiems žmonėms. Lankytojai jau buvo apsipratę, kad vos sustojus prie muziejaus sodybos vartų, juos iš tolo pasitikdavo vežimėlyje sėdintis direktorius. Ir prabildavo į visus sveikinančia, juokaujančia švelnia žemaitiška kalba. Direktorius Algis Čėsna šį muziejų prikėlė, iškėlė, įtvirtino kiekvienais metais vykstančių įvairių švenčių tradicijas. Susirgo neįveikiama liga – išsėtine skleroze. Iškentė didžias kančias. Kasdien, kas valandą jam už stipriausią Angelą Sargą buvo jo Žmona Violeta Čėsnienė. Visas didžiąsias raides rašau tik todėl, kad taip rašyti verta – Violeta išskirtinio pasiaukojimo moteris. Ir dar visuomet besišypsanti.

Su amžinatilsį Algiu Čėsna ir puikiąja Violeta ilgus laikus mus siejo maloni pažintis, glaudūs ryšiai, nuomonių sutapimas, bendradarbiavimas. Puikų ąžuolyną Algis Čėsna Motiejui Valančiui organizavo. Nuo idėjos pradžios vis su straipsneliais į redakciją atvažiuodavo. O paskui tik Violeta – Algelio Angelas Sargas… Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, pavieniai pasiturintys rėmėjai palaikydavo geras Algio Čėsnos idėjas. Vyksta žemaitiški skaitymai, klojimo teatrų spektakliai – dar įvairiausi patrauklūs pramanai…

Radau savo darytų senų fotkelių, kai prieš dešimtį metų Nasrėnuose buvo atidengtas paminklas… bulvei. Pagal paties Valančiaus aprašymą, buvo jau du šimtai metų, kai bulvė į Žemaitiją parėjo… Nuotraukose matyti ir Algis Čėsna, sėdintis vežimėlyje.
Darbštumu, švelniu atkaklumu, minčių šviesa, titaniška ištverme paliko jis ir sau paminklą Nasrėnuose – didžiai gražius darbus muziejaus sodyboje, kitokiuose muziejaus eksponatų, informacijos pateikimo kloduose. Laikas pats po truputį atvers vis aiškesnį Algio Čėsnos asmenybės didingumą. Nuoširdžiai to linkiu ir tikiuosi.

Baigusi visus reikalingus mokslus, išlaikiusi konkursą, muziejui dabar vadovauja Algelio našlė – Violeta Čėsnienė. Dabar direktorė ji. Tai – maloni žinia. Tvarkosi ryžtingai, protingai, atsakingai – vis pagausindama savo vyro Algio Čėsnos įdirbį. Dabar organizavo, kad sodybai būtų atnaujintos etnografinės tvoros – senosios jau nupuvo. Kai kas patarinėjo nevargti… Violeta tik nusijuokė: šitiek medžiagos dabar tvoroms – miškai juk kertami! Pati įdomaujasi, kaip žemaičių sodybose tvoros buvo tveriamos, kaip ką patvariau, ūkiškiau padaryti – ne ant juoko, ne dėl pavaizdavimo… Negi ant juoko žmonės ką nors darydavo? Ne!
Malonu buvo Violetą aplankyti, sužinoti, kaip gyvena ji, jos vaikai ir visas gražusis vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus ūkelis. Tebestovi gražuolis klevas, senolė klėtelė – restauruota! – paminklas bulvei, įvairiausiomis progomis prigimtinei kultūrai tarnauja daržinė…

Pažvelkite į fotkeles. Iš pradžių bus dabartinės, prieš keletą dienų fotografuotos, o į galą, kur daugiau žmonių, kur paminklas naujas – jau prieš dešimt metų, taip pat mano darytos. Tada PAMINKLĄ BULVEI atidengėme. Tebestovi! Patamsėjo – kaip ir bulvė… Pati girdėjau, kaip per LRT raiškiu tonu laidos vedėjas įtikinamai aiškina, kad paminklas bulvei esąs tik Baltarusijoje… Nasrėnų jie nežino. Nežino Nasrėnų ir bulvės kelio istorijos, paties Valančiaus aprašytos…
Jūs žinosite. Gal net užsuksite. Ir paminklas bulvei Nasrėnuose seniai stovi, ir paminklas didingas pačiam Valančiui – priešais sodybą. Ir ąžuolynas pavyzdinės būklės. Ir dar daug kas. Nasrėnuose yra ko sustoti, yra ko neskubėti išvažiuoti.
*
Ačiū Liubai ir jos Stanislovui, kad vėloką lapkričio pabaigos vakarą atvežė čia. …Net pargrįžti, kai dienos bus ilgesnės, žadėjo.
*
J. Zvonkuvienės nuotraukose Nasrėnai, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Kretingos rajonas. 2017 m. lapkričio pabaiga ir… 2006 m. lapkritis.