Šeštadienis, 14 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Juozapavas. Keli tiesos paveikslėliai (nuotraukos)

Janina Zvonkuvienė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2017-10-15 21:34:03
1
Juozapavas. Keli tiesos paveikslėliai (nuotraukos)
Juozapavo cerkvė, statyta apie 1924 m. Dar prižiūrima. Telšių rajonas, Nevarėnų seniūnija, 2017 m. J. Zvonkuvienės nuotr.
Juozapavo cerkvė, statyta apie 1924 m. Dar prižiūrima. Telšių rajonas, Nevarėnų seniūnija, 2017 m. J. Zvonkuvienės nuotr.

Tik tiesos paveikslėliai. Labai skuboti. Bet džiaugiausi ir tuo, nes buvau pažadėjus… O tiesa paveikslėliuose – tai tik noras parodyti, kaip kas atrodė tą dieną tame pasirinktame taškelyje, kai lankiausi, žvalgiausi.

Kartais žmonės žiūri tik ieškodami „geros nuotraukos“.  „Gera“ man pasitaiko tik iš netyčių. Man rūpi tik tiesa žemelės, ant kurios buvau. Miesto tiesa, kokio daiktelio tiesa. Daryti gražias nuotraukas – kita užduotis. Čia ir sugebėjimų reikia, ir laiko neskubaus. Sugebančiųjų šioje srityje tikrai netrūksta.

Taigi brendu per bet kokią žolę, per lauką bet kokį, kopiu į kalnelį… Krūmas tegu apibraižo, jei jis yra ką nors kam nors primenantis. Bet jis nebus niekam gražus…
Štai gan nuobodžioje fotkelėje matyti nešienauti žolynai, dirvonas, krūmai, pilkuoja stogas… Ir čia pat ženklas „JUOZAPAVAS“. Jį paveikslavau. Tai kaimas Telšių rajone, Nevarėnų seniūnijoje.

Juozapavų Lietuvoje yra bent keliuose rajonuose. Ir tai, kad būtent šis yra Telšių rajone, bičiulei Marinai bus visų svarbiausia – tai jos Juozapavas, kur jos brangių artimųjų gyventa, vaikščiota… Tai ir tegu neša mano paprastos fotkelės Marinai tiesą – tą lauką, tuos krūmus, tuos stogus, tą užrašą… Tai yra tiesa, esanti jos brangioje žemėje.

Tebestovi kukli, bet dar tvirta Juozapavo cerkvė. Maldykla, jei tiksliau. Kapų kalnelyje tebėra tas gana senas prigimtinės religijos kryžius, per kantrų darbą akmeny įamžintas. Seno apleisto parko maumedžiai, senas elektros stulpas, kadais laikęs šviesią lempą gegužinėms apšviesti. Na, nieko čia dabar nėra gražaus. Tai tik tiesos paveikslėliai. Ir ta lentelė su raudonu užrašu „Privati valda“ – taip pat tik tiesa, o ne „graži nuotrauka“. Baltuojantis kelio galelis, seno tvarto siena, namas, kuriame dar gyvena žmonės… Tai tik tiesos paprasti paveikslėliai.

Bet keliai čia tebėra tie patys, parkas tas pats, cerkvė ta pati, Juozapavo kapų kalvelė nuo amžių ta pati  ir vietos ten dar ilgai bus į valias. Čia vaikščiojo jau nuėjusių kartų žmonės – tėvai ir protėviai tų vaikų ir vaikaičių, kurie vis tolyn, platyn po pasaulį pasklidę, išretėję… Bet ne vienas tebesaugo brangius prisiminimus apie savo šaknis.

Gilesnių žinių apie mūsiškį Juozapavo kaimą nelabai sekėsi rasti – jau ne pirmą kartą ieškojau. Čia buvęs dvaras, kurį įsteigęs dvarininkas Čepinskis. Apie šį dvarininką taip pat nepasisekė žinių rasti. Bajorų sąrašuose neradau. Bet ir dvarininkų kadais buvo veiklių. Ar tas Čepinskis gyveno Juozapave, ar tik veikė čia, irgi nepavyko sutikslinti. Turėdavo dvarininkai po kelis dvarus, juos nuomodavo.

O dvaras čia buvęs nemenkas. Netoli – mažiau nei kilometras – yra Mitkaičiai. Irgi bažnytkaimis. Didesnis. Vietovė minima kaip nuo seniausių laikų gyvenama. Visada maniau, kad Mitkaičiai turėjo vandens malūną, o, pasirodo, tas malūnas Juozapavo dvaro. Mitkaičiai buvę tik Juozapavo dvaro palivarkas – atskira dvaro dalis. Vienas šviesuolis senas mitkaitiškis yra sakęs, kad Mitkaičiai –  irgi dvaras, priklausę dvarininkei Ožaneckienei ar Ožeškienei (rašytojai?).

Nieko nežinant, nesidomėjus, ilgas būtų darbas išsiaiškinti. Juozapavo dvaro namas buvęs trijų aukštų, kas labai įdomu. Rašo, kad nugriautas 1946… Dar rastųsi ką nors prisimenančiųjų. XIX a. pabaigoje prie Juozapavo dvaro įrengtas parkas su keliais tvenkiniais. Puiki buvo to meto turtingųjų mada – prie dvaro sodybos turėti puikų parką, sodą… (Ne ką tesidomintiems dar reikėtų papasakoti, kas apskritai buvo dvaras, kokia jo paskirtis. Tai irgi įdomu.)

Taigi eilinį kartą tenka tik apgailestauti, kad savam krašte vaikščiota, gyventa lyg nepraregėjus – nieko nežinant apie istorinę praeitį. Juk Juozapavą žinau dar nuo tada, kai nė į mokyklą nėjau. Žemaičiai vadinam jį paprasčiau – Jūzapavs. Kai Nevarėnuose vykdavo dideli Atsimainymo atlaidai, pas bočelius Petraičiuose klegėdavo giminės suvažiavimas. Balius dažniausiai kieme, miegojimas daržinėje ant šieno. Į kelintą dieną arkliais kinkytu vežimu važiuodavom pas tėvo seserį – „pro Jūzapava, unt Mėtkačiu, i da biški tuoliau…“ Ties Juozapavu reikėdavo sukti į kairę. Kelias duobėtas… Ratai šokinėja, krivinėja…

Juozapavas įdomus tuo, kad čia nuo seno buvo stipri sentikių bendruomenė, gyveno daug sentikių šeimų. Viešai visi kalbėjo lietuviškai, žemaitiškai, savi geri žmonės, darbštūs, paprasti. Itin uolūs savo religijos išpažinėjai. Sentikiai labai gerbia savo religinius įsitikinimus. Tik visagalis laikas kaimuose su kiekviena nauja karta pamažu išdildo, išblukina senus vertingus papročius, tradicijas. Miestuose patvariau. Dėl paprastos priežasties – daugiau gyventojų, išlieka ir jų įvairovė. Klaipėdoje ne taip seniai pastatyta nauja sentikių cerkvė. Daug prie to prisidėjo keletas garsių ir turtingų Klaipėdos asmenybių, kurių seneliai buvo sentikiai.

Sentikiai yra RELIGIJOS TREMTINIAI. Ne karų, ne sukilimų, o savo religijos tremtiniai. Jų tremtis siekia XVII amžiaus laikus. Sentikystė – itin senų, gilių tradicijų religija. Sentikiai yra patyrę pačių skaudžiausių, nuožmiausių išbandymų. Bet vis tiek jie išliko! Žudomi, niekinami, pjudomi – atlaikė!
XVII amžiuje buvo labai griežtas Rusijos stačiatikių patriarchas Nikonas, artimas carui, kai kada net jį pakeičiantis. Jis 1653 m. pradėjo reformą. Siekė, kad visi Rytų krikščionys, kuriems priklausė Rusija, turėtų vienodas religines apeigas. Rusijoje jos skyrėsi nuo Bizantijos graikų apeigų. Nikonas perrašinėjo religines knygas, nustatė kitokį žegnojimąsi, kitokį giedojimą… (Krikščionybė jau 1054 metais buvo suskilusi į Rytų – Stačiatikių ir Vakarų – Katalikų bažnyčias.)

Tačiau gana didelė dalis tikinčiųjų nepakluso Nikono reformai, nekeitė nieko, liko prie senų apeigų – todėl jie sentikiai, „starovierai“ –  atskalūnai, „raskolniki“. Už nepaklusnumą buvo nuožmiai persekiojami. (Apie tai yra daug įdomios informacijos. Nesunku rasti.) Siekdami išlikti prie senųjų religinių apeigų – kaip tėvų palikta, ištisi sentikių kaimai bėgo iš Rusijos. Bėgo nuo žiaurių persekiojimų Rusijoje. Vyko valstiečių maištai.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo pakanti kitų religijų išpažinėjams. Priėmė bėgančias sentikių bendruomenes. Taip ir įsikūrė mūsų krašte nemažai sentikių kaimų – įvairiuose Lietuvos regionuose. Ne tik Lietuvoje. Sentikiai bėgo ir į Vokietiją, Latviją, Lenkiją, Švediją… Sentikiai Rusijoje buvo persekiojami labai ilgai, net iki XX a. pradžios. Viską jie atlaikė. Dar reikia priminti, kad patriarcho Nikono reformos laiku Rusijoje buvo kilęs maras, badas… Dar ir dėl to sentikiams teko „atkentėti“, tada susiformavo kai kurie sentikių religinių įsitikinimų ypatumai.

Galima įsivaizduoti, kokių tik vargų nėra patyrę sentikiai, keliaudami į svečius kraštus. Beje, ši religinė bendruomenė taip pat neišliko visiškai vienoda, ir šioje religijoje susiformavo šiek tiek skirtingų atšakų.

Sentikiai labai atidūs žmonės, nieko nedaro paskubomis, gerai nepagalvoję. Gavę leidimą įsikurti, ne bet kur įsikurdavo. Jų vyresnieji sugebėdavo nustatyti, kur yra teigiamos energetikos vietos – panašiai, kaip šuliniui kasti ieškoma tam tinkama vieta. Net jei tik miške tokia teigiama vieta, – kirsdavo mišką ir pamažu, bet tvirtai įkurdavo savo kaimą. Tai kietų charakterių žmonės! Nors dauguma taikūs, vis prie žemelės, prie darbo.

…O mūsų Juozapave šiais 2017-aisiais metais mirė paskutinis Juozapavo cerkvę prižiūrėjęs starovieras Ivanas Archipovas. Likusi viena ir nepakėlusi sielvarto, netruko Amžinybėn iškeliauti ir jo žmonelė. Ir neliko kam iš vietinių prižiūrėti cerkvės. Ji pastatyta lyg apie 1924 metus. Ne taip sena. Prižiūrės sentikių bendruomenės atstovai iš Klaipėdos. Rūpestis jau matyti: Juozapavo cerkvei užklotas naujas stogas, patinkuota, kur reikia.

O apie tai, kad abiejų Archipovų nebėra ir kad apskritai gal tik pora senukų starovierų Juozapave belikę, papasakojo Adelė Petreikienė. Per sėkmingą atsitiktinumą ją čia ir sutikome. Jos gyvenamas namas, apjuostas baltu kaimo (dvaro!) keleliu, matyti nuotraukoje. Taigi ir gyvena Adelė netoli cerkvės. Apie šokius, gegužines, vykusius Juozapavo klube, parke, dar prisiminė ir mane pavežęs artimas gentainis Jonas Vitkauskis, kilęs iš ne taip toli esančių Pievienų. Jiedu su Adele rado daug bendros kalbos, daug bendrų pažįstamų, daug bendrų prisiminimų. Tik laikas labai degė…

O paskutinį Juozapavo starovierą, prižiūrėjusį cerkvę, Ivaną Archipovą gerai prisimenu, nes prieš kelerius metus buvo laidojama Nevarėnuose gyvenusi mano dėdienė Faina. Pasirodo, ji buvus sentikė. Nė nežinojome. Feofanija tikrasis vardas. Stoviniavome žolyne, laukėme atvykstančio dvasininko ir giedotojų… Iš Klaipėdos. Pagarbiai laikydamas trijų kryžmų kryžių, starovieriškai apsiaustą specialiu audeklu, Ivanas jau ne be graudulio kalbėjo, kad išnyko Juozapave starovierai, kad kadais jų buvę devyniasdešimt ar dar daugiau… Sakė, kad belikę tik devyni. „Ėr iš tūn pačiūn septynė jau nebėpen…“ – iš tų pačių septyni jau nebepaeina, – dėstė žemaitiškai. O jaunimas – kas Telšiuose, kas dar kitur… Ir senovės apeigų nebenorintys…
Sulaukėme dvasininko ir giedotojų iš Klaipėdos. Prasidėjo ilgai trukusios reto grožio, giliausio sakralumo apeigos. Ne šios religijos atstovai galėjome visa ką stebėti iš arti. Bet tik stebėti, laikytis tam tikrų nesudėtingų reikalavimų, bet kartu melstis – ne.
Tai, ką tada mačiau ir girdėjau esant sentikių apeigose, giedojimuose yra vienas didingiausių įspūdžių, kokių tik kada nors yra tekę patirti. Nenusakoma gelmė ir grožis. Galiu tik pagarbiai patylėti, nes nesulyginami dalykai su tuo, ką esame įpratę matyti savo apeigose. Tik pagarbiai patylėti…

Juozapavas turi sentikių kapinaites. Nuo seno. Prižiūrėtos – Nevarėnų seniūnija niekada neapsileidžia. O ir savo artimuosius lanko iš toliau atvykę gentainiai. Dirbo meistrai, įrenginėjo „šiandieninio stiliaus“ kapą.

Tai tiek apie Telšių rajono Juozapavą ir sentikius. Beje, kulinarinio paveldo – bulbiešninkų – paskatinta, čia kažkada lankėsi televizijos laidų vedėja, garsioji muzikologė, docentė Zita Kelmickaitė. Žiūrėjau, kaip daromi bulbiešninkai ir apgailestavau, kad tik tiek televizijai tebuvo galimybių pasidomėti mūsų Juozapavu, tik tokiu jo istoriniu palikimu.

Na, manau, kad tokį ne feisbukiškai ilgą tekstą tik bičiulė Marina ir teperskaitys. Ir nieko čia tokio. Kam žmonėms vargintis. O man lengviau – ištęsėjau Marinai pažadą.

Štai toks žurnalistinis tampa kai kurių žmonių „Facebook‘as“. Nusprendėme, kad įdomu, artima, šilta, tad spausdiname, pagal susitarimą. Ačiū Janinai.

J. Zvonkuvienės nuotraukos. Telšių rajonas, Juozapavo kaimas. 2017 m. rugpjūčio 26.

1-1200
1a-1200
2-1200
3-1200
4-1200
5-1200
6-1200
7-1200
8-1200
9-1200
10-1200
11-1200
12-1200
13-1200
14-1200
15-1200
16-1200
18-1200
19-1200
20-1200
17-1200
21-1200
22-1200
23-1200
24-1200
25-1200
26-1200
27-1200

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Zvonkuvienė. Meniška siela nenusigyvena… (nuotraukos)
  2. 2017-ųjų Jūros šventė Klaipėdoje (nuotraukos)
  3. Paukšteliu – virš piliakalnių: Sauliaus Gudo parodoje (nuotraukos)
  4. Vakaras Degaičių parke (nuotraukos)
  5. Kerta mūsų miškus. O mes tylime? (nuotraukos)
  6. „B`AVARAI“ prieš 20 metų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Gintaras says:
    7 metai ago

    P.s tas ženklas privati valda yra nuo tokių kaimynų kur gyvena šalia (kuriuos matote foto), kad istoriniai medžiai netaptu jų šildymosi kuru. Susisiekit su parko savininku ir šalia esančios fermos savininku (tas pats asmuo) jis jums papasakos ką žino apie parką, o ir parodys, kur dar yra išlikęs liepų takas, kurioj vietoj yra tvenkiniai ir istoriniai medžiai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Aniulio šaltinis | lgt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kaip stebima požeminio vandens būklė Lietuvoje

2025 06 14
Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus | vmvt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus

2025 06 14
Pinigai
Gamta ir žmogus

Tyrimas atskleidė, kam dažniausiai aukoja lietuviai

2025 06 14
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė | Paveldo komisijos nuotr.
Kultūra

Paveldo komisija Vilniaus apskrityje: trys savivaldybės – skirtingi veidai

2025 06 14
Vidzgirio miškas | vmu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 

2025 06 14
Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus | lrkm.lrv.lt nuotr.
Kultūra

Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus

2025 06 14
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.
Mokslas

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

URM ragina atsisakyti kelionių į Izraelį, išvykti iš Irano

2025 06 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Ministerijos stiprina ryšius atsparumo dezinformacijai srityje
  • Ką manot? apie S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais
  • Pasiklausykime: apie Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 
  • Rimgaudas apie Ministerijos stiprina ryšius atsparumo dezinformacijai srityje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip 10 kartų sumažinti skendimo pavojų
  • Nektarinai – desertams ir pikantiškiems patiekalams
  • Kertant geležinkelį svarbiausia – budrumas
  • „ChatGPT“ jau gali atspėti, kur daryta jūsų nuotrauka

Kiti Straipsniai

G. Kuliešienės nuotrauka

G. Kuliešienė. Valdyti pasaulį ar su pasauliu rezonuoti?

2024 05 10
J. Zvonkuvienės nuotrauka

J. Zvonkuvienė. Prieš kadagį kepurę nukelkim

2024 03 23
Projektas ,,Youth4Change“ pristatytas Vilniaus Pilaitės gimnazijoje | LDUK nuotrauka.

Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos ir Europos piliečių forumo partnerystė: projektas ,,Jaunimo balsas: pozityvių pokyčių įgalinimas“  

2024 03 15
Vilnius, Šnipiškės, Giedraičių g. 10 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 ir 2024 m.: 10. Giedraičių g., II dalis

2024 02 20
Beatričė Rastenytė | Asmeninė nuotrauka

B. Rastenytė. Kūno kalba

2024 02 19
Užgavėnės Rumšiškėse | K. Kagio nuotrauka

N. Marcinkevičienė. Apie Užgavėnių skarulinius dėdus ir bobas

2024 02 11
Šv. Agotos vartai Darsūniškyje } Giedrės Streikauskaitės nuotrauka.

N. Marcinkevičienė. Ugnies globėja

2024 02 02
Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 59 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (26): Vytauto g. 59 (II dalis)

2024 02 01
Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 59 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (26): Vytauto g. 59 (I dalis)

2024 01 15
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė | Asmeninė nuotrauka

D. Urbanavičienė. Dėl Šv. Liucijos, arba Šviesos dienos. Replika

2023 12 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Ministerijos stiprina ryšius atsparumo dezinformacijai srityje
  • Ką manot? apie S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais
  • Pasiklausykime: apie Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 
  • Rimgaudas apie Ministerijos stiprina ryšius atsparumo dezinformacijai srityje
  • Naivus klausimas apie Ministerijos stiprina ryšius atsparumo dezinformacijai srityje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
VU mokslininkės sukurta žaidybinė mokymo priemonė plinta užsienio mokyklose | VU nuotr.

VU mokslininkės sukurta žaidybinė mokymo priemonė plinta užsienio mokyklose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai