Turbūt dažnas, prasidėjus rudeninei tamsai, pajaučia didesnį miego poreikį ar energijos trūkumą. Ir nors tai esame pratę laikyti normaliu šaltojo laikotarpio atributu, iš tiesų kaltas, greičiausiai yra vitamino D trūkumas. Skaičiuojama, jog už Lietuvą šiauresniuose karštuose nuo jo kenčia daugiau nei pusė gyventojų. Kaip vitamino D gauti tuomet, kai saulė pasirodo tik kelioms valandoms per dieną?
Pasaulyje – milijardas atvejų
Priešingai nei kiti vitaminai, vitaminas D reikalingas kiekvienai žmogaus organizmo ląstelei. Nors jo rasti galima ir žuvies ar pieno produktuose, didžiausias vitamino šaltinis
yra saulės šviesa. Būtent todėl mažiau jos matančiuose kraštuose žmonės kenčia stygių – štai Švedijoje statistika parodė, jog vitamino D trūksta daugiau nei pusei vietinių, o skirtingi tyrimai teigia, jog visame pasaulyje jo nepakankamai gauna virš milijardo žmonių.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė aiškina, jog ši problema kraštuose, kur pusę metų dienos labai trumpos, yra beveik neišvengiama. Todėl svarbu vasarą vitamino D pasisemti kuo daugiau, o žiemą daryti viską, kad pavyktų jo trūkumus kompensuoti.
„Perspėjimai atviroje saulės šviesoje visada būti pasitepus apsauginiu kremu žmonių buvo išgirsti gal net per gerai – dabar netrūksta atvejų, kai prabėgus vasaros sezonui, kai kūnas turi pasikrauti vitamino D visiems metams, pasirodo, jog žmogus būnant saulė dvigubai padaugino apsauginio kremo ir taip negavo jokios naudos. O jei jis nemėgsta žuvies, negeria pieno, turi viršsvorio, šis vitamino D trūkumas gali pasijausti ir labai stipriai“, – teigia J. Skinderskienė.
Vitamino D trūkumas gali sukelti didžiulę daugybę sutrikimų: jis susilpnina imuninę sistemą, tad pasidaro sunkiau įveikti virusus ir bakterijas bei kovoti su infekcijomis, gali sukelia nuolatinį nuovargio jausmą, depresiją. Trūkstant vitamino D vaikams vystosi rachitas, trūkstant suaugusiems – osteoporozė. Padidėja kaulų lūžių rizika vyresniems žmonėms. Vitaminas D veikia daugybę ląstelių dauginimosi, diferenciacijos faktorių, saugo DNR nuo pažaidos ir mutacijų, tad jo trūkumas gali tapti šimtų sutrikimų priežastimi.
Padeda subalansuotas maistas ir papildai
Pagrindinis vitamino D šaltinis rudenį bei žiemą turėtų būti teisinga subalansuotas ir sudertintas maistas. Taip pat labai patariama nebijoti gerti papildomus maisto papildus ar tiesiog vitaminus – kartais net teisingai pasirinkus produktus vitaminų juose nebus, nes šie nebėra švieži.
„Ieškant saulės šviesos naudą atstojančio maisto reikėtų rinktis žuvį, ypač tokią kaip lašiša ir sardinės, dribsnius, sūrį, tofu, kiaušinių trynius, taip pat raudoną mėsą. Vitamino D yra ir, pavyzdžiui, apelsinų sultyse, tik, vėlgi, reikia pabrėžti, jog tai privalo būti kuo šviežesni produktai, nes jei renkatės šaldytą ar greitą maistą, jokios naudos organizmui tame nebus“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ specialistė.
Būtent todėl, jog ne visuomet galima tikėtis reikalingus vitamino kiekius rasti maiste, ji rekomenduoja nebijoti rinktis ir papildomas priemones: „Kiekvieno vitaminų įsisavinimas yra unikalus dalykas, todėl nors pats trūkumas yra visuotinis, kelių į jo tvarkymą – daugybė. Dėl vitaminų dozių, stiprumo ar reikalingumo visuomet reikėtų pasitarti su profesionalu – kitaip galite vartoti ne tik per mažai, bet galbūt ir per daug, o yra ir preparatų suderinamumo pavojus“.
Biohakerio iš Suomijos patarimai
Nors J. Skinderskienė pastebi, kad nors Lietuvos klimato zona nėra itin paranki norint gauti iš gamtos daugybę vitaminų, šaltuoju metų laiku reiktų nevengti ėjimo į lauką – saugiai apsirengus šaltis ne tik nepakenks organizmui, bet turėtų net padėti imunitetui kovojant su svetimkūniais.
Tuo tarpu Lietuvoje lapkričio mėnesį viešėjęs ir pranešimą kasmetinėje Master Class HR konferencijoje skaitęs biohakeris Džeko Halmetojo (Jaakko Halmetoja) iš Suomijos aiškina, kad norint rudenį bei žiemą nesijausti išsekusiam reikėtų kaip tik stengtis kuo geriau išnaudoti šaltojo periodo privalumus – buvimas vėsiame ore ne tik geriau paruošia organizmą, bet ir gerokai pakelia emocinę jo būklę.
„Kalbantis su žmonėmis iš tropikų pasimato, kaip kitaip jie vertina šalčio naudą, nes jie jame nemato jokio baisumo ir netgi mėgsta vėsų orą. Žinoma, yra vietos, kuriose žmonėms gyventi išvis nepatartina, nes ten tikrai nėra užtektinai saulės. Bet tokiose šalyse kaip Lietuva, kur yra galimybė patirti visus keturis metų laikus, šaltis veikia kaip tam tikras emocinio perkrovimo mygtukas. Jis iš esmės grąžina žmogų į jo paties kūną, nes juk kai šalta, jauti save žymiai geriau nei šilumoje“, – tikina biohakeris, siekiantis technologijų ir gyvensenos technikų dėka preciziškai sustyguoti žmogaus kūną.
Vitaminų „Jamieson“ remtame pristatyme, suomis aiškino, jog kūnas natūraliai bijo šalčio, tačiau tai vienas atvejų, kai šią baimę reikia įveikti, o ne jos klausyti.
„Šiandien mes esame pernelyg pratę prie patogios šilumos: darbe šilta, namie šilta, restorane šilta. Net temperatūra greičiausiai visur vienoda. Bet mums reikia šalčio, nes organizmas iš tiesų jo turi gauti, tai mūsų protai jo bijo dėl patiriamo streso. Nėra nei vieno dalyko pasaulyje, kuris geriau atgaivintų nervų sistemą už šaltį. Raginu kiekvienam ryte pabandyti paskutines 10 sekundžių duše pabūti po lediniu vandeniu. Galiu lažintis, kad išgeriamos kavos kiekis gerokai nukris“, – aiškina J. Halmetoja.
Normos sudaromos ištyrus populiaciją ir iš abiejų pusių normalaus pasiskirstymo kreivėje nurėžus kraštutines vertes. jei vitamino D trūksta pusei populiacijos, tai greičiau blogai ne su populiacija, o su normomis.
Kad ir statinėmis ryk vitaminus – jie nepakeis giedros ir saulės poveikio visiems – augalams ir gyviams, kas jau visus metus gyvena sutemose, sunkių permirkusių debesų prislėgti.
Pavasari dariausi vit d tyrima, buvo trukumas, sugeriau d pearls didesnem dozem kaip paskyre gydytoja.Na kadangi norejau isitikinti ar veikia tai ka geriu pasidariau pakartotini tyrima po 2 men, super buvau normoje, dabar geriu tik palaikomaja doze.