XXI amžiuje nebėra įmonės ar įstaigos, kuri galėtų dirbti be kompiuterio. Deja, jų naudojimas lėmė staigų daugelio su kompiuteriais susijusių ligų paplitimą. Yra kalbama apie kompiuterinį nuovargį, kurį mokslininkai vadina kompiuterio sukeltu stresu. Jis atsiranda dėl didelės regos bei emocinės įtampos.
Kompiuterių poveikis sveikatai pasireiškia regos sutrikimais, kaulų ir raumenų negalavimais, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Todėl labai svarbu žinoti, kaip saugiai dirbti kompiuteriu.
Darbo kompiuteriu sauga
Siekiant produktyviai dirbti ir išvengti neigiamo poveikio sveikatai, labai svarbu tinkamai įrengti darbo vietą. Paskutiniu metu vis dažniau tenka išgirsti terminą „ergonomika“ – tai mokslas, tiriantis žmogaus funkcines galimybes darbo procese, norint jam sudaryti tokias darbo sąlygas, kuriomis būtų galima našiai ir patikimai dirbti, garantuojant žmogui būtinus patogumus ir išsaugant jo jėgas, sveikatą, darbingumą.
Racionaliai įrengiant darbo vietą, darbuotojui sudaromos palankiausios sąlygos gerai išnaudoti laiką, pasiekti didžiausią našumą mažiausiomis fizinio ir protinio darbo sąnaudomis. Europos sąjungoje darbo vietų ergonomiką reglamentuoja speciali ES direktyva 90/270/EC, kurios turi laikytis visos ES narės, taip pat ją papildanti ISO-9241 norma, kurioje atkreipiamas dėmesys ir į darbo vietos baldus bei įrangą, darbuotojo sėdėseną.
Lietuvoje galiojanti higienos norma „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ reglamentuoja kompiuterinės darbo vietos įrengimą ir darbo su kompiuteriu saugos reikalavimus.
Patalpa
Lietuvos higienos normoje nurodoma, kad vienai darbo vietai su kompiuteriu turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 kvadratiniai metrai darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 kubinių metrų erdvės, taip pat vietos laisvai judėti. Jei kabinete yra daugiau nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp videoterminalo ekrano ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 metro.
Darbo stalas ir kėdė
Darbo stalas turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti vaizduoklį, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Minimalus darbo paviršius turi būti 1200 mm ir 600 mm, pageidautina 1200 mm ir 800 milimetrų. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio ir atlieka skirtingus darbus, pageidautina, kad kompiuterio stalo aukštis būtų reguliuojamas. Geriausias yra matinis stalo paviršius, tada akys mažiau vargsta nuo jo atmušamos šviesos be atspindžių.
Kompiuterio stalas turėtų turėti du lygius, kiekvieno jų aukštis turi būti reguliuojamas atskirai. Viename lygyje turi būti vaizduoklis, kitame – klaviatūra ir pelė. Itin svarbi klaviatūros ir pelės lentyna, nes ji sudaro sąlygas sėdėti patogioje padėtyje, mažina neigiamą kompiuterio poveikį sveikatai. Klaviatūros lentyna leidžia vartotojui pritaikyti paviršiaus kampą taip, kad riešai ir alkūnės būtų neutralioje padėtyje arba spausdinant šiek tiek palinkę žemyn.
Stalo aukštis turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad sėdintysis galėtų laisvai užkelti koją ant kojos ir dirbant jam nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų.
Daugelyje įstaigų darbuotojai daug laiko praleidžia sėdėdami, todėl labai svarbu parinkti tinkamas kėdes. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas.
Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimo padėtį. Naudojantis netinkama kėde, dėl kurios darbuotojas yra priverstas nepatogiai sėdėti, jo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys.
Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda. Geros kėdės „bruožai“:
· greitai ir patogiai reguliuojamas sėdynės aukštis;
· reguliuojamas atlošo kampas, kad būtų patogu atsiremti tiek atsilošus, tiek palinkus į priekį;
· Darbo kėdės privalumas-platūs, reguliuojami ranktūriai.
Kompiuterinė įranga
Visi kompiuterio komponentai: vaizduoklis, stovas dokumentams, klaviatūra, pelė ir visi kiti valdymo įtaisai, taip pat ausinės ir garsiakalbiai turi būti optimaliai išdėstyti ir sureguliuoti pagal individualius vartotojo poreikius.
Bene didžiausias neigiamo kompiuterio poveikio žmogaus organizmui kaltininkas yra monitorius. Šiuolaikinių (skystųjų kristalų) monitorių ekranas plokščias, ir tai leidžia nustatyti kokybiškesnį vaizdą visame ekrane. Didesnio diametro monitoriai leidžia pasiekti didesnę skiriamąją gebą. Ekrano spalvų kiekis ribojamas iki 256.
Lietuvos higienos normoje nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti kokybės ženklu „GS“, rodančiu, kad jų saugumas patikrintas.
Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti 45–75 cm; tai priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Daugelio žmonių noras pasistatyti monitorių rankos atstumu yra teisingas. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi. HN 32:2004 patariama, kad simbolio dydis būtų – 3,8 mm.
Vaizdas ekrane turi būti stabilus ir nemirgantis. Ekrane neturi būti akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn. Jeigu tai nepadeda, turbūt teks pakeisti monitoriaus padėtį ant darbo stalo arba perstatyti stalą kitur.
Displėjaus ekranas turi būti lengvai bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų poreikius. Todėl displėjus turėtų turėti stovą arba reguliuojamą stalą, leidžiančius keisti ekrano padėtį. Monitoriaus viršus turi būti akių lygyje (arba truputį žemiau), palenktas taip, kad žiūrėtume truputį žemyn, kitaip netrukus pradės skaudėti sprandą.
Žiūrint į monitorių patartina nelenkti galvos daugiau kaip 15 laipsnių.
Netinkamas pelės ar kitų valdymo įrenginių naudojimas gali tapti diskomforto ir traumos priežastimi. Norint paspausti pelės ar kito valdymo įtaiso mygtuką, nereikia įtempti pirštų ar naudoti jėgos. Pernelyg stiprūs paspaudimai per daug įtempia sausgysles, ne tik plaštakų, bet ir žasto bei riešo raumenis.
Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį. Pelė turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Pelės forma irgi gali turėti įtakos. Raskite tokią pelę, kuria dirbant nereiktų labai užriesti riešo.
Kaip ir dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai. Dirbant su pele reikia stengtis ją laikyti kiek galima arčiau klaviatūros, tokiame lygyje, kad nereikėtų nuolat ištiesti rankos. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Nuolatinis dulkių ir nešvarumų šalinimas užtikrina tinkamą įtaiso funkcionavimą ir iki minimumo sumažina riešų bei plaštakų judesius.
Klaviatūrai turi būti atskirta nuo displėjaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi.
Darbo ir poilsio režimas
Darbuotojo sveikatai įtakos turi ne tik tinkamas darbo vietos įrengimas, bet ir darbo bei poilsio režimas. Lietuvos higienos normoje nurodoma, kad darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad kasdien dirbant prie vaizduoklio būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama darbo veikla ir sumažinamas darbo prie vaizduoklio krūvis.
Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip valandą. Nuovargiui ir įtampai mažinti per pertraukas ir pasibaigus darbui rekomenduojama atlikti specialius akių ir fizinius pratimus darbo vietoje ir (arba) poilsio patalpoje.
Per pertrauką rekomenduojama atlikti atpalaiduojamuosius pratimus akims, rankoms, kojoms, rankoms, kaklui, nugarai. Jie ne tik padeda atsikvėpti, bet ir pagerina „dirbančių“ raumenų, sausgyslių ir sąnarių kraujo apytaką.
