Klastingi požymiai, kuriuos priskiriame skubiam gyvenimo būdui
Iš pirmo žvilgsnio – nieko rimto. Šiek tiek maudžia pilvą, energijos stoka, kurią lengva nurašyti įtemptai darbo savaitei ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai prie šių simptomų prisideda naktį užeinantis, sunkiai paaiškinamas niežulys, verta suklusti.
Būtent tokia patirtimi pasidalijo moteris iš Vilniaus rajono, kuri kelias savaites manė, kad jos negalavimų priežastis – tiesiog stresas.
Parazitinės infekcijos retai prasideda ūmiai. Jų pradžia apgaulinga, o simptomai – universalūs. Nepaaiškinamas nuovargis, pilvo diskomfortas po valgio, dujų kaupimasis, svyruojantis apetitas ar net nedidelis svorio kritimas – visa tai lengva priskirti netinkamai mitybai ar įtemptam ritmui.
“Kai pacientė paminėjo naktinį niežulį, ypač išangės srityje, visos detalės susidėliojo į vieną paveikslą. Tai klasikinis spalinukių, arba enterobiozės, požymis, kurį daugelis žmonių dėl delikatumo ignoruoja ištisus mėnesius“, – paaiškino šeimos gydytoja.
Dirglumas, miego sutrikimai ir prasta nuotaika taip pat gali būti ne psichologinės būklės, o žarnyno problemų atspindys.
Nematomas priešas žarnyne: kaip parazitai veikia organizmą
Patekę į organizmą, parazitai prisitvirtina prie žarnyno sienelių ir pradeda konkuruoti su šeimininku dėl maistinių medžiagų. Kuo ilgiau tęsiasi infekcija, tuo labiau išsenka organizmo resursai.
Kirminai pasisavina geležį, baltymus, B grupės vitaminus ir kitus gyvybiškai svarbius elementus.
Dėl šios „vagystės“ organizmas pradeda jausti nuolatinį stygių – atsiranda nuovargis, silpnumas, gali išsivystyti mažakraujystė. Žarnynas į svetimkūnius reaguoja uždegimu, kuris pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu.
„Tenka konsultuoti moteris, kurios metų metus vartoja geležies preparatus ir vitaminų kompleksus, tačiau jų savijauta nepagerėja. Kartais atsakymas slypi ne maistinių medžiagų trūkume, o tame, kas jas „suvalgo“ vietoje organizmo“, – teigė medikė.
Esant gausiai invazijai, parazitai gali sutrikdyti normalią žarnyno veiklą, o itin retais atvejais – sukelti net žarnyno nepraeinamumą.
Grėsmė – arčiau nei manome: nuo sodo obuolio iki namų slenksčio
Užsikrėtimo kelias dažnai yra buitinis ir susijęs su kasdieniais įpročiais, kuriems ne visada skiriame pakankamai dėmesio. Neplautas obuolys iš močiutės sodo, rankos po pasivažinėjimo viešuoju transportu, nepakankama higiena prieš valgį – tai tiesiausias kelias parazitų kiaušinėliams patekti į burną.
Naminiai gyvūnai, kurie po pasivaikščiojimo lauke ant letenų parsineša įvairių mikroorganizmų, taip pat gali tapti infekcijos šaltiniu. Didžiausią riziką patiria vaikai, kurie aktyviai tyrinėja pasaulį liesdami įvairius paviršius, o vėliau kiša pirštus į burną.
„Šeimoje, kurioje vertinamas artumas, užtenka vieno užsikrėtusio asmens, kad infekcija išplistų. Bendri rankšluosčiai, patalynė, vonios kambario paviršiai – per kelias dienas ar savaitę parazitais gali užsikrėsti visi namiškiai“, – perspėjo gydytoja.
Gydymas ir prevencija: močiučių išmintis ir šiuolaikinė medicina
Nustačius parazitinę infekciją, gydymas dažniausiai yra paprastas ir trumpas – skiriamas kelių dienų antiparazitinių vaistų kursas.
Svarbiausia taisyklė: jei infekcija diagnozuojama vienam šeimos nariui, profilaktiškai gydytis rekomenduojama visiems kartu gyvenantiems asmenims. Priešingu atveju užsikrėtimo ratas gali niekada nenutrūkti.
Prevencija remiasi laiko patikrintomis higienos taisyklėmis, kurias mums primindavo dar senoliai. Šios paprastos, bet veiksmingos priemonės reikalauja tik nuoseklumo:
- Kruopštus rankų plovimas su muilu grįžus iš lauko ir prieš kiekvieną valgymą.
- Visų daržovių, vaisių ir uogų plovimas po tekančiu vandeniu.
- Tinkamas terminis mėsos ir žuvies apdorojimas.
- Trumpai nukirpti vaikų nagai, po kuriais kaupiasi nešvarumai.
- Asmeniniai rankšluosčiai kiekvienam šeimos nariui.
Jei dažnai jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, vargina pilvo pūtimas, o naktimis kamuoja niežulys, neignoruokite šių kūno siunčiamų signalų.
Vienas apsilankymas pas šeimos gydytoją ir paprastas tyrimas gali padėti rasti atsakymą į klausimą, kuris kankina ilgiau, nei turėtų.
