Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.
Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;
16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922).Prof. A. Becenbergeris (1851-1922 m.) – žymus vokiečių mokslininkas, etnografas, archeologas, kultūros istorikas, akademinės baltistikos pradininkas, didžiulį dėmesį skyręs Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos ir ypač Kuršių nerijos istorijos ir kalbos tyrimams. Su šiuo regionu jis susisaisto nuo 1880 m., kai tampa Kionigsbergo/Karaliaučiaus universiteto profesoriumi. Jo moksliniai darbai tapo svariu indėliu į lituanistinių papročių plėtotę Kionigsbergo universitete.
Prof. A. Becenbergeris yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Jis rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi. Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda aktualumo ir šių dienų mokslinėje aplinkoje.
Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Bezenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.
Prof. A. Becenbergerio darbai buvo svarbūs ir įvertinti jo gyvenimo laikotarpiu: 1907 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslo draugijos Garbės nariu, 1922 m. Lietuvos universitetas suteikė jam Garbės profesoriaus vardą.
A. Becenbergerio mokslinės intencijos Kuršių nerijoje, jo asmeninės ir profesinės sąsajos su Juodkrante neabejotinai suponuoja būtinybę čia įamžinti profesoriaus vardą. (Doc. dr. Silva Pocytė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo narė 2011 m.)
Reklama
Susiję straipsniai:
- Juodkrantėje įvyks 10-oji folkloro šventė – „Pūsk, vėjuži!“
- Kuršių nerijos tradicinė architektūra – netradicinio leidinio pristatymas Neringoje
- Įvyks renginiai, skirti Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti
- Juodkrantėje prasidėjo tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis „Baltic Voice 2014“
- Juodkrantėje vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“
- Chodkevičių rūmuose V.Levandausko knygos „Lietuvos mūro istorija“ pristatymas
- Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė
- Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios
- Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas
- Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai
- Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia?
- Kelionė į prūsiškąjį dailės paveldą
- „Agora“ kviečia kartu paminėti S.Šalkauskio gimtadienį
- Naujai atrastas ir pažintas Eustachijus Tiškevičius
- Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus pristatyti Julijos Daniliauskienės karpiniai
- Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
- Vokietijos etnomuzikologas S. Mikusas pristatys savo muziką (video)
- A. Baranausko poemą „Anykščių šilelis“ jau galima skaityti ir ispanų kalba
- Neringoje pristatatomas leidinys „Raganų kalno pasakos“
- Knygų mugėje ketvirtadienį bus pristatyta dr. Dainiaus Razausko naujausia knyga
- Klaipėdoje vyks A. Juozaičio knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas
- Kuršių nerijos metraštis „Nidos mokyklos kronikos“ bus pristatomas Berlyne
- V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai
- A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“
- Ambasadoje Stokholme pagerbtas lietuvių kilmės Nobelio premijos laimėtojas
- Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje
- Naujų lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo būdų beieškant (nuotraukos)
- Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis
- Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės
- Lietuvių mokslininkas – tarp galinčiųjų gauti šių metų Europos išradėjo titulą
Parašykite komentarą