Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas (0)

Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;

16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922).Prof. A. Becenbergeris (1851-1922 m.) –  žymus vokiečių mokslininkas, etnografas, archeologas, kultūros istorikas, akademinės baltistikos pradininkas, didžiulį dėmesį skyręs Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos ir ypač Kuršių nerijos istorijos ir kalbos tyrimams. Su šiuo regionu jis susisaisto nuo 1880 m., kai tampa Kionigsbergo/Karaliaučiaus universiteto profesoriumi. Jo moksliniai darbai tapo svariu indėliu į lituanistinių papročių plėtotę Kionigsbergo universitete.

Prof. A. Becenbergeris yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Jis rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi. Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda aktualumo ir šių dienų mokslinėje aplinkoje.

Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Bezenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Prof. A. Becenbergerio darbai buvo svarbūs ir įvertinti jo gyvenimo laikotarpiu: 1907 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslo draugijos Garbės nariu, 1922 m. Lietuvos universitetas suteikė jam Garbės profesoriaus vardą.

A. Becenbergerio mokslinės intencijos Kuršių nerijoje, jo asmeninės ir profesinės sąsajos su Juodkrante neabejotinai suponuoja būtinybę čia įamžinti profesoriaus vardą. (Doc. dr. Silva Pocytė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo narė 2011 m.)