Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.
Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;
16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922).Prof. A. Becenbergeris (1851-1922 m.) – žymus vokiečių mokslininkas, etnografas, archeologas, kultūros istorikas, akademinės baltistikos pradininkas, didžiulį dėmesį skyręs Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos ir ypač Kuršių nerijos istorijos ir kalbos tyrimams. Su šiuo regionu jis susisaisto nuo 1880 m., kai tampa Kionigsbergo/Karaliaučiaus universiteto profesoriumi. Jo moksliniai darbai tapo svariu indėliu į lituanistinių papročių plėtotę Kionigsbergo universitete.
Prof. A. Becenbergeris yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Jis rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi. Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda aktualumo ir šių dienų mokslinėje aplinkoje.
Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Bezenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.
Prof. A. Becenbergerio darbai buvo svarbūs ir įvertinti jo gyvenimo laikotarpiu: 1907 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslo draugijos Garbės nariu, 1922 m. Lietuvos universitetas suteikė jam Garbės profesoriaus vardą.
A. Becenbergerio mokslinės intencijos Kuršių nerijoje, jo asmeninės ir profesinės sąsajos su Juodkrante neabejotinai suponuoja būtinybę čia įamžinti profesoriaus vardą. (Doc. dr. Silva Pocytė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo narė 2011 m.)
Reklama
Susiję straipsniai:
- Juodkrantėje įvyks 10-oji folkloro šventė – „Pūsk, vėjuži!“
- Juodkrantėje prasidėjo tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis „Baltic Voice 2014“
- Juodkrantėje vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“
- Neringoje pristatatomas leidinys „Raganų kalno pasakos“
- Kuršių nerijos tradicinė architektūra – netradicinio leidinio pristatymas Neringoje
- Įvyks renginiai, skirti Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti
- Klaipėdoje vyks A. Juozaičio knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas
- Naujų lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo būdų beieškant (nuotraukos)
- Kuršių nerijos metraštis „Nidos mokyklos kronikos“ bus pristatomas Berlyne
- Kelionė į prūsiškąjį dailės paveldą
- Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė
- Žymiausi paveldosaugos profesionalai Vilniuje!
- Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai
- Chodkevičių rūmuose V.Levandausko knygos „Lietuvos mūro istorija“ pristatymas
- Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
- Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia?
- A. Baranausko poemą „Anykščių šilelis“ jau galima skaityti ir ispanų kalba
- Baltijos Asamblėjos mokslo premija įteikiama Lietuvos fizikui A.P.Piskarskui
- Knygų mugėje ketvirtadienį bus pristatyta dr. Dainiaus Razausko naujausia knyga
- Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus pristatyti Julijos Daniliauskienės karpiniai
- Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis
- Vokietijos etnomuzikologas S. Mikusas pristatys savo muziką (video)
- Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
- Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje
- Naujai atrastas ir pažintas Eustachijus Tiškevičius
- „Agora“ kviečia kartu paminėti S.Šalkauskio gimtadienį
- Ambasadoje Stokholme pagerbtas lietuvių kilmės Nobelio premijos laimėtojas
- V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai
- Lietuva turistus Tokijuje viliojo rožinėmis spalvomis
- A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“
Parašykite komentarą