Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;
16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922).
Prof. A. Becenbergeris (1851-1922 m.) – žymus vokiečių mokslininkas, etnografas, archeologas, kultūros istorikas, akademinės baltistikos pradininkas, didžiulį dėmesį skyręs Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos ir ypač Kuršių nerijos istorijos ir kalbos tyrimams.
Su šiuo regionu jis susisaisto nuo 1880 m., kai tampa Kionigsbergo/Karaliaučiaus universiteto profesoriumi. Jo moksliniai darbai tapo svariu indėliu į lituanistinių papročių plėtotę Kionigsbergo universitete.
Prof. A. Becenbergeris yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą.
Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų.
Jis rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi.
Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda aktualumo ir šių dienų mokslinėje aplinkoje.
Prof. A. Becenbergerio darbai buvo svarbūs ir įvertinti jo gyvenimo laikotarpiu: 1907 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslo draugijos Garbės nariu, 1922 m. Lietuvos universitetas suteikė jam Garbės profesoriaus vardą.
A. Becenbergerio mokslinės intencijos Kuršių nerijoje, jo asmeninės ir profesinės sąsajos su Juodkrante neabejotinai suponuoja būtinybę čia įamžinti profesoriaus vardą. (Doc. dr. Silva Pocytė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo narė 2011 m.)
Susiję straipsniai:
- Juodkrantėje įvyks 10-oji folkloro šventė – „Pūsk, vėjuži!“
- Įvyks renginiai, skirti Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti
- Juodkrantėje prasidėjo tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis „Baltic Voice 2014“
- Juodkrantėje vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“
- Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė
- Kelionė į prūsiškąjį dailės paveldą
- Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai
- Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
- Kuršių nerijos metraštis „Nidos mokyklos kronikos“ bus pristatomas Berlyne
- Naujai atrastas ir pažintas Eustachijus Tiškevičius
- Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia?
- Klaipėdoje vyks A. Juozaičio knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas
- Knygų mugėje ketvirtadienį bus pristatyta dr. Dainiaus Razausko naujausia knyga
- Neringoje pristatatomas leidinys „Raganų kalno pasakos“
- A. Baranausko poemą „Anykščių šilelis“ jau galima skaityti ir ispanų kalba
- Vokietijos etnomuzikologas S. Mikusas pristatys savo muziką (video)
- Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus pristatyti Julijos Daniliauskienės karpiniai
- Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
- Baltijos Asamblėjos mokslo premija įteikiama Lietuvos fizikui A.P.Piskarskui
- Ambasadoje Stokholme pagerbtas lietuvių kilmės Nobelio premijos laimėtojas
- Žymiausi paveldosaugos profesionalai Vilniuje!
- Lietuvių mokslininkas – tarp galinčiųjų gauti šių metų Europos išradėjo titulą
- Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis
- Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje
- A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“
- Naujų lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo būdų beieškant (nuotraukos)
- Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės
