M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai (49)

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Dažnas scenarijus diskusijose su Kremliaus šalininkais, populiariai vadinamais vata, būna toks:

  1. JAV ir NATO – visiškas blogis. Tiesiog a priori. Jei kyla klausimų, pereinama prie kito punkto.
  2. JAV ir NATO yra globalistai. Taip į vieną krūvą suplakami iliuminatai, bilderbergeriai, masonai, transnacionalinės korporacijos, įvairių krypčių liberalai, konkreti valstybė – JAV, tarptautinis suverenių valstybių gynybos blokas – NATO, gana dažnai ir konkreti tauta – žydai.
  3. Reikalingas daugiapolis pasaulis. Na, kas galėtų tam prieštarauti?
  4. O tam reikalinga stipri Rusija. Lyg be Rusijos daugiapolio pasaulio idėja žlugtų, nors yra Kinija, islamo pasaulis, Afrika, Lotynų Amerika, Indija. Nepaisant to, kad Rusija šiandien kelia kur kas akivaizdesnių grėsmių Lietuvai ir visam Vidurio Europos kraštui, nei mistifikuoti globalistai. Sugautas kalboje pašnekovas pereina prie kito punkto – verkšlenimo ir grūmojimo.
  5. Kaip jūs drįstate teigti, kad aš – prorusiškas? Neapsigaukite, tai – tik laikino atsitraukimo manevras. Po to bus taktinių nuolaidų, iš kurių seks išvados, galinčios nustebinti ir net sugluminti.
  6. Taip, Josifas Stalinas buvo baisus. Prisimenate Sovietų Sąjungą? Ten dažnai kalbėta apie pergalingą kelią į komunizmą, kuriame vis dar pasitaikantys smulkūs trūkumai. Taip, J. Stalinas žudė, trėmė, kankino, bet…
  7. Nuo komunistų pirmiausiai nukentėjo Rusija. Supraskime, Rusija tais laikais buvo viena, o komunistai – visai kas kita. Be to, J. Stalinas apskritai buvo gruzinas.
  8. Be to, J. Stalinas grąžino mums Vilnių. Juk yra, už ką dėkoti, tiesa? Šiame kontekste mažiau svarbu, kad, grąžinęs Vilnių, jis pasiėmė visą Lietuvą, o lietuvius žudė, trėmė ir kankino.
  9. Pagaliau, J. Stalinas sutriuškino fašizmą. Kuo čia dėtas itališkasis fašizmas, apskritai sunku suprasti, nes jį sutriuškino Vakarų sąjungininkai, bet, veikiausiai, galvoje turimas vokiškasis nacizmas. O kad komunizmas su savo atmainomis vien kiekybiškai išnaikino ir suluošino kur kas daugiau žmonių ir konkrečiai – lietuvių, nei fašizmas ir nacizmas kartu sudėjus, tai tiesiog užmirštama.
  10. J. Stalinas… Nebuvo toks jau blogas. Juk taip? Grąžino Vilnių, išvadavo mus ir visą žmoniją nuo fašizmo, gal buvo truputį per griežtas, bet juk reikėjo geležiniu kumščiu prispausti žmones prie laimės. Kad tai paneigia 6-ąjį punktą, kam tai rūpi? Nuo kada demagogams svarbus nuoseklumas?
  11. Vladimiras Putinas nėra J. Stalinas. Kas galėtų ginčytis? V. Putinui toli iki J. Stalino represijų masiškumo. V. Putinui tiesiog reikia geresnių santykių su Vakarais, kur galėtų eksportuoti Rusijos išteklius. O Vakarai nuo Eduaro Daladjė ir Nevilio Čemberleno laikų šiek tiek pasikeitė. Jie mažiau toleruoja radikalius režimus, todėl jiems tenka maskuotis po demokratijos kaukėmis.
  12. Jeigu V. Putinas ir blogas, reikia su juo elgtis taikiai. Kas paprieštaraus, jog taika – geriau už karą? Tik ar tai reiškia, kad, mums elgiantis taikiai, taip elgsis ir kita pusė? Vata į tai jau turi atsakymą.
  13. Jeigu mes elgsimės taikiai, tai ir V. Putinas elgsis taikiai. Išties? O kaip Gruzija ir Ukraina? Nepatikėsite, bet vata ir į tai jau turi atsakymą.
  14. Su Gruzija ir Ukraina Kremlius elgėsi taikiai, kol JAV ir NATO sukurstė jas prieš Rusiją. Supraskime, Gruzija ir Ukraina, pasirinkusios savarankišką ir vakarietišką kelią, pačios kaltos. Išprovokavo. Panašiai, kaip europiečių moterys be nikabų ir burkų provokuoja islamistų migrantus jas prievartauti. Kitaip tariant:
  15. JAV ir NATO – visiškas blogis. Ir toliau – viskas tas pats, nuo pradžių iki galo.

Skirtingų tikėjimų vata dar kartais prideda papildomų argumentų. Pavyzdžiui, krikščioniška vata grūmoja Vakarų pasaulio materializmui, hedonizmui ir šlovina tariamą Rusijos dvasingumą. Atstovaudama Rusijai ji būna labai politiška, bet, kalbai pasisukus link Lietuvos interesų ar tarptautinės teisės, tampa labai apolitiška ir net pasitelkia Jėzaus Kristaus pavyzdį, kuris buvęs aukščiau politikos. Pagoniška vata savo ruožtu prisimena Vakarų kryžiuočius, tarsi Rusijos valdžia gintų pagonybę.

Labiausiai glumina neovatnikai ir provatnikai. Dėl klasikinių vatnikų a la Jedinstvo – viskas aišku. Jie tokie buvo, tokie ir liko. Bet yra žmonių, dalyvavusių laisvės kovose – a la Rolandas Paulauskas ar Žilvinas Razminas. Kas juos pastūmėjo taip radikaliai pakeisti pozicijas? Antipatija valdžiai, sutapatintai su valstybe? Kita vertus yra žmonių, kurie patys pripažįsta Rusiją esant plėšikų šalimi, bet nuoširdžiai mano, kad su vatnikais reikia vienytis kovoje su Lietuvos politine sistema, o kartu galvoja, kad taikus santykis su plėšikų šalimi ją kaip nors nuramins.

Pasakyk, kas tavo draugas, aš pasakysiu, kas tu – byloja lietuvių liaudies patarlė. Išmokime atpažinti vatos argumentavimo būdus ir atsakyti į kiekvieną jų teiginį, skirdami tiesą nuo melo. Faktas, jog dalis tiesos dažnai grindžia melą. Nepasiduokim.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *