L. Kalėdienė. Kas išmetė „w“ iš lietuviškos abėcėlės? (116)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“

Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuviškomis raidėmis būtų visai nereikšmingas dalykas, knygnešiai (jų būta mažiausiai 2000!) keturis dešimtmečius (1864-1904) nebūtų rizikavę savo gyvybe dėl lietuviško rašto. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį, net neturintį atitikmenų pasaulio kontrabandos istorijoje. Druską, tabaką, spiritą, auksą, vergus, – daug ką gabeno kontrabandininkai, bet knygas…  Vien dėl to, kad jos parašytos ne rusiškąja graždanka, o lotyniško pagrindo raidėmis. Buvo ir tada saujelė suabejojusių lietuvių inteligentų, ar nevertėtų atsisakyti savosios abėcėlės (žr. kn.: Giedrius Subačius, „Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Audrius Poidėnas“. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011, 459 p.), bet  patriotiškais argumentais juos nutildė tokie autoritetai kaip vyskupas Motiejus Valančius (plačiau apie tą laikotarpį žr.: Vytautas Merkys, „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864-1904“, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 579 p. ir kt.).

Graždanka parašytų lietuviškų knygų buvo išleista tik 54, paprastai caro valdžios rūpesčiu. Kaip atsakas į spaudos draudimą 1883 m. Prūsijoje imtas leisti lietuviškas mėnraštis „Aušra“, 1889 m. –„Varpas“. „Varpe“ Vincas Kudirka apie 1890-uosius metus iš lietuviškos abėcėlės pašalino lenkiškos abėcėlės raidę w, nes buvo uždrausta spausdinti lietuviškus raštus būtent lenkiškąja abėcėle, o raidės v lenkiškoje abėcėlėje nėra. 1901 m. Jonas Jablonskis (pasirašęs Petro Kriaušaičio slapyvardžiu) išleido „Lietuviškos kalbos gramatiką“, kurioje pateikė visą 32 raidžių dabartinę lietuvių kalbos abėcėlę. Tuo pačiu kaip ir Kudirkos lietuviškos abėcėlės nutolinimo nuo lenkiškos tikslu iš čekų jis pasiskolino „paukščiuką“ ant raidžių: vietoj lenkiškų sz, cz ir rz, ṙ Jablonskis įsivedė š, č ir ž.   

Butkės ir Lebedės plinta kaip Sosnovskio barščiai

Konstitucinis Teismas, ne kartą svarstęs klausimą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase, yra pasisakęs, kad būtų netoleruotina neįvertinti tokio tipo taisyklių keitimo poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.

Pavyzdys, ką reiškia teisiškai suteikta galimybė keisti kalbą, galėtų būti prieš 14 metų (2003-06-26) pakeistos moterų pavardžių darymo taisyklės (žr. VLKK nutarimą Nr. N-2 (87). Moterims, norinčioms turėti tokią pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardę iš vyriškos pavardės leista daryti su galūne –ė be būdingų lietuviškų priesagų –aitė, -ytė, -utė, -ūtė, -ienė, pvz.:  Butkė (iš Butkaus), Lebedė (iš Lebedžio) ir kt. Koks tas procesas galingas, 2013 m. yra aprašiusi Rita Miliūnaitė savo knygoje „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“ (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 359 p.). Todėl, palyginus moteriškų pavardžių perdaros plitimą su invazinių augalų plitimu, visai galima tikėtis, kad, tenkinant neva lenkų tautinės mažumos pageidavimą, viskas gali baigtis masišku savanorišku pačių lietuvių savo pavardžių užrašymo keitimu „europiniu lygmeniu“, o tai jau neabejotinai paveiktų lietuvių kalbą. Juk sudarius sąlygas pagal pageidavimą keisti pavardės užrašymą kosmopolitiškesniu, atitinkančiu pasaulio piliečio savimonę būdu, ne tik emigravę, bet ir dar tebesantys Lietuvos piliečiais, nors gal ir svarstantys galimybę emigruoti, gali pulti keisti savo pavardes į lengviau užrašomas ir paprasčiau perskaitomas kitataučiams. Vėl gali pasipilti iš Prano Kriuko atsiradę Frank‘ai Kruk‘ai ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje. 

32+ 3 = 32?

Akivaizdu, kad lietuvių kalbos vartosenoje (žiniasklaidoje, mokslo veikaluose, grožinėje literatūroje) esama ir nelietuviškų rašmenų. Tačiau jie nepriklauso lietuvių kalbos rašybos sistemai. Apie tai ir kalbama „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos pastaboje po lietuviškos abėcėlės lentele: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės: Q q, W w dviguboji, X x, kiek rečiau – Ä ä, Ö ö, Ü ü […] Æ æ, Å å, Ø ø ir kt.“ Tokie žodžiai laikytini kitų kalbų citatomis, todėl gali išlaikyti ir tų kalbų rašybos ypatumus (žr. 1997 m. VLKK nutarimą Nr. 60).

Bet Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės yra valstybinės lietuvių kalbos faktai, jie rašomi asmens dokumentuose, patvirtinančiuose asmens ir valstybės teisinį ryšį (pilietybę), funkcionuoja administraciniuose dokumentuose ir registruose, todėl minėta gramatikos pastaba jiems netaikytina. Taigi ar trijų raidžių – w, q ir x – įsileidimas į Lietuvos Respublikos asmens dokumentus būtų lietuvių kalbos abėcėlės pakeitimas? Taip, nes oficialūs asmenvardžiai yra bendrinės kalbos sudedamoji dalis, tikriniai jos žodžiai. Jeigu tokių užrašymų būtų daug, jie darytų įtaką kalbos sistemai net ir tuo atveju, jeigu jų pačių nelaikytume sistemine kalbos dalimi. Taigi lingvistinis vertinimas yra įspėjamasis: toks rašybos taisyklių pakeitimas ilgainiui gali paveikti visą kalbos sistemą.

Beje, japonai dar XV a. rado išeitį: ten imtos vartoti dvi skiemeninės rašto sistemos – hiragana ir katakana, abi turinčios po 50 ženklų, bet besiskiriančios šriftu.  Katakana vartojama nejaponiškos ir nekiniškos kilmės žodžiams užrašyti. Tai – portugališkos, olandiškos, o dabar ypač angliškos kilmės žodžiai, kurių japonų kalboje vis gausėja. Katakana taip pat užrašomi užsienietiški vietovardžiai ir asmenvardžiai.

Vrublevskių ar Wróblewski‘ų biblioteka?

Toks klausimas gali kilti plintant pakitimams: Lietuvos piliečiai su nelietuviškai užrašytomis pavardėmis turės bendrauti, jų pavardes gali tekti užrašyti iš klausos – kaip tada rašytume: Vrublevskis ar Wróblewski, Benkauskas ar Bieńkowski, Česlovas  ar Czesław? Ranka rašytume retai, dažniau tektų rinkti klaviatūra – kiek tada būtų raidžių, kada kurią raidę vartoti? Vadinasi, net sąlygiškai prilyginus visas giminiškas raides su diakritiniais ženklais toms pačioms raidėms be diakritinių ženklų, gali kilti problemų dėl sutampančių raidžių (pvz., s ir š; z ir ž; c ir č), nes fonologiškai jos netapačios, arba dėl raidžių kiekio (pvz., š ir sz, sh, sch; č ir cz, ch, tsch, tj) ar skirtingo žymėjimo (ch ir kh, hh, j). O kaip tada registrai, bankai?   

Turbūt čia ir glūdi atsakymas, kodėl pačioje Lenkijoje, kurioje tautinių mažumų atstovams nuo 2005 metų numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis, tai daroma tik ne lenkų abėcėlės raides ar raides su lenkų kalboje nesančiais diakritiniais ženklais įrašant į asmens dokumentą (žr. „Ustawa o mniejszościach narodowych i etnicznych oraz o języku regionalnym“), bet neperkeliant jų į elektroninį valstybės duomenų registrą. Štai kodėl taip parašyti asmenvardžiai viešojoje erdvėje nefunkcionuoja. Toks parašymas teisiškai prilygsta siūlymui asmenvardžius originalia jų rašyba rašyti kitame puslapyje pase ar specialioje eilutėje tapatybės kortelėje.

Kaip oficialiuose dokumentuose rašomi nepagrindinės tautos asmenvardžiai kitose šalyse?

Kai kuriose valstybėse – Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, – tik tais atvejais, kai jų piliečiams dokumentai išrašomi remiantis kitos valstybės išduotais dokumentais (pilietybės įgijimo, vedybų, vaiko gimimo ir pan.), asmenvardžiai rašomi nieko arba beveik nieko nekeičiant, bet dažniausiai atsisakant diakritinių ženklų. Yra valstybių, kuriose remiamasi tik savo abėcėle, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje. O Danijos Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, perrašant raides su danų kalboje nevartojamais diakritiniais ženklais ar nelotyniško pagrindo abėcėlės raides, asmuo pats pasirenka, kuriomis danų abėcėlės raidėmis asmenvardžiai būtų užrašyti panašiausiai.

Ar kitose valstybėse leidžiama piliečiams keisti asmenvardžius?

Paprastai jau esami valstybės piliečiai gali pageidauti keisti asmenvardžius asmens dokumentuose dviem atvejais: 1) norėdami atstatyti buvusias formas, kurios galėjo būti pakeistos dėl politinių ar kitų aplinkybių; 2) siekdami, kad būtų įrašytos autentiškos jų kalboje, tapusioje tautinės mažumos kalba, vartojamos formos.

Austrijoje ir Vokietijoje valstybė tarpininkauja grąžinant pakeistas pavardžių lytis. Prancūzijoje galima pasikeisti pavardę, bet tik tuomet, kai asmuo nori suprancūzinti savo pavardę, o ne atvirkščiai. Suomijoje keisti asmenvardį galima tik tais atvejais, kai norima dar labiau priartinti užrašymą prie tarimo. Italijoje nėra galimybės pakeisti fašistiniu laikotarpiu suitalintas tautinių mažumų pavardes.

Dar 2013 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė yra priminusi, kad kalba neturi tapti jokių politinių derybų objektu. Tačiau jeigu vis dėlto Lietuvoje būtų sudaryta galimybė to pageidaujantiems dabartiniams Lietuvos piliečiams sulenkinti savo pavardes, tai būtų precedento neturintis atvejis: istoriškai kelis šimtmečius trukęs lietuvių pavardžių lenkinimo procesas būtų baigtas XXI amžiuje, pavyzdžiui: GulbinasGulbinovičGulbinowicz; DaugėlaDovgialoDowgiało ir pan.

Autorė yra profesorė, habilituota filologijos mokslų daktarė

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

116 komentarų

  1. Taigi laikykimės principo, kad dėl kalbos jokių politinių derybų, nuolaidų negali būti su niekuo, netgi ir su tomis pilietėmis moterimis, kurios ištekėdamos prisiėmė nelietuvišką vyro pavardę. Visi siūlomi įstatymų pakeitimai atmestini ir siunčiami į archyvus dūlėti.

  2. Vilnietis:

    Ačiū Gerbiamai Profesorei už nuostabų straipsnį!!!

  3. Kiemsargis:

    Teismas pirmą kartą įpareigojo „q“ pavardėje įrašyti pagrindiniame paso puslapyje

  4. Žemyna:

    Radijo praneštos žinios apie NEPROFESIONALŲ teismo sprendimą įpareigoti mūsų tarnybas pirmame lape rašyti pavardę prancūziškai įkvėpta, nuoširdžiai dėkoju profesorei už tokį išsamų reikalo esmės išdėstymą!
    Turėtume aktyviau kovoti tarptautinėse institucijose už negausios tautos, kalbančios antra pagal senumą iš išlikusių pasaulio kalbų, teisę išlikti, nebūti sutryptiems mus vis aktyviau užplūsiančių kitataučių, o čia atvykus nesielgti, kaip drambliai indaujoje, elgtis, kaip dera kultūringos tautos atstovui! Ir paraginti UNESCO pateisinti savo buvimą, kad mes su latviais jaustume REALIĄ jos globą ir rūpestį.
    Siūlyčiau profesorei papildyti savo straipsnį ir politikų paprastai „užmirštamu” pabrėžti, bet tarptautinėje teisėje galiojančiu (todėl ir mus įpareigojančiu!) sprendimu NEPRIPAŽINTI okupacinių režimų vietos gyventojams pakeistų pavardžių, tautybių, nuosavybių, tikybos. T.y., jei asmens (šeimos) pavardė, tautybė, nuosavybė buvo pakeista valdant šalį (ar jos dalį) okupantui, arba jei nuosavybė „pakeitė savo savininką”, tai nelaikoma teisėtu aktu, ir to meto tai įteisinantys dokumentai teisiškai NEGALIOJA.
    Ir dar „maloni smulkmena” iš Lenkijos įstatymų kitataučių tema – prie šiaurės rytų sienų išimtis padaryta tik lietuviams, o nei baltarusiai, nei ukrainiečiai jokia išimtimi nesinaudoja, jie nutautinami dar nuožmiau, negu Palenkės lietuviai! Iš kone milijono lietuvių, „nurėžtų” nuo Lietuvos po paskutinio karo, Lenkijoje liko vos 5000 dar nenutautintų…

  5. Su W mūsų kalba bus tik gražesnė ir įdomesnė. Nereikia čia, kaip kokiems kompleksuotiems menininkams, kurie moka kiekvieną dieną, tik čyruoti savo smuikele, ir pūsti dūdą, kad mums tai kenkia.

  6. tikras lietuvis:

    Puikus straipsnis. Pagarba.

  7. pagarba:

    profesorei Laimai, garbingai ginančiai KALBĄ. O kur kiti pasižymėję kalbininkai?

  8. Kalbininkas Kirkilow iš Ėlėrtė studijos.Goglinam ir skaitom čia::

    G. Kirkilas: negalėdamos pavardės rašyti nelietuviškai, moterys netgi atsisako Lietuvos pilietybės

  9. GRAŽINA:

    Šaunuolė, miela bičiule.Puikus str., kaip Tau ir būdinga.Tu su mano mylimu ir labai gerbiamu VADOVU prof.Girdeniu visada buvai mūsų kelrodė…AČIŪ 🙂

  10. Tvankstas:

    Skaitytojų dėmesiui noriu pasakyti, kad prieš keletą dienų Dietrich Mateschitz ( Red Bull savininkas milijardierius, Formulė-1 Red Bull komandos savininkas, futbolo klubų Red Bull Salzburg ir RB Leipzig savininkas), užsiimantis ir žiniasklaida, pradėjo politiškai n e k o r e k t i š k o s žiniasklaidos projektą vokiškai www addendum org, lyg Breitbart Austrijoje, kur yra jau 15 straipsnių apie pabėgėlius, verta pasiskaityti.

  11. Nu jo:

    Dėl pavardžiu, tai man labai patiko vieno vyriškio įžvalga: “Kai išteki už karaliaus, kas tuomet tampi? Karalienè. O kai už durniaus? Durnė.” Manau labai iškalbinga. ”Ir kodėl lietuvės nori vadintis latviškomis pavardėmis?” stebėjos “didysis lietuvis” Jurijus Smoriginas. Tai irgi daug ka pasako…

  12. Vidmantas Kšivickas:

    Ponia Laima, kaip reiktų tarti kai kuriuos raidžių junginius lietuviškame tekste, kai tie patys junginiai skirtintose kalbose tariami nevienodai? Problema ne atskirose raidėse.

  13. Vilnietis:

    Dėmesio! Siūlau nereaguoti į trolio “Šiaipp’o” rašomas nesąmones dėl straipsnio autorės neva padarytų klaidų stengiantis sumenkinti autorės kompetenciją. “Šiaipp’o” nurodytų klaidų nėra! Tai primityvi provokacija: “…Tam reikalui Kudirka parengė ir 1890 m. išleido rašybos taisyklių rinkinį “Statrašos ramsčiai”, kuris buvo išsiuntinėtas bendradarbiams. Daug jame pateiktų siūlymų prigijo ir vartojama iki šiol, pavyzdžiui, reikalavimas ł, w, ů, cz, sz keisti l, v, uo, č, š…”. Tai iš kur, troli “Šiaipp’ai”, ištraukei, kad V.Kudirka įvedė W raidę, kai buvo atvirkščiai?! Gal patį reikėtų paduoti į teismą už sąmoningą neteisingų žinių skleidimą?!

  14. Šiaipp:

    Kaip jau sakiau, reikia skaityti ne abejotinos vertės interpretatorius, o pirmapradžius šaltinius. Štai paraidinė citata iš „Statrašos ramsčių“: „Statrašos ramsčiai (vart. V. ir U.) §1. Del lietuviškų žodžių: a, ą, b, c, č (viet. cz), d, e, ė, ę, g, i, į, y, j, k, l, m, n, o, p, r, s, š (v. sz) t, u, ų, v, z, ž; del svetimų žodžių ir dijalektų: f, h, ch, ł, q, w, x. §2…“ Taigi, gerbiamasai, tai Kudirkos (beje, ir Jablonskio) žodis, o visus jūsų cituojamo autoriaus ir nuostabiosios autorės politizuotus išvedžiojimus susikiškite į gerą vietą. Ir didžiausia problema visiškai ne tai, kad kai kurie veikėjai nusirašo į lankas. Didžiausia tai, kad tokia nekompetencija kompromituojamas iš tiesų būtinas ir reikalingas tautinis darbas. Nemanykite, kad tautinio darbo priešai neskaito ir nepasidomi tikraisiais šaltiniais. Nuostabiosios autorės tekste ir daugiau esama tokių netikslumų.

    • Šiaipp:

      Ui, apsirikau: originale parašyta „Statrašos ramščiai“ – tai, beje, irgi visuotinio šaltinių klastojimo rezultatas. Tikrasis pavadinimas reikia rašyti „… ramščiai“, o ne „… ramsčiai“.

      • tikras lietuvis:

        Nežiūrėk šaltinių raštijos formavimosi laike – žiūrėk po to.

        • Šiaipp:

          Galima ir po to. Štai jums dar viena Kudirkos citata iš laiško redaktoriams beverčiant „Vilių Telį“(1898): „3) Svetimus vardus, geriau sakant, pravardes ypatų rašiau teip, kaip rašoma ORIGINALE, tik prie galo pridėdamas apostrofą su pabaiga linkio. Geografiškus vardus, turinčius, teip sakant, kosmopolitišką vertybę, rašiau be apostrofų, pabaigas pridėdamas tiesiog, tarytum tai būtų jau pasisavinti žodžiai.“ Po metų Kudirka mirė. Taigi, rašyti apie Kudirką, kad jis kada nors išsižadėjo W yra visiška nesąmonė ir šaltinių neišmanymas.

        • Šiaipp:

          Na, pažvelgti kritišku žvilgsniu į raštijos formavimosi epochą visada neblogai. Ypač palyginti su dabartimi. O kaip nuostabu, kai atrandi, kad mūsų pirmtakų nustatyti dalykai iš esmės nepakitę iki dabar. Tai juk kalba apie jų begalinę įžvalgą ir minties gylį. Kudirkos nustatytas W santykis su mūsų raidynu nepakito per visą XX amžių ir iš esmės žodis žodin yra pakartotas šiuolaikinėse XXI amžiaus gramatikose. Ar tai nekalba apie Kudirkos didybę ir nuostabiosios autorės menkumą, kuri savo niekuo nepagrįstais išvedžiojimais siekia tai paneigti?

          • Vilnietis:

            Nesusišnekame… Kaip sakoma, aš – apie miltus, o tu – apie tiltus… Tavo pateiktoje citatoje kalbama aplamai apie svetimus žodžius ir dialektus (!), o ne apie lietuvių kalbos raidyną, kuriame Kudirka siūlė nenaudoti raidžių ł, w, ů, cz, sz. Jauti skirtumą?! Kalba eina apie LIETUVIŲ KALBOS RAIDYNĄ, o ne apie raides X, W, Q užsienio firmų pavadinimuose kaip “Maxima”, “Swedbank”, “Western Union” ir t.t. Visa erzelynė ir prasidėjo dėl to, kad kai kurie mūsų valdžiažmogiai nori “prastumti” į LIETUVIŲ KALBOS RAIDYNĄ raides X, W, Q, t.y., keisti LIETUVIŲ KALBOS RAIDYNĄ!!! Ar supratai, apie ką eina kalba?! Jei prastai moki lietuviškai, tai gal pasitobulink kokiuose nors lietuvių kalbos kursuose? Nes dabar keli erzelynę visiškai ne į temą!

            • Vilnietis:

              P.S. Kalbininkas A.Smetona stebisi, kodėl gi negalime įsivesti X, W ir Q, jei turime tokas nelietuviškas raides kaip H, F ir Ch… Gal todėl, kad garsų H, F ir Ch negalime pakeisti kitomis raidėmis, o X galime pakeisti “ks”, W – “v”, Q – “ku”. Ar ne taip? O jei tos trys raidės vis dėlto taip jau reikalingos, tai įsiveskim jas! Bet ar jos tikrai reikalingos? Kam vežimui penktas ratas, jei jis ir su keturiais gerai važiuoja?

            • Šiaipp:

              Pasiduodu. Žiūrime į knygą, o matome špygą. Nebežinau jau kaip beįrodyti, kad nuostabioji autorė rašo niekus. Atrodo, aiškiau nė nebūna. Kudirka rašo, lietuvių kalbos raidyną sudaro raidės saviems žodžiams ir svetimžodžiams. Jokio W atsisakymo ir pasmerkimo nėra, tik nustatoma W vieta. Lygiai tą patį pakartoja „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“. Didžiausia problema, mano galva, yra skaitytojų bukumas. Daugiau diskutuoti nėra apie ką.

              • Vilnietis:

                Teisingai. Su tokiais troliais kaip pats kokios gali būti diskusijos?… Kudirka, kvaily tu nelaimingas, juk nieko nesmerkia, o tik siūlo nenaudoti lietuviškame raidyne raidžių ł, w, ů, cz, sz, o vietoj jų naudoti l, v, uo, č, š. Kas čia neaišku?! Na, trolis ir Afrikoje yra trolis. “Babkes” juk reikia atidirbti. Taip?

  15. kalems teske per snuki:

    slapiu skuduru 🙂

  16. Alantas:

    Teisingai ir aiškiai, bet, deja, galimai Seime gali įvykti taip, kaip užrašė lenkų provokatoriai plakate Lenkijos stadione per rungtynes su Lietuvos komanda

  17. Kalbos išdavikų sąrašas::

    Gabrielius Landsbergis, Mykolas Majauskas, Emanuelis Zingeris, Mantas Adomėnas, Monika Navickienė, Julius Sabatauskas, Dovilė Šakalienė, Rasa Juknevičienė, Edmundas Pupinis, Ingrida Šimonytė, Andrius Kubilius, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas, Gintaras Vaičekauskas, Antanas Matulas, Juozas Olekas, Tadas Langaitis, Mindaugas Bastys, Gediminas Kirkilas, Gintarė Skaistė, Dainius Kreivys, Sergejus Jovaiša, Simonas Gentvilas, Jonas Varkalys, Algirdas Butkevičius, Žygimantas Pavilionis, Vitalijus Gailius, Linas Balsys, Aušra Maldeikienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas, Jonas Liesys, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Raminta Popovienė, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Kęstutis Masiulis, Valentinas Bukauskas, Kazys Starkevičius, Irena Degutienė, Saulius Skvernelis, Virginijus Sinkevičius, Dainius Gaižauskas, Stasys Jakeliūnas, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas, Guoda Burokienė, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus, Virginija Vingrienė, Valerijus Simulik, Robertas Šarknickas, Vida Ačienė, Tomas Tomilinas, Raimundas Martinėlis, Gediminas Vasiliauskas, Rūta Miliūtė, Justas Džiugelis, Bronislovas Matelis, Arvydas Nekrošius, Kęstutis Smirnovas, Aurelijus Veryga, Bronius Markauskas

  18. Vilnietis:

    P.S. Atleiskite, gerbiamieji, pasikartosiu. Ir vis dėlto niekaip nesuvokiu, kam mums tos raidės X, Q, W… Juk puikiai galime apsieiti ir su turimomis, pvz., “xerox” – “kseroksas”; “quarto” – “kuarto”; “Windsor” – “Vindzoras”. Kam, vaizdžiai tariant, mėginame pasiekti kairę ausį dešine ranka? Ar ne paprasčiau kairę ausį pasiekti kaire ranka? Mes, matyt, norime anot V.Čerčilio būti kaip tie bolševikai, kurie susikurdavo sau problemų, kad paskui pergalingai jas įveikti (?!)… Būtų juokinga, jei nebūtų graudu… 😭

  19. Žemyna:

    Manau, jog tas, kas išmetė W, buvo suvalkietis (arba iš Gabrovo kilęs) – iš taupumo tai padarė. Kam švaistyti tiek rašalo kartojant tą patį vingį, jei galima trumpiau ir greičiau parašyti? Už tai dabar visa tautau sutaupome daugybę rašalo, popieriaus ir laiko.
    O štai anglai – nepateisinami švaistūnai. Parašo 20 raidžių, iš kurių vos 3 garsus ištaria. Jaunoji karta ne taip seniai ėmė maištauti – rašykime ir mes, kaip lietuviai. Bet senoji, labiau patyrusi kalbininkų karta atsilaikė. Maža to – net ir imigrantams ir kitiems kitataučiams savomis raidėmis pagal savo taisykles jų pavardes rašo! Tai gal visgi turi tam pagrindą?
    O tie, kas manote, kad neteisūs buvo
    ir anas lietuvis, išmetęs W,
    ir anglai, neišmetę W bei visų netariamų, „atliekamų” raidžių, –
    raskite kaltuosius ir į Tautų tribunolą juos!
    Na, tikrai, argi tauta savo valstybėje turi teisę savaip rašyti, savąja kalba kalbėti?

  20. Valdas Banaitis:

    Mea culpa, mea maxima culpa…
    Buvau gal pirmas, savo straipsnį “Kol tu ne žmona, tol tu ne žmogus” pasirašydanas Valda Banaite…
    Nesupratau ką dariau nors su Sosnovskio barščiais kovojau kaip tikras žaliasis, kasmet puskllometryje Vilnios kranto iškirsdamas visus tuos įsibrovėlius diversantus.
    Lietuvių kalba – kam ji rūpi? Fonetikos nereikia nei pradinėse klasėse (ypač kitakalbėse mokyklose, kur mokosi per 20 000 vaikų), nei edukologijos universitetui. Bendrinėje kalboje svarbu tik raštas, tarimas – kaip Kinijoje, net vaikų skaitiniuose nežymimas (o Rusijoje jau 20 metų pirmokams “Kniga dlia čtienija vv piervom klassie” visi 200 psl sukirčiuoti. Grnaveckas 1984 surnko apie pusantro tū9kstančio žoldžių, kurie bendrinėje kalboje turi būti tariami kitaip, negu bendrinėje, o dabartinio kanceliarzmo laikais svarbu tik tai “čto napisano pierom”, o tarimo ženklų net anglų kalbai mokytis neduodame. Angliškakame rašte tik 26 raidės, o kalboje – 67 garsai (lietuviškai attitinkamai 33 ir 101). Akloji dėmė lituanistams ir kitakalbiukams lenkiškose ir rusiškose mokyklose, kurioms lituanistai jau 8 metai neberuošiami.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *