Seimo nariams teikiu įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlau naikinti Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su partnerystės institutu.
Prie šio siūlymo kviečiu prisijungti visus Seimo narius, nepaisant partiškumo ar pažiūrų – siūlau kartu registruoti įstatymo pakeitimo projektą Seime ateinantį trečiadienį. Siūlomas pataisas siunčiu visiems Seimo nariams pasirašymui.
Pasiūlymo logika gana paprasta: ne Konstitucinis Teismas, o Seimas leidžia įstatymus, todėl ne Konstitucinis Teismas, o Seimas turi nuspręsti, kaip sureguliuoti šeimos, partnerių ar artimų asmenų visuomeninius santykius.
Konstitucinis Teismas praeitą savaitę priėmė kai kurių komentatorių vadinamąjį „istorinį“ sprendimą. Konstitucinis teismas negaliojančias, bet Seimo priimtas Civilinio kodekso partnerystės instituto normas pripažino įsigaliojusiomis. Be to, pakeitė ir patį partnerystės institutą: pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai tuos partnerystės straipsnius, kurie partneriais laikė išimtinai vyrą ir moterį.
Priminsiu, kad Seimas, priimdamas Civilinį kodeksą dar 2000 metais, numatė partnerystės institutą – bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos tarp vyro ir moters. Šios kodekso normos turėjo įsigalioti tik tuomet, kai Seimas priims Partnerystės įstatymą. Tai numatė Civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymas.
Kaip žinia, Seimas iki šiol nepriėmė Partnerystės įstatymo, o pradėjo svarstyti du kitus alternatyvius projektus – Artimo ryšio ir Civilinės sąjungos įstatymo projektus. Projektai gana skirtingi. Vienas jų – Artimo ryšio projektas – siūlo spręsti kartu gyvenančių asmenų turtinius ir kitus organizacinius klausimus, tačiau šių asmenų santykių neprilygina „šeimos“ teisiniams santykiams.
Kitas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas – siūlo kartu gyvenančių asmenų santykius neįregistravus santuokos prilyginti šeimos teisiniams santykiams su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Seimas kol kas galutinai neapsisprendė dėl nei vieno iš šių projektų: abu projektai yra praėję Seime pirmąją įstatymų svarstymo stadiją – pateikimą. Civilinės Sąjungos projektas dar ir antrąją įstatymo priėmimo stadiją – svarstymą, belikusi tik paskutinioji: priėmimas arba atmetimas.
Labiau nei akivaizdu, kad Seimas partnerystės institutą ketina keisti arba civilinės sąjungos įstatymo projektu, arba artimojo ryšio institutu, kurių kiekvienas sukurtų itin skirtingas teisines pasekmes.
Konstitucinis teismas praeitos savaitės sprendimu, kuriuo:
• pripažino įsigaliojusiomis civilinio kodekso partnerystės instituto normas, kurių taikymą Seimas atidėjo iki atitinkamo įstatymo priėmimo;
• pakeitė partnerystės instituto taikymą asmenims – nusprendė, kad taikymas tik tarp vyro ir moters prieštarauja Konstitucijai, todėl partnerystė yra neutrali lyčiai;
• įpareigojo nacionalinius teismus registruoti partnerystes, jei dėl jos registracijos į teismą kreipiasi partneriai;
• ignoravo jam Konstitucijoje suteiktus ribotus įgaliojimus (spręsti, ar įstatymai bei kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai).
Pripažindamas įsigaliojusiomis partnerystės instituto normas, kartu praplėsdamas šio instituto reguliavimo taikymą asmenims, Konstitucinis teismas iš esmės prisiėmė įstatymų leidėjo funkciją. Konstitucinis teismas neatsižvelgė į tai, kad Seimas šiuo metu svarsto minėtus santykius reguliuoti kitais institutais. Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas yra įtrauktas į šio pavasario Seimo sesijos darbų programą ir bus svarstomas gegužę. Šį pavasarį taip pat ketinama svarstyti ir Artimojo ryšio instituto normas.
Nors Konstitucinis teismas pagrįstai kelia klausimą dėl itin ilgą laiką trunkančio Seimo neveikimo (įstatymo nepriėmimo ir, mano įsitikinimu, toks neveikimas yra gėdingas), tačiau ne Konstitucinis teismas, o tik Seimas priima įstatymus ir turi teisę sureguliuoti neapibrėžto rato asmenų teises ir pareigas.
Kokį reguliavimą pasirinkti ir kaip apsaugoti/užtikrinti neapibrėžto rato asmenų teises tegali nuspręsti tik Seimas.
Konstitucinio teismo pavedimas teismams registruoti partnerystes kelia ypač daug klausimų: nesant įstatyminio reguliavimo skirtingi teismai spręs skirtingai. Teismas Klaipėdoje nuspręs vienaip, Plungėje ar Vilniuje – kitaip, Šiauliuose dar trečiaip. Juk įstatymo nėra: nenustatytos registracijos sąlygos, asmenų pateiktini įrodymai ir pan.
Šiuo siūlymu kviečiu Seimą pripažinti negaliojančiomis tas Civilinio kodekso normas, kurias savo sprendime nurodo Konstitucinis teismas, o taip pat visą civilinio kodekso partnerystės skyrių.
Konstitucinio teismo prisiimtą legislatyvinę funkciją linkiu pasilikti Seimui – taip vienareikšmiškai nurodo Konstitucija.
Kartu skatinu nedelsiant imtis Seime svarstyti abu minėtus šiuos visuomeninius santykius ketinančius sureguliuoti teisės aktus ir apsisprendus – vieną jų priimti.
Matomai 9 konstitucinio teismo teisėjai, pasijuto pakilę virš Lietuvos respublikos teisinių normų jie sau,galimai, prisiskyrė ir dalį seimo .įstatymo leidėjo funkcijų.Matomai jie galimai, nežino ,kad įstatymus svarsto ir tvirtina seimas,nejaugi 9 piliečiai gali pakeisti 141 įstatymų priėmėją?
Pasak teisininko (jiedu su draugu abu teisininkai) jie susitvarkė savo bendrą gyvenimą pagal ESAMUS įstatymus, ir teigia, jog jau esami įstatymai yra PAKANKAMI, juose viskas numatyta, visi gyvenimo atvejai. Tad triukšmą kelia, dėl ATSKIRO įstatymo kovoja nebent sau šlovės, ar kažko kito trokštantys…
Ne, jie dalyvauja pasauliniame komunosatanistinį perversmą. Įneša savo nedidelį indėlį. Už pinigus, žinoma.
Šiaip Vęgęlęs nemėgstu bet šiuo klausimu pritariu
O dėl ko nemėgsti, jei ne paslaptis ?
Nepaslaptis, nes antivakseris ir dažnai prorusiškas
O kuo tau nusidėjo antivakseriai ? Juk jau visi pripažino, kad kovido skiepai užkrečiamumo nesumažino, o padidino.
Pripažino??? Na gal tik plokščiažemiai ir chemtreilininkai, kuriuos puola masonai ir sorosas su geicu
Na tai ačiū Dievui, kad yra tie antivakseriai, tai visus, kurie nenori galvoti taip, kaip mes norim, turim kuo išvadinti, nesirūpindami argumentais.
Seimo narys Vėgėlė susijungė į vieną frakciją su Tomaševskio partijos atstovais.Neradau nei vieno Vėgėlės pasisakymo apie valstybinės lietuvių kalbos statuso gynimą .
Taip, tai nelabai malonu, bet nė viena iš esamų frakcijų neatrodo gerai. Gal vertėjo jungtis prie Krikščionių-demokratų su Maldeikiu, Pavilioniu ir Šimonyte ? Prie Skvernelio sambūrio su Kukuraičiu ir Butkevičium? Prie komunistų su Oleku ir Sysu ? Prie liberalų su Čmil ? Ar mišrios grupės su Šeršniovu ir Fiodorovu ? Gal su Žemaitaičio frakcija ? Nors iš visų partijų, atrodo, būtų galima surinkti padorių žmonių frakciją.
Tai gal reikėjo palaikyti NS atstovo Vytauto Sinicos iniciatyvas ( pav. dėl Tautinių mažumų įstatymo pakeitimų atmetimo). Šiuo klausimu Vėgėlės pozicijos nepavyko sužinoti, nors tuos paketimus teikė jo frakcijos atstovai, iš Tomaševskio partijos.
Taigi, tautiškai nesusipratęs arba korumpuotas. Arba bailus. Bet tokie leidiniai kaip alkas, užuot perspausdinęs valdišką ar sorosinę propagandą, galėtų apklausti Seimo narį, kad tautai būtų aiškiau su kuo turim reikalą.
Vargu, ar Seimui pripažinus negaliojančiomis tas Civilinio kodekso normas, kurias savo sprendime nurodo Konstitucinis teismas, o taip pat visą civilinio kodekso partnerystės skyrių, bus kas nors pasiekta. Teismai vadovaudamiesi KT sprendimo įpareigojimais ir nustatymais bei EŽTT praktika nuspręs registruoti partnerystes ir tiek.
Norint sustabdyti partnerysčių registravimą telieka nedelsiant kreiptis į STT dėl galimo KT kurupcinio piktnaudžiavimo teisėmis ir galiomis ikiteisminio tyrimo BK 228 str. pagrindu, prašant sustabdyti KT priimto sprendimo galiojimą.
Prof. dr. Vytautas Radžvilas. KT: nuo pokalbių su dvasiomis prie atviros diktatūros
– pozicija.org/prof-dr-vytautas-radzvilas-kt-nuo-pokalbiu-su-dvasiomis-prie-atviros-diktaturos/
,,Šiomis kritinėmis dienomis, kai tikinčiųjų akys su nerimu ir viltimi krypsta į Romą, kiekvieno sielų ganytojo iškilminga pareiga tampa kalbėti aiškiai, vadovaujantis ne baime ar palankumu, o Evangelijos šviesa ir ištikimybe Kristaus Nuotakai.
Sunkia širdimi turiu kalbėti apie nerimą keliančias aplinkybes, susijusias su kardinolu Kevinu Farrellu. Jo ilgalaikiai ryšiai su Kristaus legionieriais – kongregacija, kurios įkūrėjas buvo kaltas dėl sunkių nusikaltimų ir piktnaudžiavimo – jau kelia didelį susirūpinimą. Kardinolo Farrello administracinis vaidmuo toje bendruomenėje tais metais, ypač finansų srityje, kelia klausimų, kurie niekada nebuvo pakankamai viešai išaiškinti.
Dar labiau nerimą kelia jo glaudus ryšys su buvusiu kardinolu Theodore’u McCarricku. Gerai žinoma, kad kardinolas Farrellas ne tik pažinojo McCarricką, bet ir buvo jo pasirinktas kaip patikimas bendradarbis. Tikintieji negali ignoruoti šio ryšio rimtumo, ypač atsižvelgiant į nusikalstamą ir moralinį nuosmukį, kuris dabar atskleistas McCarricko byloje. Piktnaudžiavimo aukos ir iš tiesų visi katalikai, siekiantys skaidrumo ir teisingumo, pagrįstai klausia, kaip toks aljansas galėjo taip ilgai likti neginčijamas.
Nuo 2019 m. kardinolas Farrellas eina Šventosios Romos bažnyčios kamerlengo pareigas – tai vaidmuo, turintis didelę įtaką Bažnyčios valdymui sede vacante metu ir ruošiantis konklavai. Eidamas šias pareigas kardinolas Farrellas turi prieigą prie informacijos ir įtakos, kurią turi nedaugelis kitų. Jei, kaip daugelis baiminasi, jis žino apie McCarricko bendrininkus ir pagalbininkus, tai bet kokį jo vaidmenį konklavoje – spaudimą, įtikinėjimą ar tylėjimą – gaubia tamsus šešėlis.
Precedentą turim. 2013 m. Edinburgo kardinolas Keithas O’Brienas, pripažindamas savo nevertumą, savanoriškai pasitraukė iš konklavos, kurioje buvo išrinktas popiežius Pranciškus. Jis tai padarė ne verčiamas, o sąžinės vedamas, suprasdamas, kad Bažnyčios vientisumas reikalauja tokios aukos.
Todėl raginu kardinolą Keviną Farrellą atsisakyti kamerlengo pareigų ir pasitraukti iš dalyvavimo popiežiaus konklavoje dėl Bažnyčios patikimumo, aukų išgijimo ir pasitikėjimo tarp tikinčiųjų atkūrimo – ypač čia, Jungtinėse Valstijose.
Tai ne keršto prašymas ar jo sielos teismas, bet nuolankus prašymas būti sąžiningam, apdairiam ir bažnytinei meilei. Tyla skandalo akivaizdoje nebėra pasirinkimas. Eikime šviesoje, kad tamsa būtų įveikta.”