I. Vėgėlė. Būtina naikinti Civilinio kodekso partnerystės normas

Seimo nariams teikiu įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlau naikinti Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su partnerystės institutu.

Prie šio siūlymo kviečiu prisijungti visus Seimo narius, nepaisant partiškumo ar pažiūrų – siūlau kartu registruoti įstatymo pakeitimo projektą Seime ateinantį trečiadienį. Siūlomas pataisas siunčiu visiems Seimo nariams pasirašymui.

Pasiūlymo logika gana paprasta: ne Konstitucinis Teismas, o Seimas leidžia įstatymus, todėl ne Konstitucinis Teismas, o Seimas turi nuspręsti, kaip sureguliuoti šeimos, partnerių ar artimų asmenų visuomeninius santykius.

Konstitucinis Teismas praeitą savaitę priėmė kai kurių komentatorių vadinamąjį „istorinį“ sprendimą. Konstitucinis teismas negaliojančias, bet Seimo priimtas Civilinio kodekso partnerystės instituto normas pripažino įsigaliojusiomis. Be to, pakeitė ir patį partnerystės institutą: pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai tuos partnerystės straipsnius, kurie partneriais laikė išimtinai vyrą ir moterį.

Priminsiu, kad Seimas, priimdamas Civilinį kodeksą dar 2000 metais, numatė partnerystės institutą – bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos tarp vyro ir moters. Šios kodekso normos turėjo įsigalioti tik tuomet, kai Seimas priims Partnerystės įstatymą. Tai numatė Civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymas.

Kaip žinia, Seimas iki šiol nepriėmė Partnerystės įstatymo, o pradėjo svarstyti du kitus alternatyvius projektus – Artimo ryšio ir Civilinės sąjungos įstatymo projektus. Projektai gana skirtingi. Vienas jų – Artimo ryšio projektas – siūlo spręsti kartu gyvenančių asmenų turtinius ir kitus organizacinius klausimus, tačiau šių asmenų santykių neprilygina „šeimos“ teisiniams santykiams.

Kitas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas – siūlo kartu gyvenančių asmenų santykius neįregistravus santuokos prilyginti šeimos teisiniams santykiams su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

Seimas kol kas galutinai neapsisprendė dėl nei vieno iš šių projektų: abu projektai yra praėję Seime pirmąją įstatymų svarstymo stadiją – pateikimą. Civilinės Sąjungos projektas dar ir antrąją įstatymo priėmimo stadiją – svarstymą, belikusi tik paskutinioji: priėmimas arba atmetimas.

Labiau nei akivaizdu, kad Seimas partnerystės institutą ketina keisti arba civilinės sąjungos įstatymo projektu, arba artimojo ryšio institutu, kurių kiekvienas sukurtų itin skirtingas teisines pasekmes.

Konstitucinis teismas praeitos savaitės sprendimu, kuriuo:
• pripažino įsigaliojusiomis civilinio kodekso partnerystės instituto normas, kurių taikymą Seimas atidėjo iki atitinkamo įstatymo priėmimo;
• pakeitė partnerystės instituto taikymą asmenims – nusprendė, kad taikymas tik tarp vyro ir moters prieštarauja Konstitucijai, todėl partnerystė yra neutrali lyčiai;
• įpareigojo nacionalinius teismus registruoti partnerystes, jei dėl jos registracijos į teismą kreipiasi partneriai;
• ignoravo jam Konstitucijoje suteiktus ribotus įgaliojimus (spręsti, ar įstatymai bei kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai).

Pripažindamas įsigaliojusiomis partnerystės instituto normas, kartu praplėsdamas šio instituto reguliavimo taikymą asmenims, Konstitucinis teismas iš esmės prisiėmė įstatymų leidėjo funkciją. Konstitucinis teismas neatsižvelgė į tai, kad Seimas šiuo metu svarsto minėtus santykius reguliuoti kitais institutais. Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas yra įtrauktas į šio pavasario Seimo sesijos darbų programą ir bus svarstomas gegužę. Šį pavasarį taip pat ketinama svarstyti ir Artimojo ryšio instituto normas.

Nors Konstitucinis teismas pagrįstai kelia klausimą dėl itin ilgą laiką trunkančio Seimo neveikimo (įstatymo nepriėmimo ir, mano įsitikinimu, toks neveikimas yra gėdingas), tačiau ne Konstitucinis teismas, o tik Seimas priima įstatymus ir turi teisę sureguliuoti neapibrėžto rato asmenų teises ir pareigas.

Kokį reguliavimą pasirinkti ir kaip apsaugoti/užtikrinti neapibrėžto rato asmenų teises tegali nuspręsti tik Seimas.

Konstitucinio teismo pavedimas teismams registruoti partnerystes kelia ypač daug klausimų: nesant įstatyminio reguliavimo skirtingi teismai spręs skirtingai. Teismas Klaipėdoje nuspręs vienaip, Plungėje ar Vilniuje – kitaip, Šiauliuose dar trečiaip. Juk įstatymo nėra: nenustatytos registracijos sąlygos, asmenų pateiktini įrodymai ir pan.

Šiuo siūlymu kviečiu Seimą pripažinti negaliojančiomis tas Civilinio kodekso normas, kurias savo sprendime nurodo Konstitucinis teismas, o taip pat visą civilinio kodekso partnerystės skyrių.

Konstitucinio teismo prisiimtą legislatyvinę funkciją linkiu pasilikti Seimui – taip vienareikšmiškai nurodo Konstitucija.

Kartu skatinu nedelsiant imtis Seime svarstyti abu minėtus šiuos visuomeninius santykius ketinančius sureguliuoti teisės aktus ir apsisprendus – vieną jų priimti.