Antradienis, 26 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)

Dalia Urbanavičienė, www.alkas.lt
2017 09 15 11:36
28
0
SHARES
Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.
Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 10-11 d., vyko kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė, kuri šį kartą vyko Latvijoje. Šeimininkai latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regione netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės) Lokstenės saloje pastatytą dievturių šventyklą.

Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą „Darbas  darytoją daro!“, taip pat įvardytą Krivulės uždavinį „Suvokti padarytą, suderinti požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą“. Baltų Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai, visų dalyvių darbas rateliuose, susiskirsčiusiuose pagal skirtingus klausimus (pavyzdžiui, vienas ratelis svarstė švietimo klausimus, kitas – paveldo pritaikymą dabarčiai ir pan.).

Latvijos dievturių vadovas Valdis Celmas (Valdis Celms), apibendrindamas šią Krivulę, pasidžiaugė šauniu jos dalyvių darbu rateliuose, kuris suteikė Krivulei aiškią struktūrą, ir pabrėžė:

„Mus vienija bendras vertybių laukas, todėl reikia austi bendradarbiavimo tinklą, nepaisant kai kurių skirtumų tarp bendruomenių, kurios yra savarankiškos ir norėtų tą savarankiškumą išsaugoti. Gali būti du skirtingi keliai: vienas vadovas (krivis), arba dvasinė hierarchija, grindžiama bendromis vertybėmis – tada įsijungti į bendrą tinklą nebūtų sudėtinga.“

Romuvą atstovavusi Dalia Urbanavičienė sutiko su Valdžio Celmo žodžiais, kad įvairovė yra turtas, tačiau taip pat reikalinga dvasinė hierarchija, kuri visuomet buvo papročiuose, be to, ji gyvuoja ir gamtoje (pavyzdžiui, bičių gyvenime). Į Romuvą jungiasi įvairios savivaldą turinčios bendruomenės (turinčios ar neturinčios juridinį statusą), tačiau jų dvasinės nuostatos turėtų būti bendros, be to, Romuva aiškiau apibrėžė dorovinius ir patirties reikalavimus Romuvos vaidiloms, kadangi Romuva yra atsakinga už jų veiklą.

Labai daug gerų minčių sukėlė rateliuose vykusių pasitarimų apibendrinimai. Pavyzdžiui, aptariant švietimą buvo apžvelgta ugdymo reikšmė pradedant nuo šeimos, giminės, bendruomenės ir baigiant bendrąja tautos aplinka, buvo sutarta dėl svarbiausio ugdymo tikslo – užauginti dorus žmones, o tam būtina visų pirma išsiaiškinti vertinimo kriterijus, kurti bendruomenes, mokyklas, kad būtų galima išsaugoti papročių tęstinumą. Dauguma Krivulės dalyvių nežinojo, kad Lietuvoje jau prieš penkmetį buvo sukurtos etnokultūrinio ugdymo rekomendacijos ir programos (patvirtintos LR Švietimo ir mokslo ministerijos), apimančios nuoseklų papročių perteikimą pradedant nuo ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus ir baigiant abiturientais, todėl buvo nuspręsta iki sekančios Baltų Krivulės šias rekomendacijas ir programas kartu su latviais išnagrinėti bei įvertinti, kiek tuose dokumentuose pateiktos ugdymo turinio gairės yra tinkamos baltų dvasinių vertybių puoselėjimui. 

Latvijos ir Lietuvos atstovai taip pat nemažai padirbėjo, rengdami bendros veiklos plėtros metmenis ir nutarimus, kurie vėliau buvo aptarti kartu su kitais Krivulės dalyviais. Iš anksto numatytos Atstovų tarybos sudėtis (latvių atstovai iš Latvijos dievturių sandraugos ir „Zaltis“, lietuvių atstovai – iš Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos ir „Aukuro“, prūsų – iš Jotvingių ir prūsų bendrijos, gudų – iš „Svajksta“) šiek tiek keitėsi, kadangi neatvyko atstovai iš Gudijos ir Lenkijos.

Krivulės pabaigoje buvo suderintas Baigiamasis pranešimas, kurį pasirašė Latvijos dievturių sąjungos, organizacijos „Zaltis“, Senovės baltų religinė bendrijos Romuva ir organizacijos „Aukuras“ atstovai:

Baltų dvasinių bendruomenių atstovai iš Latvijos ir Lietuvos susitiko Luokstenės šventvietėje į savo kasmetinę Baltų Krivulę, kad pagerbtų baltų Dievų ir iš protėvių gautą dvasinį ir dorovinį palikimą. Aptarė padarytus darbus, suderino požiūrius, susitarė apie kitąmet daromus darbus ir nutarė:

  • Rengsime kasmetinę Baltų Krivulę, kaip platų sambūrį, baltų dvasinių bendruomenių atstovų sueigą, o taip pat baltų papročių ir dvasinių vertybių puoselėtojų susipažinimo stovyklą-forumą, taip vystant bendradarbiavimą ne tik bendruomenių vadovų lygyje, bet ir tarp eilinių narių.
  • Pažymint Latvijos ir Lietuvos valstybingumo šimtmetį, 2018 metais rengsime bendrą šventinį renginį ir sukursime vaizdinį sveikinimą su bendruomenių atstovų palinkėjimais. Kartu visuomenei priminsime, jog mūsų valstybingumas turi daug senesnę istoriją, grindžiamą bendra baltų kultūra. Latviai ir lietuviai seniau buvo viena baltų tauta, padalinta išorinio antpuolio metu. Todėl praeities negandų pašalinimui ir ateities vystymosi vardan mūsų visuomenėms ir valstybėms ir vėl reikia susivienyti!!
  • Švenčiant Latvijos ir Lietuvos valstybingumą, Baltų vienybės dieną ir per kitas šventes prisiminsime brolius baltus Prūsijoje, Gudijoje ir kitur. Įjungsime juos į bendrą baltų bendruomenių darbą, išklausysime, mokysimės ir bendradarbiausime įgyvendinant jų sumanymus. Pagerbsime visų baltų atminimą sukuriant bendrą Baltų atminties kalendorių
  • Remiantis mūsų dvasinių papročių vietine kilme, dorovinių vertybių ir istoriniu nenutrūkstamumu, sieksime Baltų religijos oficialaus statuso įtvirtinimo savo valstybėse (nacionalinės religijos statuso gavimas) ir tarptautinėje plotmėje (dalyvavimas ECER ir kt.).
  • Skatinsime baltų gyvensenos dvasinių ir dorovinių vertybių pažinimą, sampratą ir jų išlaikymą paprotinės gyvensenos pavidaluose (amatų įgūdžių mokymasis, Baltų kelias ir kiti kultūros keliai, kt.), o kartu ir dabartinėje aplinkoje (tinklalapiai, socialiniai tinklai, leidiniai, fotografijos, vaizdo įrašai ir kt.).
  • Organizacijų išrinkti atstovai, kurie įtraukti į Baltų Krivulės atstovų tarybą, palaikys ryšius tarp bendruomenių iki kitos Baltų Krivulės.
  • 2018 Baltų Krivulė vyks Lietuvoje ir jos rengėja bus Senovės baltų religinė bendrija Romuva.

LDS, ZALTIS, ROMUVA, AUKURAS

Be to, buvo nutarta paskelbti viešą Baltų Krivulės pareiškimą, kad Baltų religija yra nacionalinė (tautinė) religija Latvijoje ir Lietuvoje.

Baltų Krivulės metu jos dalyvius pasiekė žinia, kad mirė žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas, kurį žemaičiai buvo išrinkę garbės kriviu. Lietuviai kartu su latviais pagerbė jo šviesų atminimą, palydėdami anapilin apeigomis, savo maldomis ir giesmėmis.     

P1110395-K300
P1110419-K300
P1110425-K300
P1110591-K300
P1110592-K300
P1110598-K300
P1110603-K300
P1110605-K300
P1110606-K300
P1110610-K300
P1110612-K300
P1110613-K300
P1110614-K300
P1110621-K300
P1110622-K300
P1110624-K300
P1110627-K300
P1110628-K300
P1110631-K300
P1110634-K300
P1110635-K300
P1110637-K300
P1110642-K300
P1110643-K300
P1110644-K300
P1110649-K300
P1110655-K300
P1110658-K300
P1110659-K300
P1110660-K300
P1110662-K300
P1110663-K300
P1110664-K300
P1110666-K300
P1110667-K300
P1110668-K300
P1110669-K300
P1110670-K300
P1110672-K300
P1110673-K300
P1110677-K300
P1110683-K300
P1110686-K300
P1110688-K300
P1110697-K300
P1110700-K300
P1110705-K300
P1110706-K300
P1110707-K300
P1110709-K300
P1110718-K300
P1110722-K300
P1110726-K300
P1110727-K300
P1110787-K300
P1110793-K300
P1110800-K300
P1110814-K300
P1110818-K300
P1110824-K300
P1110826-K300
P1110829-K300
P1110832-K300
P1110846-K300
P1110876-K300
P1110877-K300
P1110885-K300
P1110897-K300
P1110917-K300
P1110919 -K300
P1110923-K300
P1110927-K300
P1110928-K300
P1110930-K300
P1110932-K300
P1110933-K300
P1110934-K300
P1110937-K300
P1120139-K300
P1120170-K300
P1120172-K300
P1120177-K300
P1120182-K300
P1120186-K300
P1120189-K300
P1120191-K300
P1120195-K300
P1120196-K300
P1120198-K300
P1120200-K300
P1120201-K300
P1120202-K300
P1120204-K300
P1120209-K300
P1120211-K300
P1120214-K300
P1120226-K300
P1120227-K300
P1120231-K300
P1120239-K300
12►

Susiję straipsniai:

  1. Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)
  2. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  3. Antroji Baltų Krivulė Latvijoje sutelkė baltus (nuotraukos, video)
  4. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  5. Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video)
  6. Latviai kviečia Baltų Krivūlę „Baltų dvasia“ (registracija)
  7. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  8. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  9. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video)
  10. Baltų žemėse – Baltų vienybės dienos Ugnies sąšauka
  11. Lietuvos Romuva kviečia likti ištikimiems baltų tikėjimui (video)
  12. „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)
  13. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)
  14. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  15. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
  16. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  17. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  18. Lietuvių etninės kultūros draugija po automobilių žygio Baltijos keliu kviečia į baltišką vakaronę
  19. Įkurta Kriūkų Romuva (nuotraukos, video)
  20. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  21. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  22. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  23. Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
  24. Baltų Krivulė
  25. Šaukiama trečioji Baltų Krivūlė
  26. Lietuva ir Latvija vieningai sieks bendrų tikslų
  27. Kuriama Baltų kultūros ir religijos mokykla
  28. Baltų vienybės diena bus paminėta Rucavoje
  29. Baltų vienybės dienos renginiai pristatyti Rygoje
  30. Romuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą

Comments 28

  1. Kemblys says:
    3 m. ago

    Kodėl Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuotraukoje liečia grindis?!

    Atsakyti
    • Žemaitis says:
      3 m. ago

      Kemblį, tokia vėliava morališkai apskritai nelabai turėtų būti nešama į tokį renginį. Kas toje vėliavoje vaizduojama? Raitelis su Jogailaičių dvigubu kryžiu. Gal pasimokyk istorijos, kodėl tas kryžius nedera tokiam renginy.

      Atsakyti
    • Kemblys says:
      3 m. ago

      Keistas atsakymas į klausimą žemaičio vardu…

      Atsakyti
    • Kemblys says:
      3 m. ago

      Ši Virginijaus Kašinsko nuotrauka ryškiai skiriasi nuo nuo puošnių viso renginio nuotraukų. Manau, Kašinskas norėjo pabrėžti lietuvių vaidmenį latvių renginyje. Lietuviai atstovauja ‘baltams’, o latviai Latvijai. Ant stiebų nėra Lietuvos vėliavos, ant staliuko taip pat tik Latvijos vėliava. Lietuvių vėliavos (manau ir Romuvos) sustatytos prie atdarų KIEMO durų. Po Lietuvos valstybės istorine vėliava, kuri išskleista primygus ją knygomis, ant grindų mėtosi moteriškas rankinukas, o vėliava, manau, per skersvėjus šluosto grindis.
      Kas pastatė lietuvių vėliavas prie kiemo durų – latviai ar romuviai?

      Atsakyti
      • Žemaitis says:
        3 m. ago

        Tai, kad ten ne lietuvių vėliava, kvaileli, kodėl jogailaičių kryžiai tokiam renginy turėtų būti…

        Atsakyti
        • Dalia says:
          3 m. ago

          O kas blogo dėl vėliavos prisilietimo prie žemės ir stovėjimo prie durų? Žemė prigimtinėms religijoms yra šventa, susijusi su protėviais, o vėliavos pirminė prasmė taip pat susijusi su vėlėmis. Durys reiškia ribą tarp šiapus ir anapus. Šios Baltų Krivulės metu gavome žinią, kad anapus iškeliavo žemaičių garbės krivis Gedvilas, dėl to vėliava prie žemės ir prie durų atsirado pagrįstai. Prieš piktindamiesi geriau pasigilinkite į senąsias žemės, durų ir vėliavos prasmes, o ir šiaip kviečiu šviesiau į viską žiūrėti ir labiau pasitikėti vieni kitais, nepamirštant pagarbos…

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            3 m. ago

            Dalia Urbanavičienė:
            ,,Baltų Krivulės metu jos dalyvius pasiekė žinia, kad mirė žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas, kurį žemaičiai buvo išrinkę garbės kriviu. Lietuviai kartu su latviais pagerbė jo šviesų atminimą, palydėdami anapilin apeigomis, savo maldomis ir giesmėmis. ”

            Naujos romuvių apeigos šluostyti grindis Lietuvos valstybės istorine vėliava?.. Gali išvedžioti, kad grindys tas pat kaip Žemė.
            Beje, Dalia, kodėl rašai Žemė iš mažosios raidės, jei ,,Žemė prigimtinėms religijoms yra šventa”?

          • Dalia says:
            3 m. ago

            Kembly, Jūsų kaitinimai puikiai atitinka posakį “galima prisikabinti ir prie stulpo”, puikiai esate įvaldę demagogiją. Tačiau persistengiate, arba seniai šluostėte grindis, jei neatsimenate kaip tas veiksmas atrodo. Beje, Tamstos nepažįstu ir prašau manęs netujinti.

          • Tvankstas says:
            3 m. ago

            Kembly, esi dvasios sutrius, jei moterį vadini ‘tu’, kažkoks surusėjęs gaivalas.
            Dergtis ir kabinėtis – nieko daugiau Alke nenuveiki, Kembly, sunkiai slepiama lytinė negalia kamuoja, tai pastoviai ant moterų bent žodžiais užsišoki, nuleidi spaudimą.

          • Žemaitis says:
            3 m. ago

            Kembly, kokia čia Lietuyvių vėliava???? Nebejuokink gal jau.. Prisigalvojo visokie raudunosiai alchogolikai vyčio vėliavų kiemuose prisikabinėti ir kokie mes ale patriotai, bet neivienas iš tokių raudonosių net nežino nei istorijos nei ką ta vėliava reiškia. Nebejuokink su savo “lietuvių vėliava”, ar nebusi pats koks raudunosis alchogolikas kliedesys… Susirūpino matai jis.

          • Gyvs says:
            3 m. ago

            Tylos!
            Palaukim ką Vadas pasakys…

          • Žemaitis says:
            3 m. ago

            pi-Ratas

            Papasakok ką tu nuveikiai prasmingo ta linkme, visiems įdomu sužinoti. Jei kažkas ir yra pastebimi tai romuviečiai kurie tikrus pamatuojamus darbus nuveikė, gal nėra viskas tobula, niekada taip nebus jog visiems patiktų. O ką nuveikė tokie visokie bambekliai pagonys kaip tu? raudonom nosėm sėdi prie kompiuterio? Gl tiesiok išsiplauk galvą mizeriau.

          • Žemaitis says:
            3 m. ago

            Tokie raudų ir verksmų patriotai kaip kemblys ir piratas, kabelio maldininkai… žemiausias žmonių solcialinis sluoksnis kurie net į lauką neišeina nes jeigu išeitų tai ir varna ant galvos nusišktų tokiems.

          • pi-Ratas says:
            3 m. ago

            Užjaučiu, „Žemaiti”, dėl liūdnos patirties 😉

          • Žemaitis says:
            3 m. ago

            Tai papasakok pirate ką esi nuveikęs pagoniško? o gal esi katalikas.. ko tada ūbauji? Tik bobos taip ūbauja kaip tu bet ne vyrai

          • pi-Ratas says:
            3 m. ago

            Dar sykį pažvelk į straipsnio nuotraukas. Ar save matai?

          • Žemaitis says:
            3 m. ago

            Ne, manęs ten nebuvo.. o tu buvai?

  2. Žemaitis says:
    3 m. ago

    O ką tu padarei? Liežuviu paplakei?

    Atsakyti
  3. Skalvis says:
    3 m. ago

    ”… puoselėjant baltišką dvasinį paveldą ” – man nervai nelaiko skaitant tokius šventvagiškus kliedesius: kodėl paveldą ? Ir kas jis yra ? Spektaklis keletą dienų per metus ? Kodėl nepuoselėjamas baltiškas dvasiškumas ? Kiekvieną dieną, kiekvieną minutę. Ne paveldimu teatru tipo Baltai turėtų užsiimti, bet atstovauti Baltišką tikėjimą kasdieniniame Lietuvos gyvenime. Rodyti kas dora ir kas bloga valdžios sprendimuose ir kodėl tai neatitinka Baltiškos pasaulėžiūros, doros , darnos ar kitų reikalavimų. Jei ir toliau tęsis ” dvasiška ” vaidyba neaiškiais, nešvariais tikslais – ištiks Bažnyčios likimas.

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      3 m. ago

      Kur baltiški darželiai, mokyklos, politinė partija ? Ar aiškinama ir rodoma savo pavyzdžiu, ką reiškia gyventi baltiškai ? Nepopuliaru ? Geriau parodyti porą, nuolat idealiai besikartojančių, spektaklių ir kaulyti pinigų iš valdžios ?

      Atsakyti
      • Žemaitis says:
        3 m. ago

        Skalvi…. Tai daryk… Ko šauki. Ne dešimtys tukstančių tėra mūsų, kad viską aprėpti. Junkis. Daryk.

        Atsakyti
        • Skalvis says:
          3 m. ago

          O ar atrodo, kad nedarau ?

          Atsakyti
          • Žemaitis says:
            3 m. ago

            Kas ten žino, bet, kad rėkauji tai aišku

          • Dalia says:
            3 m. ago

            Dvasinis paveldas yra dvasinių vertybių paveldėjimas arba perėmimas iš kartos į kartą. Jam priklauso nė tik požiūris į dieviškąjį pasaulį, šventumo pajauta, bet ir senoji išmintis, išreikšta paprasčiausiose ir šiandien naudojamose patarlėse. Kai kurios šiam pokalbiui puikiai tinka, pavyzdžiui, “Kuo kitą tepa, tuo ir pats kvepia”. Nemanau, kad pagiežingi pasisakymai parodo didesnį dvasingumą, jie kaip tik yra priešingi senajai išminčiai ir baltų tikėjimo vertybėms. O baltiškos pasaulėjautos darželiai ir mokyklos yra, kaip ir baltiškoji gyvensena, tik reikia tuo pasidomėti. Teatru galima apšaukti bet ką, nors tik apeigose dalyvaujantys žmonės patys geriausiai žino, ką jiems jos reiškia… Juk niekas kitas negali geriau žinoti jų minčių ir vidinių jausmų, todėl pasakymas “tu vaidini” yra ne tik pykčio išraiška, bet ir juokingas

          • Skalvis says:
            3 m. ago

            Na, gal viskas ir gerai. Aš, tiesiog, nepastebiu baltų kasdieniniame Lietuvos gyvenime. Sėkmės

          • Žemaitis says:
            3 m. ago

            Gal todėl nes pats tamsta baltas pagonis gyveni didmiestyje

          • Bartas says:
            3 m. ago

            Ko jūs čia lupatės, kaip bernai dėl mergos. Taigi , kad visi esate teisus. Kiek kas pakelia, tiek tas ir neša. “Skalvis” ; pastaba teisinga. “Žemaitis” irgi teisus.
            Viskas bus gerai. Kantrybės.

  4. Elgetas says:
    3 m. ago

    RigaVoruta, Po jos, sostine Kernave.Livonja prasidejo Holm’e?
    Gaigalo mokykla sudege…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

2021 01 16
J. Basanavičiaus ženklas ir premija | lrkm.lt nuotr.

Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai

2021 01 11
Ratiliokai | rengėjų nuotr.

Pažink etninę kultūrą virtualioje erdvėje (video)

2020 12 30
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr.

G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias

2020 12 20
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Etninės kulturos globos taryba siūlo iš esmės spręsti Kultūros rėmimo fondo lėšų skirstymo klausimą

2020 12 17
Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti antikonstitucinius asmenvardžių rašymo projektą

2020 12 08
Užmaršties laiką priminus

Užmaršties laiką priminus

2020 11 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?
Lietuvoje

Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?

2021 01 26
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 26
Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.
Lietuvoje

Aplinkos ministras sudarė komisiją dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aciu Baugai apie Sudie, svajonių Amerika
  • Kuo toliau, tuo gražiau apie Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti
  • Is Cikagos apie Sudie, svajonių Amerika
  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?
  • ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
  • Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų
  • Petrui Vileišiui – 170

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2455; komentarų: 19
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 888; komentarų: 6
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą peržiūrėta: 871; komentarų: 3
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis peržiūrėta: 868; komentarų: 2
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis peržiūrėta: 858; komentarų: 0
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą peržiūrėta: 791; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 16
19
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šiemet Lietuvoje prasidėjo kas dešimtmetį vykstantis gyventojų surašymas. Paskutinis gyventojų surašymas vyko 2011 m. Tuomet jis buvo atliekamas tiesioginiu būdu...

Skaityti toliau

Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 11
11
J. Basanavičiaus ženklas ir premija | lrkm.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Simoną Kairį bei Lietuvos...

Skaityti toliau

Pažink etninę kultūrą virtualioje erdvėje (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 30
0
Ratiliokai | rengėjų nuotr.

Ratiliokai | rengėjų nuotr. Lietuvių etninės kultūros draugijos ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Aciu Baugai apie Sudie, svajonių Amerika
  • Kuo toliau, tuo gražiau apie Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti
  • Is Cikagos apie Sudie, svajonių Amerika
  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis | V. Jocio nuotr.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ruošiasi svarstyti išeivijos lietuviams svarbius klausimus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai