
Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės kultūros pagrindais – tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.
„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, – sako ministras G. Steponavičius, – Etninės kultūros bendrosios programos, bus įgyvendinamos ne tik mokyklose, vykdančiose mokymą lietuvių kalba, bet ir mokyklose tautinės mažumos kalba.“
Šias programas parengė Ugdymo plėtotės centras (UPC) kartu su Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) suburtu autorių kolektyvu, vadovaujant doc. dr. Daliai Urbanavičienei ir dr. Gailai Kirdienei. Etnokultūrinio ugdymo programų rengime dalyvavo ne tik mokslininkai, žinomi etnologijos, etnomuzikologijos specialistai, bet ir praktikai, sėkmingai mokantys etninės kultūros įvairiose mokyklose.
LEKD pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė džiaugiasi, kad nuo šiol šios bendrosios etninės kultūros programos bus privalomos visoms mokykloms, kurios turės arba įsivesti atskirą etninės kultūros mokymo dalyką, arba vadovaujantis programa sustiprinti etninės kultūros integravimą į kitus dalykus ir į neformalųjį ugdymą.
2009 m. patvirtinus Etninės kultūros globos (EKGT) tarybos pastangomis parengtą Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją, o dabar ir bendrąsias šio dalyko programas – sukurta vientisa etninės kultūros ugdymo sistema. Mokytojams sudarytos galimybės lanksčiai planuoti konkretų etninės kultūros dalyko turinį, atsižvelgiant į etnografinio regiono, mokyklos, vietos bendruomenių, šalia gyvenančių kitų tautų tradicijas.
Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos pratęsia ir plėtoja etnokultūrinį ugdymą, kurio pradmenis mokiniai įgyja ikimokykliniame, priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme.
5–12 kl. etnokultūrą mokiniai galės mokytis kaip pasirenkamąjį dalyką. 11–12 kl. bus galima rinktis ir etninės kultūros modelius, pavyzdžiui, Kalba ir etninė kultūra, Menai ir etninė kultūra, Technologijos ir etninė kultūra, Etninė kultūra ir socializacija, Papročiai ir etika ir pan.
Kadangi etninė kultūra pasižymi išskirtiniu integralumu, todėl ji gali būti integruota į daugelį mokomųjų dalykų. Ypač ryškios sąsajos su lietuvių kalba ir literatūra, gimtąja kalba, istorija, technologijomis, doriniu, gamtamoksliniu, meniniu ugdymu.
5-10 kl. mokiniai pamokų metu nagrinės giminės ir bendruomenės tradicijas, tradicinį etiketą, įvairias šventes, papročius ir apeigas, tradicinę aprangą, kulinarinį paveldą, tradicinę ūkinę veiklą, liaudies kūrybą, tarmes ir etnografinių regionų savitumus, kitas etnokultūrines vertybes bei jų reikšmę ir prasmingumą šiuolaikiniame gyvenime. Vaikai taip pat ugdysis praktinius gebėjimus, pavyzdžiui, mokysis tradicinio dainavimo, muzikavimo, šokio ir žaidimo, tarmių, amatų, susipažins su papročių taikymu ir kt.
Vyresnėse klasėse mokiniai gilinsis į tautos kultūros savitumą, sąsajas su kitomis kultūromis, į papročių, apeigų, simbolių ir kitų reiškinių kilmę, paskirtį, prasmę, svarbiausias ypatybes.
Šios programos skatina jaunimą pažinti savo etninę kultūrą per įvairią mokinių kultūrinę saviraišką – dalyvauti folkloro ansamblių, būrelių, klubų ir kitų kolektyvų ar kraštotyros veikloje, įdėmiau susipažinti su liaudies meistrų, dainininkų, tautodailininkų menu, įsitraukti į kultūros paminklų tvarkymo talkas.
Tikimasi, kad programos sudarys sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti etninės kultūros pagrindus, įgyti liaudies kūrybos gebėjimų, perimti tradicines etines ir estetines vertybes. Patvirtinus programas, planuojama organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursus etninę kultūrą dėstantiems mokytojams, rengti jiems metodinę, mokomąją medžiagą. Etninės kultūros bendrąsias programas galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje ČIA ir ČIA.
UPC ir Lietuvių etninės kultūros draugija yra taip pat parengusios ir UPC interneto svetainėje paskelbusios etninės kultūros mokytojams labai reikalingas etnokultūrinio ugdymo rekomendacijas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams, vadinamąją mokytojo knygą.
Etninės kultūros ugdymo metodinės rekomendacijos yra skirtos etnokultūrinio ugdymo tobulinimui ir plėtrai įgyvendinant ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ne tik lietuvių, bet ir Lietuvos tautinių bendrijų ugdymo įstaigose. Čia pateikiamos etninės kultūros ugdymo bendrosios nuostatos ir samprata, kaip per etninę kultūrą ugdyti vaikų bendrąsias kompetencijas, nurodomi svarbiausi etnokultūrinio ugdymo siekiniai, skirtingo amžiaus tarpsniams rekomenduojamos ugdymo turinio gairės ir veiklos, rekomenduotini folkloro ir kiti kūriniai, priimtiniausios etninės kultūros ugdymo(si) formos ir būdai.
Rekomendacijose mokytojai ras patarimų, kaip kurti etninės kultūros ugdymui tinkamą aplinką, kaip etnokultūrinio ugdymo eigoje didinti sąveiką su tėvais ir vietos bendruomene, derinti regioninius savitumus su bendrosiomis etninės kultūros ypatybėmis, kitų tautų kultūrų pažinimu, kokius ir kaip tinkamai organizuoti renginius atsižvelgiant į vaikų amžių.
Rekomendacijose pateikiami gerosios etnokultūrinio ugdymo patirties pavyzdžiai, rekomenduojamų ugdymo priemonių, literatūros, garso ir vaizdo įrašų, internetinių nuorodų ir kitų šaltinių bei etnokultūrinį ugdymą reglamentuojančių dokumentų sąrašai.
„Pirmą kartą etnokultūrinio ugdymo vizijoje taip detaliai ir profesionaliai yra atskleistos etninės kultūros integravimo į atskirus dalykus ir bendrųjų kompetencijų ugdymo etninės kultūros pagrindu galimybės. Siekiant lankstesnio ir sklandesnio ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų perimamumo, Rekomendacijose nurodomi svarbiausi etnokultūrinio ugdymo siekiniai ir turinio gairės atsižvelgiant į vaiko amžių. Etnokultūrinio ugdymo turinys atskleidžia nuoseklų vaiko gyvenamosios aplinkos ir supančio pasaulio pažinimą – pradedant nuo lopšio ir kambario erdvės kūdikystėje iki pažinties su kitų tautų ir šalių kultūromis. Rekomendacijose pabrėžiama, kad, augant vaikui, jo etnokultūrinė patirtis turėtų tapti vis įvairesnė, gilėti tautinės savimonės suvokimas ir asmeninės atsakomybės įsisąmoninimas,“ – rašo Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) Švietimo ir mokslo darbo grupės vadovė prof. Daiva Vyčinienė ir EKGT pirmininko pavaduotojas Dr. Vytautas Tumėnas vertindami parengtas etninės kultūros ugdymo metodines rekomendacijas.
Etninės kultūros ugdymo metodines rekomendacijas, skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo švietimo darbuotojams rasite ČIA, o pradinio ugdymo švietimo darbuotojams ČIA.
Svarbiausia, kad būtų pateikiama žaidybine forma. 🙂
Posakis iš Gintarinės posakių skrynios..Svarbiausia ne tai,kad kiekvienas vaikas būtų mokomas,o kad kiekvienas vaikas norėtų mokytis.. 😉
Mano mazajam 12. Siandien traukinyje jis man pasake idomu dalyka. Cituoju zodis I zodi. ” …jeigu paklausi anglijoj vaiku ar jiems patinka mokytis mokykloj beveik visi pasakys kad patinka. O jeigu paklausi Lietuvoj, visi sakys kad ne. Jie (Lietuvoj) viska liepia daryt per prievarta, bet jiems sudas gaunasi. Cia vistiek idomiau ir dar daugiau ismoksti…” Jis pats labai ilgisi Lietuvos, sako kad nori gyvent tik kaime,bet labai nenori wit Lietuvoj I mokykla.
SMS netikram zydui: Mano sunelis irgi nenorejo mokytis. Dabar jau nori.
Kodel jus visalaik mane bandot nudergt su tuo niku. Kodel as dabar zydas netikras, o pats lietyvis arba arturas jau tikras? Kas kuo manosi, tas tuo ir yra!
zydui – o kur kita medalio puse? Pamirsai pamineti vaikui, kad taip britai ir isauga ismoke tik daryti tai kas patinka ir be jokio (kad ir iskiepyto) atsakomybes jausmo. Va cia nuomones pagyvinimui, link kur ju sistema nuvede http://www.dailymail.co.uk/news/article-2098160/Britons-worse-educated-18-European-countries–Lithuanians-achieving-A-level-standards.html.
P.s. Lietuvos svietimo sistemoje begales spragu, kuriu dar niekas netaiso(kiti ir nenori taisyti) bet reikia. Ne viskas gyvenime tik kaip nori.
žaidimai nėra svarbiausias dalykas. Svarbu sudomint ir pateikti kuo tikslesnė etninė informaciją mokiniams. Tačiau kas mokys vaikus tų nuostabių etninių dalykų, jei rengiant mokytojus universitete į tai kreipiamas LABAI mažas dėmesio kiekis??? Jau dabar siūlyčiau išplėsti šį dalyką, kaip papildomą studijų sritį būsimiems mokytojams. Ypač pradinių klasių…. Nes kitaip tikrai šnipštas gausis.
Nieko nepasieksit, atsisakę žaidybinės formos. Aišku, ta žaidybinė forma, turi būti apgalvota. “Tautinė mokykla” sugriuvo visiškai susikompromitavusi. Po šiai dienai daugelis, to meto, mokinių į tautinę kultūrą, net pažiūrėti nenori.
Čia apie šitą kalbi: http://www.tautinemokykla.lt/?
Ne. 🙂
Tikrai šnipštas gausis be specialistų. Įsitikinau, rengdama bendrus renginius etninėmis temomis su kai kuriais mokytojais. Greičiau, priešingas rezultatas.
ei, aš noriu būt etnokultūros mokytoja kokioj nors mokykloj. priimkit 😀
…kazkas fantastisko…dziaugiuosi…
mokytojai:
yra atskiros studijų programos, kurios paruošia etnologijos krypries specialistus.
tokius specialistus paryošia VDU ir ŠU. ir aš, jau po mėnesio pati būsiu jaunoji etnologė, kuriai šita žinia, tikrai skamba džiugiai ir perspektyviai 🙂
juk kažkur turi būti vietos ir mums 😉
etnologijos studijos VDU yra labai nutolusios nuo patvirtintos programos: būsimiems etnologams aktualesnės subkultūrinių grupių bei judėjimų, naujų tradicijų analizės nei tradicinė lietuviška etnokultūra.
Yra labai nuostabus įsakymas (Nr.ISAK-1759)(Nr.258) nepamirškit jo,gerbiami tėveliai..
Pradėkim kiekvienas į save/iš savęs/nuo savęs,išliekant visad pačiu savimi..
Gamta vienintelė knyga,kurios kiekvienas puslapis prasmingas..
🙂
Na va, kai etninė kultūra tapo gero tono apraiška, skirta tik elitui ( nes tik neseniai supratome lietuvių kultūros tikrąją vertę), tapusi vėl masiniu reiškiniu, iškyla dar viena dirbtinio transformavimo grėsmė – juk pokario metais liaudies kultūra buvo aranžuojama bei tiražuojama dailės kombinatuose jau nutolusi nuo simbolikos reikšmių bei struktūrų , kad įtiktų masiniam skoniui. Nepriklausomybės metais atliktas didelis darbas, sugrąžinęs daugelį etnokultūrinių formų į pirmaprades ištakas, tačiau visuomenė (ypač “nykščio” karta 🙂 jau yra labai nutolusi nuo archaiškos etninės kultūros ir, bau, kad vėlgi , norint “pritempti” ją prie vaikų ir jaunimo, teks gerokai fantazuoti, kad sukurti kuo patrauklesnį etnokultūros “veidą”….
Na, net krikščionys dažniau būdavo susipratę supratingi tautiniai – ant baisuoklių kryžių imdavo ir užsidėdavo saulutes – taryt visomis pasąmoningomis išgalėmis padėkojant saviems paveldo Dievams anstatu prookupacinei prožykrikščionybei – Ugnies plėnį
Nepykit, bet aš į liberastų iniciatyvas žiūriu atsargiai. “Etninė kultūra” gal ir skamba gerai, bet su liberastikų pagalba, vaikai mokysis žydų-rusų-lenkų-gudų etninės kultūros ir jos įtakos multikultūriškai Lietuvai europinio identiteto kontekste. Labai tikiuosi, kad klystu, bet baiminuosi, kad greičiausiai ne.
Beje, norėčiau daugiau sužinoti apie tą “tautinės mokyklos susikompromtavimą” – kiek teko skaityti, Prof. Z. Zinkevičius su tautiškumo idėjom tiesiog tapo nepopuliarus į kosmopolitizmą orientuotojėe aplinkoje, todėl viskas ir buvo “užraukta”. Antra vertus, nesu ekspertas, negaliu spręsti – plius, gal mes visai apie skirtingus dalykus kalbam? Žodžiu, būsiu dėkingas už platesnį situacijos nušvietimą.
…etninę kultūrą mokykloje turiu nuo 1996 m. Kaip pasirenkamą dalyką. Ir manau, kad etninė kultūra mokykloje priklausys tik nuo mokytojo kompetencijos, suvokimo, domėjimosi, saviugdos laipsnio…
Pagaliau reikalai juda … Specialistų/entuziastų tikrai yra, tik duokit žmonėms dirbti ir netrukdykit :))) Ne politikai su tais vaikais darbuosis, neverta taip baimintis, svarbiausia šiuo klausimu paspausti mokyklų vadovus …
“d.n.s.” su vaikais nereikia dirbti,su vaikais reikia (su)gyventi..Dar Didžiulis klausimas kuriems iš ko reikia mokytis(išmokti,pamokyti),ar vaikams iš suaugusiųjų,ar suaugusiems iš vaikų..??
Posakis iš Gintarinės posakių skrynios: Norint tobulinti protą,reikia daugiau mąstyti,negu mokytis atmintinai..
Pagaliau tautiški mokymai atsiras,kodėl taip ilgai tempta,matyt,nebuvo Seime iki šiol suprantančių,kad tradicinė kultūra,tautos savimonės ugdymas būtini.O gal ne tas rūpėjo.Atsirado tautiškų parlamentarų-ir etnokultūros reikalai pajudėjo.Reiktų pajudint ir Lietuvos radiją,kad baigtų ignoruoti lietuviškąją kultūrą kai kuriose laidose,pvz. savaitės sporto apžvalgose sekmadieniais nėra tekę išgirsti lietuviško muzikinio intarpo,gal LRT tarybai tokie sporto ir nacionalinės kultūros atskirties dalykai nerūpi,bet,manau,turėtų rūpėti,juk tai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Nacio nereik nei reidio mikro fonų. Toks TIKRAS tautininkas Visvaldas Mažonas nuėjo į MAKSIMĄ Kaune, išsikvietė administratorę ir, neįsivaizduok, visų akivaizdoje jai grąsino:
– Tu p…si tautą su tokiom muzikom, – šaukė jis, – tai dabar aš tave p…siu.
Na, po to apsistumdė su (tos muzikės ?) apsauginiu, ir, (end) pateko policijon.
Na, gal tai ir nebuvo tinkamas bandymas, tačiau įsimintinas mums, “potencija liesiems” maksams.
———————————————————-
P. s.
Prašyčiau netrinti, nes tautinio gyvenimo būdo “visi laukeliai pažymėti”.
Pas mane mokykloje tiap pat galima pasirinkti etnokultūrą kaip pasirenkamąjį dalyką 11-12kl. Tačiau kas iš to? Grupė tai nesusidaro… Kad ir kaip aš norėčiau :))