Šiuolaikiniam jaunimui labiausiai trūksta gebėjimo susikaupti, mokytis iš patirties, atkaklumo ir kuklumo

80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas.

Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį,

šiandien darbo rinką pasiekiančiam jaunimui – vadinamiesiems „tūkstantmečio vaikams“ – labiausiai trūksta gebėjimo susikaupti, mokytis iš patirties, atkaklumo ir kuklumo.

„Norėčiau pabrėžti takoskyrą tarp išsimokslinimo ir išsilavinimo, – teigia Pranas Šmaižys, bendrovės „Pieno žvaigždės“ personalo direktorius. – Išsilavinimą siečiau su asmenybės formavimusi. Mano galva, magistro studijos – ne laipsnis, o patirtis studijuojant magistrantūroje – suteikia išsimokslinimui tą išsilavinimo aspektą“.

Pasak jo, išsilavinimas (ne išsimokslinimas) ypač svarbus vadovaujančią poziciją siekiantiems užimti kandidatams.

Universalūs darbuotojai darbdavių vertinami labiau

Norėdami tiksliau apibrėžti išsilavinimo terminą, galime pasiremti bendrovės „Korn-Ferry“ pateikiamais duomenimis (apklausta kone 2 tūkst. įmonių visame pasaulyje).

Pasak jų, penki talentai, kuriais turėtų pasižymėti sėkmingas kandidatas į darbą yra: intelektinis smalsumas (1), „360 laipsnių“ mąstymas (2), t. y., gebėjimas vertinti problemas ne vienos disciplinos rėmuose (savybė, ypač svarbi vadovams), kultūrinė kompetencija (3), t. y., gebėjimas atsiriboti nuo pareigų, organizacijos ir šalies kultūros, mąstyti globaliai, empatija (4) ir gebėjimas prisitaikyti (5).

Globalios tendencijos būdingos ir Lietuvai. Pasak bendrovės „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko, darbdaviams patraukliausi universalūs, ne vieną sritį išmanantys darbuotojai.

„Kiekvienas darbdavys siekia surasti tokį darbuotoją, kuris ne tik išmanytų tam tikrą sritį (pavyzdžiui, marketingą, finansus, žmogiškųjų išteklių valdymą), bet ir mokėtų puikiai komunikuoti, kalbėtų keliomis kalbomis, sklandžiai dėstytų mintis tiek raštu, tiek žodžiu“, – teigia M. Horbačauskas.

Siekiant atliepti darbo rinkos poreikius, Kauno technologijos universitete (KTU) praėjusiais metais startavo naujas magistrantūros studijų MA+ modelis, kurio esmė – platesnės, stipresnės, gilesnės studijos. Tokios, kurios suteikia ne tik žinių, bet ir pridėtinę vertę.

Darbo aplinka šiandien – dinamiška ir neapibrėžta

Unikalus Lietuvoje MA+ magistrantūros studijų modelis siūlo studijas formuoti pagal savo poreikius: besimokantieji magistrantūroje šalia savo specialybės gali rinktis papildomus kompetencijų paketus. Šiuo metu populiariausios tarp studentų – vadovavimo, projektų vadybos, kalbų, tačiau jie renkasi tiksliųjų mokslų kompetencijas: duomenų analitiką, valdymo technologijas ir kitas. Visos 22 KTU siūlomos kompetencijos yra kuriamos bendradarbiaujant verslo įmonėms.

„Magistrantūros modelis MA+ yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu. Daugelis iš mūsų dirbame labai kompleksinėje, dinamiškoje, neapibrėžtoje aplinkoje. Lūkesčiai darbuotojams dideli – jiems duodama daug laisvės, tačiau kartu savo darbuose jie turi prisiimti ir daug įvairių atsakomybių. Vadovai nebeduoda tikslių nurodymų, darbuotojai turi patys priimti sprendimus“, – šiuolaikinio darbuotojo iššūkius vardija Agnė Klasavičienė, įmonės „Adform“ personalo vadovė strateginėms iniciatyvoms.

Pasak jos, žmonių ratas, su kuriais tenka bendrauti kone kiekvienos specialybės atstovui, šiandien labai išsiplėtęs – tiek geografine, tiek specialybės prasme: „Daugiatautėse komandose dirbant būtina įvertinti tiek kultūrinius, tiek mąstymo skirtumus, be to, būtina peržengti vienos pareigybės ribas – pavyzdžiui, programuotojai glaudžiai dirba su klientų aptarnavimo skyriaus specialistais, ir panašiai. Dirbti tokioje aplinkoje daug lengviau turint platų išsilavinimą.“

Kalbų mokymasis didina toleranciją ir lavina bendravimo įgūdžius

Vieno iš populiariausių MA+ – kalbų kompetencijų – paketo vadovė Saulė Petronienė džiaugiasi, jog praėjusiais metais kalbas studijuoti rinkosi net 41 KTU magistrantas. Magistrantai gali rinktis anglų, prancūzų, rusų, italų, ispanų, švedų kalbas. Kol kas populiariausios – vokiečių ir ispanų.

„Mums, kaip mažai šaliai, kalbų mokėjimas yra išgyvenimo klausimas“, – įsitikinusi lingvistė.

Jos teigimu, kalbos, ypač tokios paklausios rinkoje, kaip vokiečių ar švedų, mokėjimas šalia specialybės, ne tik atveria daugiau galimybių rasti svajonių darbą, bet ir suteikia platų išsilavinimą.

„Kalbų mokymasis praplečia akiratį – susipažįstama ne tik su nauja lingvistine sistema, bet ir su šalies, kurios kalbą mokaisi, kultūra, istorija. KTU kalbas daugeliu atvejų dėsto gimtakalbiai, tad studentai tiesiogiai bendrauja su kitokį požiūrį ir kultūrą turinčiais žmonėmis. Tai ugdo toleranciją“, – teigia S. Petronienė.

Kalbų mokymasis ne tik padeda tapti atviresniems pasauliui, bet ir ugdo komunikacijos įgūdžius.

„Teko dalyvauti ne viename studentų projektų pristatymo renginyje ir su apgailestavimu stebėti, kaip puikūs ir drąsūs moksliniai projektai tampa nepastebėti dėl prasto jų pristatymo. Per užsienio kalbos paskaitas studentai turi kalbėti, pristatyti save, išklausyti kitą. Šie įgūdžiai praverčia bet kuriame darbe“, – mano S. Petronienė, KTU Socialinių mokslų ir menų fakulteto Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja.

Gebėjimas susitelkti tampa vertybe

Didžiųjų įmonių personalo atrankos vadovai pastebi, jog šiandien darbo ieškantiems jaunuoliams ypač trūksta gebėjimo sklandžiai, be klaidų, dėstyti mintis – raštu ir žodžiu. Pasak specialistų, viena iš to priežasčių – negalėjimas išlaikyti dėmesio ilgesnį laiką. Štai knygos „Gilus darbas“ (angl. „Deep Work“) autorius, Georgetowno (JAV) universiteto profesorius Calas Newportas teigia, jog gebėjimas susitelkti ties užduotimi yra šių dienų IQ.

„Jauni žmonės vis prasčiau geba sklandžiai dėstyti savo mintis. Tačiau, juk elektroninius laiškus, dokumentaciją rengti tenka kiekvienoje organizacijoje. Darbuotojas gali būti puikus savo srities žinovas, bet jeigu jis nemokės parengti argumentų savo projektui paremti, nieko nebus“, – pastebi P. Šmaižys.

Pasak žmogiškųjų išteklių specialisto, magistrantūros studijos, kurių metu rengiamas ir mokslinis darbas, ir ne vienas semestro projektas, kuriose daugiau dėmesio skiriama ne žinių įsisavinimui, o medžiagos interpretavimui, struktūrizavimui, analizavimui, yra puiki „gilaus darbo“ mokykla.

Nuolatos domėtis

Tyrimai rodo, kad intelektinio smalsumo – vieno iš penkių straipsnio pradžioje minėtų talentų – labiausiai pasigendama tarp aukščiausio lygio vadovų. Šis talentas, kurį būtina ugdyti ne tik studijų, bet ir visos karjeros metu, reiškia, nuolatinį norą augti, tobulėti ir eksperimentuoti, siekiant naujų įgūdžių.

„Šiuolaikiniame pasaulyje nuolatinis mokymasis ir tobulinimasis, domėjimasis ir smalsumas yra esminės sėkmingo specialisto savybės. Negaliu sugalvoti srities, kur nėra būtina nuolat siekti naujų žinių. Mano asmeniniu įsitikinimu, universiteto studijos atveria galimybes, kurias kitaip pasiekti būtų gana sudėtinga, ypač gyvą kontaktą – diskusijas su dėstytojais, bendrakursiais“, – magistro studijų teikiamus privalumus pabrėžia ir A. Klasavičienė.

Nors kelių į sėkmingą karjerą, kaip ir jos apibrėžimų – daugybė, šiandien, kai darbdavių ypač vertinami plataus profilio, kelias sritis išmanantys specialistai, magistrantūra yra vienas iš kelių to pasiekti.