Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, siekdama pažvelgti į Lietuvos šeimų ateities planus bei galimus demografinius pokyčius, pasiteiravo vaikus turinčių tėvų, kur jie mato geresnę savo vaikų ateitį – Lietuvoje ar užsienyje.
Tyrimas parodė, kad 42 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, kad jų vaikai susikurti geresnį gyvenimą gali užsienyje, 14 proc. šviesesnes perspektyvas mato Lietuvoje, o 44 proc. neteikia jokio prioriteto gyvenimo vietai ir laimingesnio gyvenimo galimybių nesieja su konkrečia šalimi.
„Šiandien Lietuvoje matome kelias ryškias šeimų gyvenimo tendencijas. Gana daug šeimų negyvena kartu, nes tėvai dirba užsienyje ir iš ten rūpinasi Lietuvoje likusiais vaikais. Antra vertus, nemaža dalis abiturientų išvyksta mokytis į užsienį, o Lietuvoje lieka jų tėvai, šeima ir draugai. Taigi tokie atstumai tikrai nekuria artimų šeimos santykių. Nepaisant to, nemaža dalis Lietuvoje gyvenančių tėvų mano, kad jų vaikai laimingą gyvenimą susikurs ne Lietuvoje. Tyrimas rodo, kad tokia nuostata nemaža dalimi priklauso nuo pačių tėvų socialinės ir finansinės padėties bei patirties kuriant savo gyvenimą“, – mano „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Pasak jo, atkreiptinas dėmesys į tuos žmones, kurie savo vaikams ateitį dažniau mato Lietuvoje – tai yra 36-45 metų žmonės, gaunantys didesnes pajamas, turintys verslą ar vadovaujantys verslo įmonėms, ūkininkaujantys.
M. Jundulo manymu, tokia vidutinio amžiaus žmonių, auginančių mokyklas lankančius vaikus, nuostata rodo, kad stabilų gyvenimą savoje šalyje susikūrę žmonės ir savo vaikus skatina likti Lietuvoje bei kurti ateitį čia.
Jaunimas (18-35 metų) ir vyriausi šalies žmonės (56 metų bei vyresni) yra įsitikinę, kad vaikams geriau išvykti į užsienį. Be to, vidutinių ir žemų pajamų gyventojai, vidutinės grandies specialistai, tarnautojai, pensininkai ir studentai didesnes viltis sieja su užsienio šalimis nei su Lietuva.
„PZU Lietuva“ vadovas paminėjo, kad apie 40 proc. pagyvenusių tėvų vis dar remia finansiškai savo suaugusius vaikus. Nemaža dalis jų yra pasiryžusi teikti finansinę paramą, kol vaikai patys gaus pakankamas pajamas. Toks finansinis įsipareigojimas taip pat turi nemažos įtakos vyresnių žmonių nuostatai, kad vaikai geriau gyventų užsienyje, o ne Lietuvoje.
Susiję straipsniai:
- Abiturientai ateitį sieja su Lietuva
- Seimas naujai reglamentavo tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
- Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete
- Žiniasklaidoje buvo pateikta klaidinga žinia apie įvaikinimą ir vaikų globą
- Lietuvos universitetui Kaune – 90: žvilgsnis į ateitį
- Bus kompensuojama jaunų darbuotojų darbo užmokesčio dalis
- Lietuvos šeimos visus kviečia ginti konstitucinę teisę auklėti savo vaikus (tiesioginė transliacija)
- Kur ugdomi vaikų gyvenimo įgūdžiai: šeimoje, mokykloje ar būrelyje?
- Vaikų gynimo dieną – apie tėvus
- Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
- Nuaidės Lietuvos vaikų ir moksleivių konkursas „Tramtatulis“
- Kviečia tradicinė vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovykla „Vėlungis“
- Vaikų gynimo dieną kūrybingai švęsti tėvelius ir vaikus kviečia menininkai
- Vilniaus dizaino kolegijoje Lietuvos ir užsienio specialistai ieškos efektyvių sprendimų, kaip integruoti meno srities profesijų studentus į darbo rinką
- Auga užsienio studentų skaičius Klaipėdos universitete
- Kad teisingai pasirinktum profesiją – išbandyk ją praktiškai
- Lietuvos studentai gali stažuotis aštuoniolikoje šalių
- Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
- Turime stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje
- Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą
- Nepopuliarioms, bet reikalingoms specialybėms skirtas tikslinis studijų finansavimas
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
- Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
- Esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti
- Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
- Lietuvos vaikai kuria Garbingo elgesio internete kodeksą
- Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
- Briuselyje apdovanota geriausia jaunoji ES vertėja iš Lietuvos Giedrė Pupšytė
- Tarptautinėse studijose – pažintis su kalbų ir kultūrų įvairove
- Lietuvos jaunimui – galimybės lengviau susirasti darbą
Nelaimingi kvailų tėvų vaikai…
Tie visi tyrimo faktai tik įrodo, ką pasiekė Vergiškuoju sindromu sergantieji Lietuvos išrinktieji seimųnai, ministrai ir juos rėmę LIETUVOS IŠNAUDOTOJAI – ubagų krašteio OLIGARCHAI. Buvo ko vogti, buvo iško pasipalenyti, ABSOLIUČIAI NESIRŪPINANT LIETUVIŲ TAUTA, iš kurios jie kilę): kaip rusai sako: S GRIAZI- V KNIAZI – (iš vergo į kunigaikščius): išnaudojo, griebė pikčiau nei visi buvusieji okupantai, kad tik greičiau Karaliais tapus, nepaisant savųjų tautiečių vargo ir skurdo,kad susikrovus milijardus, tapus OLIGARCHAIS. Tačiau lietuviai, pamatę pravirus langus ir duris ėmė sprukti iš Lietuvos, kaip iš savųjų skandinamo laivo. Taip tie nepasotinamieji vergai sukūrė LIETUVIŲ TAUTOS GENOCIDĄ – DU SU PUSE MILIJONO TAUTIEČIŲ- VERGŲ PRIVERTĖ PALIKTI GIMTĄSIAS ŽEMES, ŠEIMAS, NET VAIKUS. TE BŪNA PRAKEIKTI TIE SAVIEJI GOBŠUOLIAI- NEBUS JIEMS LAIMĖS IŠ TŲ TURTŲ- TVĖRĖJAS JUOS PASTATYS Į VIETĄ…ATEIS ATPILDO METAS UŽ LIETUVIŲ TAUTOS SKURDĄ IR VARGUS, VERGAVIMĄ UŽSIENIO OLIGARCHAMS.