Sekmadienis, 10 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Praktika universitetuose – reali ar dėl „pliusiuko“?

www.alkas.lt
2016-08-08 11:56:01
39
PERŽIŪROS
0
Mokslininkai | smm.lt nuotr.

Mokslininkai | smm.lt nuotr.

mokslininkai.studentai_smm.lt
smm.lt nuotr.

Ar įmanoma suderinti darbdavių norą gauti visiškai paruoštą darbui specialistą ir išpildyti universitetams keliamą tikslą ruošti ne siauros srities, kaip kolegijos, o platų išsilavinimą, kūrybiškus, tarpdisciplinines žinias turinčius bei jas pritaikyti gebančius specialistus? Įmonių atstovai ir švietimo ekspertai sako „taip“, pabrėždami, kad studijų metais įgyta reali, o ne tik „pliusiukui“ užsidėti, praktika yra raktas į sėkmingą karjeros pradžią.

„Studijų metais atlikta praktika universitete įgytas žinias padaro daug kokybiškesnėmis. Galėdamas išmoktą teoriją pritaikyti realioje veikloje, studentas atsirenka žinias,

kurios reikalingos jo tolimesniam profesiniam tobulėjimui. Specialistas, turintis tvirtą praktikos ir teorijos pagrindą, yra kiekvieno darbdavio, ieškančio naujo darbuotojo, tikslas“, – įsitikinęs bendrovės „Hi-Steel“ įmonės direktorius Dainius Volskis.

Jo teigimu, praktika turėtų tęstis galbūt net daugiau nei vienerius metus, o jos intensyvumas derinamas pagal reikalingų įsisavinti modulių skaičių. D. Volskis sako, jog universitetai, norėdami paruošti geresnius specialistus, privalo atsižvelgti tiek į teorinę, tiek į praktinę studijų pusę, ieškoti būdų, kaip rinkai pasiūlyti tai, ko reikia.

Sparčiau didėja atlyginimas

Bendrovės „Karbonas“ vykdomasis direktorius Gintautas Jatulis pabrėžia, kad geri universitetai tiek dabar, tiek anksčiau studentams suteikia puikias teorines žinias, tačiau kol kas neskiria pakankamai dėmesio praktikai, todėl absolventai neturi pakankamai kompetencijos iš karto pilnavertiškai įsijungti į darbą ir atlikti pavedamas užduotis.

„Iš savo patirties žinome, jog pakankamai pasipraktikavę studentai jaučiasi labiau užtikrinti savo jėgomis, greičiau įsilieja į kolektyvą bei greičiau pradeda gauti didesnį atlyginimą. Visi darbuotojai atlaidžiau žiūri į jauną žmogų, stengiasi pataisyti jo klaidas ir kartu pasiekti puikių rezultatų“, – teigia G. Jatulis.

Anot jo, studentui atliekant tikslinę praktiką, skirtą konkrečiai darbo vietai gauti, jos nebūtina labai išplėsti – užtenka ir trijų mėnesių numatyto bandomojo laikotarpio.

Dalis studijų – realioje darbinėje aplinkoje

Buvęs švietimo ir mokslo ministras, visuomeninis Kauno mero patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais Dainius Pavalkis, pabrėždamas realios praktikos svarbą aukštosiose mokyklose, sektinu pavyzdžiu nurodo Kauno technologijos universitete (KTU) šiemet startuosiantį pirmąjį Lietuvoje išplėstinės praktikos modelį, suteikiantį galimybę studijų metais įgyti net iki vienerių metų praktinės patirties.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad šalyse, kurios pasižymi stabilia ekonomika ir mažu nedarbo lygiu, praktinio mokymo dalis aukštojo mokslo sistemoje yra nepalyginamai didesnė už ekonomiškai silpnesnių šalių. Pavyzdžiui, Austrijoje siekia 11 proc., Vokietijoje 33 proc., Šveicarijoje 38 proc., o Olandijoje net 63 proc. visos studijų sistemos.

Profesorius D. Pavalkis tvirtina, jog būtent dėl tokių Europos Sąjungos šalių rodiklių, jaunų žmonių orientavimas specialybės klausimais Lietuvoje turi gerėti ir tapti priklausomu nuo įgytų ar įgimtų gebėjimų.

„Naudojantis informacinėmis technologijomis, personalizuojant mokymą per dualines ir jungtines programas bei daugiau į praktiką orientuojant aukštąjį mokslą, pasieksime geresnį įsidarbinimo lygį Lietuvoje. Žinoma, dalis akademinės bendruomenės gali prieštarauti, kad į universitetinį išsilavinimą siekiama įdiegti profesinio mokymo elementus, bet kiekvienas kompetentingas specialistas dalį studijų laiko privalo praleisti realioje darbinėje aplinkoje. Tik taip studentas žinos kam yra ruošiamas ir kas jo lauks pabaigus studijas“, – teigia D. Pavalkis.

Praktikai – du semestrai

KTU išplėstinės praktikos modelis nuo naujų mokslo metų bus taikomas pasirinkusiems Aviacijos inžinerijos ir Mechanikos inžinerijos bakalauro studijų programas.

„Studentai turėdami galimybę atlikti išplėstinę praktiką, įgys dar daugiau patirties ir taip pat į studijų procesą atneš tikras žinias, užduotis bei spręs realias problemas. Šios naujovės esmė yra ta, jog po 4 studijų metų Universitete studentas bus įgijęs vienerių metų praktinę patirtį, kuri yra labai svarbi Aviacijos inžinerijos ir Mechanikos inžinerijos absolventams“, – teigia KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

Pasirinkus vieno ar dviejų semestrų išplėstinę praktiką, studentas, kaip ir privalomos praktikos atveju, turės praktikos vadovą Universitete ir praktikos vadovą organizacijoje. Priklausomai nuo siekiamų įgauti žinių ir patirties (gilinti jau įgytas žinias, specializuotis tam tikroje srityje ar įgyti papildomų, su specialybe susijusių, žinių), praktiką studentas galės atlikti ir keliose organizacijose. Praktika bus vykdoma pagal tarp studento ir abiejų praktikos vadovų suderintą ir tikslingai sudarytą praktikos planą.

Ateityje ištęstinės praktikos modulį ketinama vykdyti ir kitose studijų programose, taip suteikiant studentams tvirtą praktinį pagrindą prieš žengiant į darbo rinką.

Darbdaviai nori specialisto su patirtimi

Vilniaus verslo ir pramonės asociacijos vadovas Sigitas Besagirskas, teigiamai vertindamas KTU iniciatyvą skirti daugiau dėmesio pilnavertei praktikai, mano, jog studijas baigę absolventai šiandien neretai atsiduria „mirties slėnio“ gyvenimo etape. Tai laikotarpis nuo to momento, kai žmogus į rankas gauna diplomą, iki momento, kai naujas specialistas pradeda gauti pilnai arba dalinai lūkesčius atitinkantį atlyginimą. Šiuo gyvenimo laikotarpiu universitete įgyta naudinga praktika yra ypatingai svarbi ir suteikia konkurencinio pranašumo.

„Neturėdami darbinės patirties absolventai patenka į naują darbovietę, kurioje toliau mokosi, todėl kurį laiką jų pridėtinė vertė įmonei būna neigiama. Natūralu, jog darbdavys nenori mokėti didesnio atlyginimo žmogui, kuris galbūt tik ateityje pradės teikti naudą įmonei.

Studentai, įgydami praktinės patirties dar studijuodami universitete, „mirties slėnį“ aplenkia dar prieš paliekant savo Alma mater. Turėdamas ne tik žinių, bet ir įgūdžių kraitį, absolventai darbdaviams gali pasiūlyti net tik platų požiūrį ir puikias perspektyvas, bet ir konkrečius rezultatus“, – teigia S. Besagirskas.

Pasak eksperto, reali praktika studijuojant, praktikos vadovų atsiliepimai ar rekomendacijos – pigiausias bilietas skrydžiui į darbo rinką.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sutarimas rastas: studentų stipendijos turi didėti jau nuo 2015-ųjų
  2. Turime stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje
  3. Nepopuliarioms, bet reikalingoms specialybėms skirtas tikslinis studijų finansavimas
  4. Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
  5. Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
  6. Didžiausias Lietuvoje tyrimas apie studijų kokybę atskleidė nuomonių skirtumus
  7. D. Paukštė. Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?
  8. Paskirstytas 2015 m. tikslinis studijų finansavimas
  9. Vasarą studentai vis aktyviau ieško ne tik poilsio, bet ir darbo galimybių
  10. Papildomas priėmimas į universitetus: verslo atstovai pataria Kauną
  11. Seimas po svarstymo pritarė gerai besimokančio asmens nustatymo kriterijams
  12. Šalies konkurencingumui didinti – aukštesnė mokslo ir studijų kokybė
  13. Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės
  14. 28 geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės LR prezidentų stipendijos
  15. Nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija: kas keisis studentams

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vanduo, kranas, čiaupas
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – investicijos į vandens kokybę

2026 05 10
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų
Lietuvoje

Ką svarbu žinoti darbuotojui grįžtant po vaiko priežiūros atostogų?

2026 05 10
Vilniaus senamiestis
Gamta ir žmogus

Vilniaus istorija – 117 metrų laiko žemėlapyje

2026 05 10
Žvejyba, laivas
Gamta ir žmogus

Žvejai verslininkai duomenis turi pateikti elektroniniuose žurnaluose

2026 05 10
Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos bankas keičia darbo laiką ir kainodarą

2026 05 10
Psichologinis smurtas
Lietuvoje

Darbuotojams trūksta žinių apie psichologinį smurtą darbe

2026 05 10
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija
Istorija

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje klausimas dėl istorinės atminties išsaugojimo tremties vietose 

2026 05 10
Šilutės tiltas
Architektūra

Šilutės tiltas: paveldo vertybei svarbi ir jo tikroji spalva

2026 05 10
Viadukas
Lietuvoje

Kaune – naujojo viaduko bandymai 

2026 05 09
Mikroplastikas
Gamta ir ekologija

Mikroplastikas drabužiuose: kas nutinka juos skalbiant?

2026 05 09
Vilniaus rotušė
Kultūra

Atnaujinama Vilniaus rotušė: istorija ir šiuolaikiniai sprendimai

2026 05 09
Žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją
Astronomija ir kosmonautika

Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

2026 05 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • >+++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdoje – investicijos į vandens kokybę
  • Ką svarbu žinoti darbuotojui grįžtant po vaiko priežiūros atostogų?
  • Vilniaus istorija – 117 metrų laiko žemėlapyje
  • Žvejai verslininkai duomenis turi pateikti elektroniniuose žurnaluose

Kiti Straipsniai

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Ką svarbu žinoti darbuotojui grįžtant po vaiko priežiūros atostogų?

2026 05 10
Psichologinis smurtas

Darbuotojams trūksta žinių apie psichologinį smurtą darbe

2026 05 10
Dirbtinis protas moksle

Dirbtinis protas moksle: pagalbininkas ar klaidinantis įrankis?

2026 05 09
Buldozeris stumia dokumentų krūvą prie Lietuvos Respublikos Seimo

K. Braziulis. Milijardiniai projektai be diskusijų: kas už to slypi?

2026 05 05
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus

VDI rengs bendrus patikrinimai Norvegijoje

2026 05 05
Dronų atakos ir gaisrai Rusijos miestuose su Putino portretu fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Liepsnojanti Rusija

2026 05 04
Sveikata

Mobili komanda kvies moksleivius rinktis slaugytojo darbą

2026 05 03
Žemės ūkis

VDI pradeda patikrinimus žemės ūkyje

2026 04 24
Lietuvos ir Kipro Prezidentai

Šalies vadovas susitiko su Kipro Prezidentu

2026 04 23
Prezidentas lankosi Lietuvos banke

Prezidentas Lietuvos banke aptarė ekonomikos aktualijas

2026 04 21

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • >+++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
D. Trampas A. Merkel pabėgėlių politiką vadina beprotiška

P. Žumbakis: Amerika pavargusi nuo politkorektiškumo, žiniasklaida aptarnauja Klinton, o Trampas pirmiau visko kelia JAV interesus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai