Sekmadienis, 18 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L.Kazlavickas. Kokį rojų žada naujoji Užimtumo didinimo programa?

Liutauras Kazlavickas, www.alkas.lt
2013 09 26 11:07
1
L.Kazlavickas. Kokį rojų žada naujoji Užimtumo didinimo programa?
Liutauras Kazlavickas | asmeninė nuotr.
Liutauras Kazlavickas

Nuvylė. Tik taip galiu išreikšti savo reakciją, susipažinęs su taip ilgai laukta Užimtumo didinimo 2014-2020 programa. Nuo pavasario brandintas, daugelio ministrų ir Premjero nuolat reklamuotas bei kaip esminis žingsnis kovoje su nedarbu pristatomas dokumentas pasirodė esąs ne kas kita, kaip ministerijų jau ne pirmus metus atliekamų darbų sąvadas vos su keliais naujais uždaviniais einamųjų problemų gaisrams gesinti. Peršasi mintis, kad šio dokumento rengimas buvo ir yra tiesiog viešųjų ryšių akcija ar šiokia tokia imitacija (tokiomis pastarosios Vyriausybės Socialinių reikalų ir darbo ministerija jau spėjo pasižymėti ir kitose srityse).

Ateinančius šešerius metus Lietuvos užimtumo politiką formuosiantis dokumentas visų pirma turėjo atsakyti į klausimus, su kokiais konkurenciniais iššūkiais Lietuva susiduria, kokius sektorius esame pasiryžę plėtoti, kokios kokybės darbo vietų norime ir tik tada nukreipti turimus resursus atitinkamiems uždaviniams bei priemonėms. Ir čia neišvengiamai svarbiausiu prioritetu turėtų būti kryptingos pastangos pasitelkti mūsų išsilavinusį jaunimą kurti kitokią – pažangią Lietuvą.

Jaunimo nedarbo klausimas yra svarbus visai Europai. Apie tai kalba žiniasklaida, organizuojami pasitarimai, konferencijos, seminarai, susitikimai, diskusijos, neatsilieka ir Lietuvos politikai. Apie Lietuvos jaunimo nedarbą daug kalbama, diskutuojama, demonstuojamas rūpestis, ieškoma greitų bei lengvų sprendimų visiems: ir jaunimui, ir valdžiai.

Kalbant apie jaunimo įsitraukimą į darbo rinką dažniausiai pabrėžiama, kad šiandienos jaunimo rengimas neatitinka Lietuvos darbo rinkos poreikių. Bet pažiūrėkime iš kitos pusės: ar pati darbo rinka yra pasirengusi priimti aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamas kompetencijas jau įgijusį šiandienos jaunimą? Ar tinkamai vertiname darbo rinkos situaciją? Ar taip dažnai linksniuojamos jaunimo nedarbo mažinimo priemonės nėra tik neatsakingas problemos atidėjimas bei realaus sprendimo imitavimas? Ir ar skambi programa, į kurią žadama investuoti milijardą litų, neliks prabangiu pasirinkimu permesti „tiksinčią bombą“ keliais metais į priekį. Būtent taip gali atsitikti, kai imituojant tam tikrą veikimą neieškoma sprendimų, kurie veiktų ir išties įtakotų pokyčius. Kad ir lėčiau, nei norėtųsi. Būtent taip kažkada pasielgė stabiliausiai ekonominį sunkmetį išgyvenusios valstybės. Kalbu apie Vokietiją ir Skandinavijos valstybes, kurios beveik nesusiduria su užimtumo ir nedarbo problemomis, nes prieš eilę metų, supratusios priežasties ir pasekmės ryšio svarbą šią problemą išsprendė realiais postūmiais, paskatinusiais verslo ir švietimo sistemų bendradarbiavimą, mokymo metodikų kaitą ir pan. Šių dviejų sektorių balansas yra neišvengiamas, ir jei jis yra – aiškūs pavyzdžiai rodo, kad gaisrų gesinti netenka. Tačiau grįžkime į Lietuvą: jei norime, kad mūsų išsilavinęs jaunimas neemigruotų, nemintų darbo biržos slenksčių, pirmiausiai turime ieškoti ne trumpalaikių sprendimų, kurie, kaip paaiškės ilgainiui, yra labai brangūs, nes nieko nekeičia, o pasirinkti aiškią valstybės kryptį kurti daugiau darbo vietų ir plėtoti tuos sektorius, kuriuose ir galėtų savo vietą atrasti tas išsilavinęs jaunimas.

Deja, šiandien yra kiek atvirkščiai: per pastarąjį dešimtmetį aukštąjį išsilavinimą įgijo (o darbą – nebūtinai gavo) daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos gyventojų. Į šį skaičių patenka ir kolegijų absolventai. Prieš dešimt metų visoje Lietuvoje buvo tik 34 kolegijų studentai. Šiandien – 12 tūkstančių. Universitetuose studijuojančių skaičius išaugo 73%. Tad kaip ir turime kuo didžiuotis – esame viena pirmaujančių ES valstybių pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių skaičių.

Tačiau pažiūrėkime, kokie Lietuvos ekonomijos sektoriai vystėsi pastaruoju metu? Mes statėm, pardavinėjom ir nuomojom nekilnojamą turtą, taisėm mašinas ir ūkinius padargus, atidarinėjom naujus viešbučius ir restoranus. Taip buvo ypatingai iki krizės. Šiuose sektoriuose buvo sukurta daugiau nei 200 tūkst. darbo vietų. Ir nors krizės metu pastarieji kartu su apdirbamosios gamybos sektoriumi susilaukė ir didžiausio ekonominio smūgio, tačiau tai sektoriai, kuriuose mūsuose kuriasi naujos darbo vietos.

Per pastarąjį dešimtmetį atsirado ir keli tūkstančiai darbo vietų, kuriančių aukštą pridėtinę vertę. Tačiau ir be gilios aukščiau minėtų sektorių analizės, aišku, kad iš esmės Lietuvoje kūrėsi žemos pridėtinės vertės ir žemų atlyginimų bei ne aukščiausių kompetencijų reikalaujančios darbo vietos.

Tad darbo skelbimai „ieškoma pardavėja su aukštuoju išsilavinimu“ tėra tik atsakas į darbo rinkos ir švietimo sektoriaus disbalanso realybę. Tuo pačiu turime pripažinti ir tai, kad iki praėjusios konservatorių vyriausybės, ankstesnėms valdžioms trūko konkretaus matymo bei realių pastangų kurti būtent aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Valstybė turėjo daug strategijų, tačiau kas iš to, jei nėra realių pastangų ir rezultatų. Jų trūko tada, trūksta ir dabar.

Tad matant šias ūkio raidos tendencijas neturėtų stebinti ir mūsų jaunimo, įgijusio aukštąjį išsilavinimą emigracijos skaičiai. Esu įsitikinęs, kad viešieji darbai, įvairios paskaitos, kursai, praktikos ir panašios Vyriausybės svarstomos priemonės nėra tie ilgalaikės perspektyvos receptai, padėsiantys išspręsti kompetentingo jaunimo nedarbo ar emigracijos problemas. Tokie sprendimai galėtų būti pasitelkiami nebent sprendžiant nekompetentingo bei dažniausiai dar ir nemotyvuoto jaunimo užimtumui didinti. Tačiau į jaunimo užimtumo problemą būtina pažvelgti plačiau.

Paskaičiuota, kad Lietuvai norint pasiekti ES šalių perkamosios galios vidurkį, mūsų šalies bendras vidaus produktas turėtų augti „bent“ 4 procentais daugiau nei ES šalių vidurkis. Ir tik tada po 18 metų nuolatinio ( „bent“ 4%) augimo, mūsų perkamoji galia pavytų ES vidurkį.

Manau, kad šie skaičiai mažų mažiausiai turėtų versti susimąstyti, o turint politinės valios – turėtų tapti iššūkiu ieškoti sprendimų, kaip skatinti mūsų ekonomikos konkurencingumą kuriant aukštą pridėtinę vertę generuojančias darbo vietas.

Ar įmanoma užtikrinti nuolatinį augimą su šiuo metu esama verslo sektoriaus struktūra? Gyvename mes taip, kad  apie 16% dirba apdirbamojoje pramonėje, apie 18 % didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, 9% žemės ūkyje, po 7% statybose bei transporto sektoriuose ir daugiau nei 22 % švietimo, viešojo valdymo bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose kartu sudėjus. Tikriausiai ne, nes tai ne tie sektoriai, ne tie darbai, kurie „iškels mūsų ekonomiką ant sparnų“.

Turime investuoti į esamų sektorių modernizavimą, didinti eksporto konkurencingumą, pradėti veikti naujuose baruose – štai kur plotai pasireikšti Vyriausybės kūrybiškumui ir išsilavinusiam jaunimui.

Turime dėti ypatingas pastangas medžiodami investicijas bei pritraukdami mūsų šalyje kurtis aukštos pridėtinės vertės įmones. Turime jau šiandien turėti atsakymą, kokioms darbo vietoms kurtis sudarysime sąlygas panaudodami ES 2014-2020 m. finansinės perspektyvos lėšas.

Lietuvos kūrimo iššūkis nėra iššūkis tik politikams, bet ir iššūkis mūsų verslui, akademinei bendruomenei bei tam pačiam jaunimui. Iššūkis keistis.

Norisi tikėti, kad jaunimas taip pat nesitenkins tik lengva išeitimi už minimalų atlyginimą su priedu vokelyje ar darbo vieta, kuri skatinama išmokos darbaviui, o supras, kad jų turimos žinios, užsidegimas, idėjos, drąsa yra tai, kas šiandien gali keisti pirmiausiai jų pačių gyvenimo kokybę, o taip pat ir padėtį visoje valstybėje. Todėl kol valstybė trypčioja, kviečiu nebijoti rodyti iniciatyvą, pasinaudoti turimomis žiniomis bei galimybėmis ir patiems kurti savo svajonių darbo vietas.

O pabaigai, nuoširdžiai norėtųsi, kad šiandien akis badantis jaunimo nedarbas taptų postūmiu atsimerkti bei nustoti imituoti problemų sprendimą. Taptų paskata kurti sėkmės, o ne nuolatinių pažadų Lietuvą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M.Kundrotas. Regionų mirtis – neišvengiamybė ar valios stokos pasekmė?
  2. J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis
  3. P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?
  4. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  5. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  6. Turime stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje
  7. Studijų ir mokslo plėtros 2013–2020 m. programoje numatyti ambicingi tikslai
  8. Auga užsienio studentų skaičius Klaipėdos universitete
  9. Paminėtas Britų kultūros dvidešimtmetis Lietuvoje
  10. Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
  11. V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu
  12. Pirmasis Baltijos šalyse Pasaulio Ekonomikos Forumo / Davoso „Global Shapers“ centras kviečia jaunuosius Lietuvos lyderius
  13. Didžioji dalis tėvų savo vaikų ateitį sieja su užsieniu
  14. Lietuva – jaunų verslininkų šalis
  15. Lietuvoje įgytas išsilavinimas vertinamas teigiamai
  16. Vilniuje prasideda ES Jaunimo konferencija

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Nepolitikas says:
    8 m. ago

    Tuščias straipsnis. Kaip sakė vienas komikas „biezdalai“. Medžiotojai „medžiodami investicijas bei pritraukdami mūsų šalyje kurtis aukštos pridėtinės vertės įmones“, kelia kainas ir mokesčius. Pristatė „pramoninių“ parkų, „verslo inkubatorius“ ir t.t. išvaisto milijoninius lėšas ir svajoja apie … savo pinigėlius. Jeigu tai bent 0,5 % butų teisybes, tai ES nereikėtu Ukrainos, Baltarusijos ir t.t.(rinkos). Rado, ką lyginti Vokietiją su Lietuva. Vokiečiai, ES rankomis, daro teisingai- teikia „paramą“ tam, kad skatinti(per pardavimus) savo pramonę (Pvz. ES(„parama“) -20%, Lietuvos valstybės – 30% ir ūkininko lėšas – 50% ir automobiliai, traktoriai ir t.t., keliauja į Lietuvą) Skatinamas Vokietijos pramonės gaminių vartojimas! Ar kur Lietuvos pramonė?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

2021 04 17
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

2021 04 16
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių

„Sodra“: nedarbo išmokų gavėjų skaičius neauga

2021 04 16
Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

2021 04 16
Juozas Augutis | VDU nuotr.

VDU rektorius J. Augutis: svarbu gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar

2021 04 16
Pandemija primeta savo sąlygas: verslo atstovai ieško protingų sprendimų

Pandemija primeta savo sąlygas: verslo atstovai ieško protingų sprendimų

2021 04 15
Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Studentu galima tapti ir vienai dienai

2021 04 13
Kazys Starkevičius |tsajunga.lt nuotr.

Būtinas ekonomikos gaivinimo planas

2021 04 13
Prezidentas teikia Seimui kandidatą į Lietuvos banko valdybos pirmininkus

Prezidentas susitiko naujuoju LB pirmininku

2021 04 12
„Shutterstock“ nuotr.

Kaip neapsigauti internete

2021 04 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18
Atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių
Lietuvoje

Gyventojų poreikis naujam būstui nemažėja

2021 04 17
„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone
Lietuvoje

„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone

2021 04 17
Keliaujant su gyvūnais reikia laikytis reikalavimų
Gamta ir žmogus

Kelionei su gyvūnu reikia pasiruošti

2021 04 17
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

2021 04 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Gudrumėliai apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Totis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams
  • Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių
  • R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 826; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 745; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 468; komentarų: 6
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 427; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 427; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 422; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

by Ditė Česėkaitė
2021 04 17
0
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma plėsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo...

Skaityti toliau

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

by Ditė Česėkaitė
2021 04 16
0
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki balandžio 16 dienos patvirtino 41,2 mln. eurų dydžio paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, lengvatinėms...

Skaityti toliau

„Sodra“: nedarbo išmokų gavėjų skaičius neauga

by Ditė Česėkaitė
2021 04 16
0
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Gudrumėliai apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Totis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Antanas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
Kitas straipsnis
Pasaulinę turizmo dieną Birštone – paslapčių ir galvosūkių pasaulis (dienotvarkė)

Pasaulinę turizmo dieną Birštone – paslapčių ir galvosūkių pasaulis (dienotvarkė)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai