A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė  Lietuvai (49)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su  Bandera jūs į Europą neįžengsite“.

Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidų, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Vokietija ir Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą tose šalyse, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten gyvenančius lenkus trečios rūšies žmonėmis. Lietuvoje lenkai tiesiog yra persekiojami, Vokietijoje vaikų apsaugos tarnybos specializuojasi atimant lenkų vaikus. Abiejose šalyse lenkai neturi savo atstovų įstatymų leidybos institucijose“.

Jei trumpai, tai tokios melagystės apie Lietuvą nepriimtinos net žemiausio lygio rietenose, o diplomatų pareiškimuose tuo labiau. Ko verti lenkų ministro patarėjai, jei nežino, kad Lietuvos Seime lenkų atstovai yra jau nuo pat pirmojo, steigiamojo Seimo, o 2012 metais jie suformavo frakciją, gavo Seimo vicepirmininko ir keturių viceministrų portfelius.

Nuo 2007 metų Vilniuje veikia lenkų universitetas, vienintelė pasaulyje aukštoji mokykla už Lenkijos ribų, ne viena dešimtis lenkų mokyklų, iš jų 37 gimnazijos. Nepaisant to, Lenkijos ministras drįsta teigti, kad Lietuvoje užmiršti lenkus liečiantys klausimai ir jie paversti trečios rūšies žmonėmis. Negi šio universiteto absolventai irgi laikytini tokiais netikusiais žmonėmis?

Kad Lietuvos lenkai Lietuvoje būtų persekiojami (prześladowani) už tai, kad jie lenkai, nė vienas Lietuvos lenkas nesapnavo net blogiausiame sapne, bet Lenkijos ministras tokias haliucinacijas skelbia net Lenkijos vyriausybės vardu.

Vis dėlto, apie lenkų tautinės mažumos statusą verta pakalbėti rimčiau ir plačiau. Vertingu ir Lenkijos pusei, matyt, priimtinu dokumentu čia galėtų būti tokio statuso išaiškinimas Lenkijos Senato išleistame leidinyje „Tautinių ir etninių mažumų teisės tarptautinėje ir Lenkijos teisėje“ („Prawa mniejszości narodowych i mniejszości etnicznych w prawie międzynarodowym i polskim“).

Pirmiausia čia pažymima, kad tautinių mažumų teisės negali pažeisti valstybės teritorinio integralumo ir vieningumo. Politinės autonomijos siekis tautinėms mažumoms yra neleistinas. Lietuvoje tokių lenkų mažumos siekių, reikia pripažinti, būta nepriklausomybės pradžioje, šiuo metu apie tai, ačiū Dievui, negirdėti. 

Tarptautinės organizacijos pažymi, kad tautinėms mažumoms būtini specialūs užtikrinimai, nes sprendimų priėmimas demokratiniu būdu daugumos balsais visada mažumoms bus nepalankus. Lietuvoje į tai atsižvelgta, pvz., veikia  Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmas – valstybinių institucijų, darbdavių, mokymo įstaigų ir kt. atstovų junginys, sprendžiantis tautinių bendrijų atstovų socialinės atskirties mažinimo problemas.

Lietuvos Kultūros rėmimo fondo taryboje (10 žm.) yra tautinių mažumų atstovas, šiemet juo,  beje, išrinkta armėnų bendruomenės atstovė, kurios dėmesys, suprantama, yra nukreiptas tautinių mažumų kultūros rėmimui. Dešimtį metų Lietuvoje veikia tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, puoselėjantis tradicinę mažumų kultūrą. Vilniaus savivaldybė paramą mažumų meno mėgėjų kolektyvams skiria atskira prioritetine tvarka.

Švietimo srityje tautinių mažumų mokykloms yra skiriamas turtingesnis mokinio krepšelis ir galimybė formuoti mažesnio mokinių skaičiaus klases. Gimnazijų skaičiumi tautinės mažumos pagal gyventojų skaičių jų turi dvigubai daugiau nei lietuviai.

Perėjimui į suvienodintą valstybinės kalbos abitūros egzaminą (Lenkijoje kitokio niekada ir nebuvo), tautinių mažumų mokyklose numatytas 9 metų laikotarpis, kurio metu taikomos įvairios nuolaidos. Tokiu būdu specialūs užtikrinimai tautinėms mažumoms Lietuvoje yra įteisinti ir funkcionuoja.   

Europos Tautinių mažumų apsaugos konvencijoje nėra tautinių mažumų apibrėžimo, nes jos sudarytojai neįstengė rasti tinkamo visiems apibrėžimo. Ratifikavusios konvenciją valstybės turi visišką laisvę pačios apibūdinti gyvenančias jų teritorijoje grupes, kaip tautines mažumas arba nepripažinti tokio statuso.

Todėl Lenkijos ministro priekaištai Lietuvai dėl lenkų mažumos statuso neturi jokio teisinio pagrindo. Tautinės mažumos statuso suteikimas ar nesuteikimas yra suverenus kiekvienos valstybės sprendimas, taigi priklauso pačiai valstybei, kuri turi išspręsti problemas pagal savo šalies teisę arba tarptautinių sutarčių pagrindu, pvz., suteikimą privilegijų, tokių kaip teisė į mokymą tautinės mažumos kalba. Lenkija tokias mokyklas įsteigė tik lietuviams (iš trijų viena finansuojama Lietuvos), visos kitos ir kur kas gausesnės mažumos jų neturi.

Vis dėlto konvencija yra pakankamai detaliu pagrindinių tautinių mažumų normų ir laisvių rinkiniu, kurias valstybės turėtų garantuoti mažumų kilmės piliečiams. Niekas niekada neįrodė, kad Lietuva pažeidžia šią konvenciją.

Lenkijos Senato leidinys pažymi, kad ne visada tai atneša abipusį rezultatą, ką, Senato nuomone, patvirtina nelygi lenkų mažumos padėtis Vokietijoje ir vokiečių mažumos Lenkijoje. Vis dėlto pretenzijos Vokietijai ne visai pagrįstos, nes Lenkijoje nėra nė vienos mokyklos vokiečių kalba.

Įrodymui, kad Lenkija rūpinasi tautinėmis mažumomis, o Lietuvoje, priminsime V.Waščykovskį – lenkų mažumos klausimai yra užmiršti, jie net persekiojami, Lenkijos Senato leidinys cituoja Lenkijos Konstitucijos 35 straipsnį, kur kalbama apie tautines mažumas: „35 str. Lenkija Respublika užtikrina Lenkijos piliečiams, priklausantiems tautinėms mažumoms savo kalbos puoselėjimo ir vystymosi laisvę, papročių ir tradicijų puoselėjimą, savo kultūros plėtrą. 2. Tautinės mažumos turi teisę steigti savo mokymo ir kultūros įstaigas, religijos identiškumo apsaugos institucijas taip pat dalyvauti sprendžiant jų kultūrinės tapatybės reikalus.

Ką sako Lietuvos Konstitucija? Praktiškai tą patį ir dar daugiau: „Preambulė: puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę… 25 str. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės… neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu… 37 str. Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. 45 str. Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą“.

Palyginus šias abi Konstitucijas darosi aišku, kad Lenkijos ministro teiginiai apie užmirštus  ir be gailesčio sprendžiamus lenkų mažumos klausimus, Lietuvoje gyvenančių lenkų laikymą trečios rūšies žmonėmis, jų persekiojimą yra negirdėto grubumo šmeižtas, kišimasis į svetimos valstybės vidaus reikalus.

Po V.Vasčykovskio žodžių apie Ukrainą, šios šalies užsienio reikalų ministras išsikvietė Lenkijos ambasadorių pasiaiškinimui. Lietuvos užsienio reikalų ministras iš viso „neišgirdo“ šių  piktų Lenkijos žodžių, o Premjeras praėjus vos kelioms dienoms po skandalingų Lenkijos ministro pareiškimo, sugebėjo taip į juos reaguoti: „Visuose neišspręstuose klausimuose su Lenkija turime nepaneigiamą pažangą“. Deja, Lenkijos ministras taip nemano.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

49 komentarai

  1. Vilnietis:

    Pagal LR Konstituciją (!) Lietuvoje yra tik TAUTINĖS BENDRIJOS, taigi klausimai, liečiantys TAUTINES MAŽUMAS, Lietuvoje negali būti sprendžiami iš principo, nes tokių mažumų pas mus nėra. Gal tam mažaraščiui Lenkijos ministrui reikėtų nusiųsti išverstą į lenkų kalbą mūsų Konstituciją? Ministras aiškiai pasiklydo tarp trijų pušų… Gėda Lenkijai kaip valstybei, pretenduojančiai į regiono lyderės vaidmenį, jei turi tokius nusišnekančius ministrus! Kažin, kaip reaguos mūsų valdžiažmogiai po tokios Lenkijos ministro “diplomatinės retorikos”? Vėl lėks Varšuvon atsiprašinėti ir bučiuoti dėdėms rankas?

  2. markas:

    // A. Lapinskas: “Ką sako Lietuvos Konstitucija? 37 str. Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. 45 str. Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą“.” // ———– Nors užsimušk, bet nerandu žodžio tautinės mažumos.

  3. Lapinskai,
    baik pliurpti nesąmones:
    Lietuvoje nėra kitų tautų, išskyrus lietuvius, todėl visiškai be reikalo čia veikia sulenkinimo mokyklos – jas dera kuo greičiau panaikinti, o ne didžiuotis savo kvailumu, auginant žmones ne Lietuvai, o prieš ją.

  4. Pikc:

    “Lietuvoje tokių [Politinės autonomijos] lenkų mažumos siekių, reikia pripažinti, būta nepriklausomybės pradžioje, šiuo metu apie tai, ačiū Dievui, negirdėti.” – ar tikrai? Tai, jog apie tai garsiai nerėkiama, o siekiama “stepas po stepo” (asmenvardžiai, vietovardžiai, antra valstybinė kalba, apribojimai apsigyventi lietuviams – žr. tomaševskinės neojedinstvos “pageidavimų sąrašą” jų prieš bene tris metus pateiktame “tautinių mažumų” įstatymo projekte) visiškai nereiškia, kad jų nėra. Ir tokie siekiai akivaizdžiai palaikomi Lenkijos.

  5. Getas:

    Taip, nacionalinis saugumas miega, situacija Europoje keičiasi… JAV labiausiai pasitiki Lenkija ir lenktyniauja su Vokietija dėl įtakos Rusijai, štai kodėl Lietuvių kilmės Vytautas Vaskys (S pavirto Š, K pavirto Č, panašiai kaip pas iranėnus, o paskui pridėjo lenkišką priesagą -owskij, tokie būna agresyvūs, nes yra išdavę savo prigimtį) ir vykdo palankią JAV geopolitiką link Rusijos. Dėl to, kad užtušuoti šiuos tikslus įtraukė ir mažytę Lietuvą… Jei mūsų valdžia nors kiek orientuotųsi geopolitikoje ir jiems rūpėtų Lietuvos interesai, tai galėtų pasinaudoti šiuo klaidingu Lietuvos įvertinimu ir pradėtų visose lenkų ir rusų gimnazijose visus dalykus dėstyti valstybine kalba, o jų kalbų mokymąsi palikti mokyklų ir bendruomenių reikalu – jei Lenkijos Užsienio ministras sako, kad skriaudžiami pseudolenkai, tai reikia ir vykdyti jo nurodymus ir pereiti prie valstybinės kalbos. Logika tik taip pataria

  6. O kokia logika tuos Lenkijos “trinktelėjimus” čia lietuviškai retransliuoti, kam duoti Lenkijos diktuojamą temą žmonių kalboms Lietuvoje. Kas yra Lenkija daugeliui Lietuvoje yra žinoma, o čia Alke besilankantiems ir 100 proc. – žinoma. Tegul ji ten sau Lenkijoje lenkiškai “trinksi”, o kas mums darbo. Mes gyvename savo lietuvišką gyvenimą, vieni kitų neskriausdami, ir, kaip sakoma, papūsk mums į uodegą… Juk tokie “trinksėjimai” tai Lenkijos valdžios kresų politinio valdymo mechanizmas. Nesunku suprasti, kad be Lapinsko atgarsio šio mechanizmo naudingo veikimo rodiklis (koeficientas) taptų vos ne lygus nuliui. Taigi, ar ne laikas susimąstyti kam tokiu atveju nauda yra…

    • Vilnietis:

      Logikos yra… Gal iš tikrųjų nereaguoti? Kaip sakoma, šuo loja, o karavanas žygiuoja.

      • jo:

        Reikia reaguoti, reikia viešinti, nes Lietuvos valdžia vis tiek reaguoja pačia blogiausia prasme – „neišspręstus klausimus“ paklusniai pripažįsta ir „sprendžia“. Valdiškoji liberastinė žiniasklaida kaip tik vengia apie tai informuoti, nes jiems patogiau nutylėti tokius faktus ir vykdyti pšemislovų nurodymus tyliai arba vaizduoti, kad vykdo ne lenkų reikalavimus, o kažkokių lotynų ar už užsieniečių ištekėjusių moteriškių užgaidas.

    • Tvankstas:

      Reikia, tikrai reikia, tuo labiau, kad Lietuvos vadovai, galima įtarti, pastoviai linksi galvomis, duoda pažadus, kuriuos stengiasi įgyvendinti, nepaisydami net Konstitucijos.
      Suprantu, kai Lietuvos vadovai susiries su Lenkijos vadovais, tai bus ženklas, kad mūsiškiai pasakė tiesiai šviesiai – negali būti patenkinti jokie reikalavimai, nenaudingi Lietuvai ir prieštaraujantys Konstitucijai.
      Baigsis Lenkijos vadovų elgesys kaip su Lietuvos vaivadijos pavaldiniais.

  7. kaip tai:

    nekreipti? taigi šudlenkija, strateginis partneris. O kaip su zetspospolita 2 ? Tiek pažadėta, tiek investuota.

  8. jo:

    Taip, tokie Lenkijos ministro pasisakymai „yra negirdėto grubumo šmeižtas, kišimasis į svetimos valstybės vidaus reikalus“. Bet didžiulis blogis yra Lietuvos vyriausybės kenkėjiški, Lenkijos šovinizmui pataikaujantys veiksmai, debiliški pažadai ir pasisakymai, pvz., „Visuose neišspręstuose klausimuose su Lenkija turime nepaneigiamą pažangą“ – tokiu pasisakymu Lietuvos atstovai patys patvirtina grubiausius Lenkijos šmeižtus apie neva Lietuvoje „neišspręstus klausimus“ ir skatina Lenkiją toliau kištis į Lietuvos vidaus reikalus. Taip pat ir įvairūs autoriai spaudoje vartodami Lenkijos primetamas sąvokas „tautinė mažuma“, nors Lietuvoje tautinių mažumų nėra (yra tautinių bendrijų), padeda skleisti ir įtvirtinti Lenkijos priešišką propagandą.

  9. Lenkija savo kišimąsi į Lietuvą grindžia 1994 m Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutartimi. Neliktų sutarties, tai Lenkija su tuo viešu kišimusis būtų priversta būti atsargesnė. Tą sutartį su Lenkija Lietuva gali užbaigti, nenurodydama jokios priežasties, tiesiog pranešusi, kad jos naujam terminu netęsia. Sprendžiant Lenkijos atsikratymo klausimą ir dera eiti šiuo teisiniu keliu. Taigi prasmė būtų reikalauti Seimo spręsti pranešimo Lenkijai, kad sutarties Lietuva netęs, klausimą. Tie bėdavojimai labai jau vergiškai ar net vaikiškai atrodo, matyt, ateina iš tų laikų tradicijos, kai nebuvome laisvi. Skvernelio atsakymas – tarsi pavaldinio viršininkui…

  10. Žemyna:

    Tautine mažuma iš principo negali skelbtis tie, katrų tautos yra daugiamilijoninės.
    Juolab kaimyninėse, iš tiesų mažų tautų valstybėse, kurios sunkiai su užsidirba,
    tad tikrai negali mokėti už joje apsigyvenusių, todėl „garbę joms teikiančių ” kitataučių privilegijas

  11. Bartas:

    Neturėkit vilties, kad atsiras toks lenkas , kuris nustos daužyti Lietuvai marmūzę. Lietuva lenkams – ožka, kuri pati prieis prie vežimo su šienu. Lietuva turi eiti kitu keliu ir draugauti su kitais kaimynais.

    • Getas:

      Taigi, po tokio Lietuvos įžeidimo, Lietuva galėtų tą “strateginę” sutartį nutraukti ir strategine partnere jau laikas paskelbti JAV ir Vokietiją, tuomet Lenkija nutiltų kaip pelė po šluota. Įdomu, kokios yra Latvijos ir Estijos strateginės partnerės, kaip suprantu nuo 1990-91 m. Estijos strateginė partnerė buvo Suomija. Laikas mums paskelbti Švediją strategine partnere, juk Švedų bankai valdo Lietuvos finansus, vietoje Prancūzijos (Prezid. Grybauskaitės klaidingas žingsnis), kuri visą tarpukarį palaikė Lenkiją. Reikalaukime Prezidentės ir Seimo nutraukti tą su Lenkija sutartį, nes dabar yra tam pretekstas, nejaugi jokio valstybės oruno neturi mūsų Konstitucijos saugotoja Prezidentė?

      • Gera mintis, o tai dabar jie įsivaizduoja esą kaži kas.
        Tiesa, elektros reikalai vis dar daro juos mums reikalingais.

      • jo:

        Iš kitos pusės Prezidentė kaltinama, kad per savo prezidentavimo laiką „nepagerino santykių su Lenkija“ – šitokią propagandą šiandien visą dieną skleidžia Lietuvos žiniasklaida, cituodama politologus vertinančius Prezidentės 8-erių metų darbą… Lyg tuos santykius gadintų Lietuvos Prezidentė reikalaudama varšavščiznoje pavardes ar vietovardžius rašyti lietuviškai…
        Kaip manote, ar tai politologų nekaltas prigimtinis kvailumas, ar sąmoningas pšemislovų vel žuravskių ir kitų Lenkijos strategų suformuluotų kresų repolonizacijos tikslų siekimas ir Lenkijos propagandos transliavimas?

        • Matyt, ta “santykių pagerinimo” priemonė ir būtų Prezidentės pranešimas Lenkijai, kad ta 1994 m. bendrumo su ja sutartis nuo 2019 m. naujam 5 metų terminui pratęsiama nebus. Pranešti reikalinga likus ne mažiau negu metams iki termino pabaigos. Taigi pats laikas tokiu pranešimu tuos santykius pagerinti… Juk iš esmės ta sutartis tai pūlinys atsinaujinęs nuo Liublino unijos laikų, tai kodėl Prezidentei jo nepašalinus chirurgiškai… Juolab, kad prezidentavimas eina prie pabaigos, taigi ryžtingumas čia būtų ne prošal.

          • Getas:

            Prezidente, skaityk Alko komentarus ir nutrauk tą II-jo Liblino sutartį- 1994 m. sutartį, tik labai iškreipiant Liublino I-ojo sutartį, nes teritorijas nustatytas Liubline I-ajame Lenkija pasiglemžė sau, o juk anuomet pasirašė du suverenai, niekam nediktuojant: LD karalystė ir Lenkijos karalystė-mažesnė už Lietuvą, tačiau kai Žygimantas A. padovanojo V. Ukrainą, tai Lenkija pagal dydį jau prilygo Lietuvai.
            Gerb. Prezidente, nutraukite tą gėdingą sutartį ir atliksite istorinį žingsnį, tapsite įžymi, kaip Ernestas Galvanauskas 1922 m. nutraukė derybas su Lenkija dėl federacijos ir padavė Lenkiją tarptautiniam Hagos teismui už Suvalkų sutarties sulaužymą ir Vilniaus okupaciją. Sėkmės!

  12. Žemyna:

    Dieve, Dieve, kaip KAI KAM ir jų kolaborantams Lenkijoje rūpi sukelti konfliktą dėl „skriaudžiamų” slavų…
    Tada tas kai kas, plėšydamas marškinius ant krūtinės, puls jų gelbėti, mojuodamas TM teisių gynimo vėliava.
    AUTORIUI: TM klausimas iškilo tada, kai UNESCO parūpo daugybė dėl politinių konfliktų bei okupacijų jau išnykusių ir toliau sparčiai tebenykstančios tautos ir jų kultūrinis paveldas.
    Būtent iš čia kilo tautinių ŽT apsaugos sumanymas. Tik ir vėl pakišo koją „politkorektiškumas”, tad per jį dokumentuose vengta žodžio „okupacija” , „okupuotos teritorijos”. Ir tuo, užuot įnešusi taiką ir apsaugą, UNESCO cinikams pakišo dar vieną pretekstą kabinėtis prie kaimynų ir kelti ten neramumus ar net įsiveržti į jas. Įsistatei Kremliaus akis, ir akiplėšiškai rėki, kad čia kitataučius persekioja. Lyg kas įstengtų persekiojimo srityje Kremlių pralenkti 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *