Alkas.lt nuotr.
Lietuvai
Norėčiau dainą Tau dainuoti
Skambiausią iš visų,
Tiktai kur rasti, kur ieškoti
Žodžių, Tavęs vertų?!
Norėčiau paukščių paprašyti,
Tau giesmę dovanoti,
Liepos 6-osios brėkštant rytui,
Visiems kartu giedoti.
Davei mums kalbą, rugių lauką
Ir Nemunėlio vingį,
Prie jo gimtinę mielą, jaukią,
Kad būtume laimingi.
Davei ūksmingą žalią girią
Ir ežerų žydrynę,
Kad savo laimę čia pažinę,
Mylėtume Tėvynę.
Tik rieda ašara per skruostą
Dar ne vienam karšta,
Kad nepražydo išsvajota
Lietuviui Lietuva.
Tu nekalta, tai mes nemokam
Mylėti bočių žemės,
Miražai, svetimos vilionės
Iš savo krašto gena.
Tai mes nemokame dalintis
Tautos brandintais vaisias,
Nemokam dirbt ir kartu gintis,
Pasitikėt savaisiais.
………………………………..
Norėčiau dainą Tau dainuoti
Skambiausią iš visų,
Tiktai kur rasti, kur ieškoti
Žodžių, Tavęs vertų?!
2017-07-05, Raudondvaris
„Lietuvai“ – L. Milčiaus žodžiai, Stasio Liupkevičius muziką:
Liepos 6-ajai
Giedos lietuviai Himną brangų,
Pasklidę po pasaulį.
Aukšti piliakalniai išgirdę,
Ilgai jo aidą saugos.
Ges saulės spinduliai už girių,
Klos žemę pievų rūkas,
Išblės diena, kur vardą mini,
Didį Karalių mūsų.
Karalius Mindaugas, valdovas,
Istorijoj negesta,
Jo vardas švyturiu mums stovi,
Tautą į priekį veda.
Per šimtmečius krauju žymėtus,
Per priešų skriaudą, klastą,
Suklupę kilom, vėlei ėjom
Į laisvę, kaip per brastą.
Praradom daug, tačiau išlikom
Užgrūdinti likimo.
Giedojom giesmes, dainas savo,
Nors kartais balsas kimo.
Sustosime, kad vėl skambėtų
Giesmė Tėvynei, Laisvei,
Kad priesaika ji išsilietų —
Kovot už savo laimę.
2017-07-05, Raudondvaris
Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Reklama
Susiję straipsniai:
- Liepos 6-ąjai – Valstybės dienai paminėti skiriami renginiai visuose miestuose (programa)
- L. Milčius. Mylėkim Lietuvą
- L. Milčius. Dvi vėliavos
- L. Milčius. Dvi svetimos varnos
- L. Milčius. Lietuvos vardo nešėjas
- L. Milčius. Vėl degs laužai
- L. Milčius. Nelik be atminties
- L. Milčius. Tu man gražiausia
- L. Milčius. Pakilk birželio dvidešimt devintą
- L. Milčius. Kai reikia patrankų (Šauksmas Lietuvos intelektualams)
- L. Milčius. Vasario 16-oji
- L. Milčius. O jūs žygiuokit!
- L. Milčius. Prisimenant Baltijos kelią
- L. Milčius. Tu vis ryškiau švieti
- L. Milčius. Ko tylit, vyrai?
- L. Milčius. Iškelsim vėliavas
- L. Milčius. Nepasemt man vandens (pilietinė satyra)
- L. Milčius. Jei vis bijosim
- L. Milčius. Džiaukimės ir didžiuokimės 25-uoju savo Laisvės pavasariu!
- Prezidentė apdovanojo Lietuvai nusipelniusius žmones (video)
- Liepos 6-ąją ant Gedimino bokšto suplevėsuos valstybės istorinės vėliavos (dienotvarkė)
- L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
- L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau?
- Į 2018 m. Lietuvos dainų šventę kviečiama net aštuoniomis kalbomis (video)
- Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis? (video)
- O. Strikulienė. Valstybei dabar svarbiausia – nenunykti dvasiškai
- Scena virsiančiame Valdovų rūmų Didžiajame kieme – didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjera
O kas nors gali atsakyti kodėl Lietuvos karalio Mindauago karalysteje ir LDK buvo daugiau slaviškų žemių nei baltiškų? Ir kodėl toje karaalystėje nebuvo tautiečių latgalių, kuršių, žemaičių, žiemgalių, jotvingių, prūsų, galindų?? Nes aš nelabai suprantu ką čia reikia švesti Liepos 6?
Sveikindmi visus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną – Liepos 6-ąją sutinkame minėdami piliakalnių ir nacionalinės premijos laureato poeto Kazio Bradūno (1917–2009) metus. Šventėje ant piliakalnių skambant Valstybės himnui, V. Kudirkos „Tautiškai giesmei“ girdime poeto ištarmę: „O tautos Dvasia sparnus ištiesia / Lyg ošimą tolimų dainų / Ir, giedodama herojiškąją giesmę, / Kyla iš liepsnos ir pelenų“.
Pilki, į slavų kraštus mes brovėmės ne todėl, kad užkariautume, o siekdami susigrąžinti savus kalbinius giminaičius, pvz, Padnieprės baltus, prie bendro baltų tautų kamieno. Juk iki pat pamaskvės baltiški vandenvardžiai byloja gyvenus mūsų kalbos brolius. Beje, Lietuvos valdovai net pasąmoningai vis grįždavo į rytus, kur neseniai nuslavinti per pravoslavų religiją buvo mūsų tautiečiai. Lygiai taip pat, tik jau per kaltalikybę bandyta nulenkinti kitą mūsiškių pusę. Tai aiškiai suprato lietuviai, juk neveltui iki pat XIX a. pabaigos šią religiją jie vadino ne kitaip, o tik Polska viera.
Atsikovoti prarastas žemes ir tuo metu prarasti latvius ir prūsus, bei peržegnoti žemaičius?? Geriau sakyk, kad buvo degradavusiu vadovu karta kurie norėjo žemaičius į vietą pastatyti ir kitus, nes iki Mindaugo pagrindiniai vadai visada būdavo žemaičiai, todėl ambicijos paėmė viršų ir ivyko ambicijų lužis kada Mindaugas nuėjo kitu keliu ir sukūrė naują kartą, kuri jau žaidė Europinius žaidimus atitoldama nuo tautos reikalų.