Rašau atsiliepdamas į Laisvūno Šopausko straipsnį apie kai kurių dabartinių intelektualų totalitariškumą. Dėkingas gerb. L. Šopauskui už drąsų ir reikalingą vertinimą.
Tik nepalik, žmogau, be atminties.
Be atminties kitiems mes būsim niekas.
Be nuostabiausios žemėje vilties —
Savoj tautoj gyvent ir eit į priekį.
Savo tautoj, savo kalboj ir savo žemėj
Jaust grožį ir gardžiausios duonos skonį,
Tik pasidžiaugt, kad čia tėvai gyveno
Ir guldė mus dažnai į meilės lopšį.
Juk galime daug kuo pasaulį stebint:
Šviesiais veidais, kai buvom Baltijos kely,
Širdžių drąsa prie Laisvės bokšto šąlant
Sausio 13-tosios, išbandymo nakty.
Galbūt ir ne visi. Gal buvo kas tylėjo,
Kai kėlėme į Dangų žodį Lietuva.
Kada taip atvirai ją nuoširdžiai mylėjom,
Aukodami save, kad būtų tik laisva.
Ar galime pamiršti, leisti purvui lietis:
– Išmeskim praeitį, tą šiukšlę atminties,
Jau laikas persiverst į ateities pilietį
Be tautiškų bacilų, bevertės savasties!
Žiūrėk,
kai kas ir patikės nuodingais šūkiais,
Ir prisidengt bandys europiniu pasu.
Nesuks galvos tėvynei net išnykus,
Argi mankurtui buvo kas namuos svarbu?
O man svarbu. Ir tau svarbu, tikiu,
Atmintyje Tautos gyvybė slypi.
Gyvybė, tekanti kartų krauju,
Tiktai išdrįskim šmėklas išvaikyti.
2017-01-07, Raudondvaris
Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Susiję straipsniai:
- L. Milčius. Jei vis bijosim
- L. Milčius. Ko tylit, vyrai?
- L. Milčius. Pakilk birželio dvidešimt devintą
- L. Milčius. Kai reikia patrankų (Šauksmas Lietuvos intelektualams)
- L. Milčius. Tu man gražiausia
- L. Milčius. O jūs žygiuokit!
- L. Milčius. Dvi vėliavos
- L. Milčius. Mylėkim Lietuvą
- L. Milčius. Tu vis ryškiau švieti
- L. Milčius. Esame turtingi
- L. Milčius. Lietuvos vardo nešėjas
- L. Milčius. Prisimenant Baltijos kelią
- L. Milčius. Nepasemt man vandens (pilietinė satyra)
- L. Milčius. Kalaviju išvykim primestą mums kaltę
- L. Milčius. Ar vis dar saugome pagrindines savo tautos vertybes?
- L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau?
- L. Milčius. Sąjūdis – tai laikas, kai svajojome, tikėjome, dirbome ir buvome vieningi
Pirmas stulpelis dar vertas dėmesio, o toliau Leonas Milčius išsikvėpė.
SAVOJ KALBOJ – ,,bacilų, mankurtui” …?
Gražus Leono Milčiaus eilėraštis. Tačiau dėmesį patraukė tokios eilutės:
“Jau laikas persiverst į ateities pilietį
Be tautiškų bacilų, bevertės savasties!”
Kai persiversime į ateities pilietį, tai ir tautos neliks. Ką gi reškia “tautiškos bacilos”, ar tai beverė savastis?
Kažkaip taip labai netautiškai kosmopolitškai galima suprasti? O kaip pats autorius tai supranta?
Gerb. Leonui Milčiui rekomenduoju pasiskaityti straipsnį apie vertybių hierarchiją: “Valdžios vertybių degradacija”.
Gal tada gerb. signataras pereiliuos savo eilėraštį?
Gerb. Jonai, tai aš ir kalbu, kad po dvitaškio parašytos mintys yra lyg purvas ir joms negalima leisti lietis. Juk jau yra “intelektualų”, kurie siūlo išguiti tautiškumą ir būti tik pasaulio, Europos piliečiais. Manau, kad valstybinė pilietybė negali pakeisti prigimtinio tautiškumo. Šios sąvokos ir vertybės privalo papildyti viena kitą, bet ne kuri kurią pakeisti.
Jūsų paaiškinimas yra teisingas. Tačiau tai galima suprasti tik labai atidžiai skaitant ir po paaiškinimo. Labai ačiū už paaiškinimą ir atsakymą. Tikrai ačiū, nes mūsuose taip įprasta, “numetei” straipsnelį į spaudą ir tegu sau žinosi, autoriai nenori benradarbiauti komentaruose. O tai laikau tikrai žema kultūra. Aš pats stengiuosi komunikuoti, atsakyti, ginčytis po savo straipsniais. Taigi Jūsų eilėraštis atitinka tą vertybių hierarchija, kuria išdėsčiau straipsnyje “Valžios vertybių degradaciją”. Gal paskaitėte? Gal paskaitėjė ir mano labai svarbų Valstybei straipsnį “Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo”. Nė viena valdžios šaka to straipsnio neregistravo, nors jis buvo išsiųstas emailais visiems Seimo nariams, Prezidentūrai, Vyriausybei, ministerijoms, KT, VRK ir didžiūjų miestų taryboms. Nė vienas nė vienu žodeliu niekaip nesureagavo. O juk kalbama apie Lietuvos valstybės teisinius pagrindus. Tai kaip taip yra? Kas per žmonės? Ar iš vis tai žmonės? O kartu švelniai noriu priminti ir kiekvienam signatarui, kad būtent antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą priiėmė būtent signatarai ir pažeizdami ne vien Konstituciją, Laikinąjį Pagrindinį įstatymą, tačiau pažeisdami ir patį teisės principą, kad visi prieš įstatyą yra lygūs. Tai kokios valstybės kūrimas buvo užprogramuotas? Neteisinės ir nedemokratinės. Ar nematome to ilgalaikio rezultato? Seimas 7 kartus jau išrintas neteisėtai, nekonstituciškai…. ir nesigirdi nė vieno signataro balso? Kviečiu, pabandykite susivienyti ir veikti Lietuvos konstitucinių pagrindų naudai arba mane motyvuotai sutriuškinkite. Tylėjimas tai išdavystė.
Ko vertas eilėraštis, jei jį galima suprasti, kaip pats rašai, ,,tik labai atidžiai skaitant ir po paaiškinimo”?
Jeigu Kemblys peikia, reiškia, eilėraštis geras. Esu kaip ir apdovanojimą gavęs 🙂
Gerbiamas signatare Leonai Milčiau, labai gerai, kad esate poetiškos sielos, man poezija patinka, P.Širvys, K.Genys, J.V. Getė, A.Gustaitis ir dar daugybė kitų. Tačiau vis tiek norisi tamstos paprašyti to komentaro apie tai ko prašau. Apie “Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo”. Tai labai rimta. Labai prašau. Kol kas atrodo, kad siekiate išvengti atsakymo?